Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-935/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-19
Bylos Nr.
1A-557-935/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15134-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis, Arūnas Budrys
Nuteistasis
E. B.
Advokatai
Vaitiekus Novikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-557-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15134-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 1.1.8.1; 1.1.8.6.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei,nuteistojo gynėjui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,nuteistajam E. B. (E. B.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį areštu trisdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. B. uždrausta keturis metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš E. B. buvo konfiskuota jo vairuoto automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 750 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 13 d. 20.36 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Tikrinimo metu policijos pareigūnai E. B. iškvėptame ore nustatė 2,98 promiles etilo alkoholio. E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat E. B. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. balandžio 13 d. 20.36 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nors Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d, teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ir šešiems mėnesiams bei trejiems metams. Tokiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nuosprendį ir paskirti jam baudą arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

4. Apeliaciniame skunde yra nurodoma, kokių tikslų turi būti siekiama skiriama bausme, į kokias aplinkybes yra būtina atsižvelgti skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, kaip yra parenkama bausmės rūšis ir nustatomas jos dydis.

5. Nuteistasis pažymi, jog jis savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, jis nevengė baudžiamosios atsakomybės, iš karto davė teisingus ir išsamius parodymus, paaiškino įvykio aplinkybes, nusikalstamą veiką nustačiusiems pareigūnams nesipriešino, su jais nesiginčijo, vykdė jų teisėtus reikalavimus, padėjo atskleisti baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes. Jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, suvokia savo elgesio priežastis, būtinybę ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas neigiamai vertina savo poelgį, kremtasi dėl padarytų veiksmų, jis prisipažino padaręs nusikaltimą savo noru.

6. E. B. teigia, kad pirmosios instancijos teisme jis nesinaudojo gynėjo paslaugomis. Taigi jis galėjo netinkamai įvertinti savo paties galimybes savarankiškai ginti teises, nesugebėjo tinkamai ir suprantamai parodyti savo nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismas neįžvelgė ir negalėjo įžvelgti nuteistojo elgesyje nuoširdaus gailėjimosi.

7. Apeliantas pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo dieną jis neneigė alkoholinių gėrimų vartojimo fakto. Sėsdamas už automobilio vairo buvo įsitikinęs, jog jaučiasi gerai. Vairavo automobilį toje vietoje, kur eismas nėra intensyvus. Dėl nusikalstamos veikos nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai. Po aptariamų įvykių, apeliantas nėra padaręs jokių naujų teisės pažeidimų.

8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog artimiausiu metu (duomenys neskelbtini) ketina nuteistąjį priimti į darbą. Pabrėžiama, kad asmens teisė į darbą, asmens darbinė veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti, užtikrinti socialinį paties asmens bei jo šeimos stabilumą. Nuteistasis teigia, jog dirbdamas jis bus finansiškai pajėgus susimokėti baudą. Taip pat skunde nurodoma, jog, atėjus vasaros sezonui, nuteistasis padeda tėvams dirbti sodininkystės darbus.

9. Nuteistasis mano, kad visos aptartos aplinkybės, teisingumo ir protingumo principų reikalavimai, leidžia teigti, jog laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, paskirtoji bausmė yra per griežta. Bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės.

10. Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, t. y. apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar E. B. pagrįstai už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė.

12. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. B. laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, BK 41, 54 straipsnių nuostatų nepažeidė.

13. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog nuteistojo E. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tik tuomet, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme prisipažino nusikalstamų veiksmų padarymo faktą, tačiau šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Pastebėtina, jog iš policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime (b. l. 9) ir šios pareigūnės apklausos protokole (b. l. 29) užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistasis įvykio vietoje iš pradžių apskritai neigė, jog jis vairavo automobilį.

14. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu E. B. buvo nuteistas už tai, kad jis 2018 m. kovo 15 d. vairavo automobilį, kai jo kraujyje buvo 2,67 promilės alkoholio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 2 d. vairavo automobilį, kai jo kraujyje buvo 2,59 promilės alkoholio, skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatyta, kad nuteistasis 2019 m. balandžio 13 d. vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, iškvėptame ore buvo nustatytos 2,98 promilės etilo alkoholio. Per šiek tiek daugiau nei vienerius metus E. B. padarė tris analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis 2016 m. lapkričio 4 d. buvo baustas administracine tvarka už tai, kad 2016 m. spalio 14 d. vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. teismo baudžiamojo įsakymo turinio matyti, jog nuteistasis kaip ir nagrinėjamu atveju tvirtino, kad galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, pasižadėjo nusikalstamų veiksmų nekartoti. Aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis savo neteisėtų ir itin didelį pavojų aplinkai keliančių veiksmų nevertina kritiškai, nesuvokia jų keliamo pavojaus tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams, iš tikrųjų dėl jų padarymo nesigaili. Kritiško požiūrio į savo elgesį stoką rodo ir tai, kad nuteistasis tvirtina, jog automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes jautėsi gerai, nors byloje yra nustatyta, kad jam buvo nustatytas beveik trijų promilių girtumas. Taigi nuteistojo teiginiai, jog jis gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų, tokių veiksmų nekartos, yra vertintini kaip deklaratyvūs ir negali lengvinti jo teisinės padėties.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia E. B. dėmesį į tai, jog jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas, buvo viena iš sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Taigi dar labiau atsižvelgti į paminėtą aplinkybę ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

16. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, jog E. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumas beveik dvigubai viršijo 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Jam buvo nustatytas 2,98 promilės neblaivumas. Be to, E. B. vairavo automobilį, kuriame buvo keleivis, mieste, netoli žmonių traukos centro, t. y. prekybos centro. Taigi nekyla abejonių, kad nuteistasis savo neteisėtais veiksmais kėlė pavojų aplinkai (kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui) bei sau pačiam. Pažymėtina, jog pavojingi nuteistojo veiksmai buvo išaiškinti ir užkardyti tik neabejingam ir pilietiškam asmeniui pastebėjus nuteistojo grėsmę keliantį elgesį ir iškvietus policiją. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog E. B. valdydamas automobilį neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nuteistojo nusikalstami veiksmai nėra atsitiktiniai, jie yra jo gyvenimo būdo, kurio jis iki šiol nekeitė, pasekmė.

17. E. B. yra ne kartą teistas (kaip jau buvo minėta, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą), jis yra baustas administracine tvarka už teisės pažeidimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu bei neatsakingu alkoholio vartojimu, padarymą (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra). Akivaizdu, kad anksčiau nuteistajam taikytos teisinės atsakomybės priemonės (laisvės apribojimas, areštas bei baudos) teigiamo poveikio nepadarė, t. y. nebuvo efektyvios. Aptartos aplinkybės leidžia tvirtinti, jog E. B. savo elgesio nekeičia, išvadų nedaro, yra linkęs daryti teisės pažeidimus, rizikuoti savo bei kitų asmenų gerove. Taip pat tos pačios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas E. B. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmę ir tinkamai nustatė jos dydį. Paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

18. Aplinkybės, kad E. B. nuo 2019 m. liepos 8 d. dirba (iki tol nuteistasis niekur nėra dirbęs), darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, vasaros metu padeda savo tėvams dirbti ūkio darbus, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu. Taip pat bausmės skyrimui nėra reikšminga tai, kad nuteistasis nesipriešino policijos pareigūnams, vykdė jų teisėtus reikalavimus, naujų teisės pažeidimų nėra padaręs.

19. BK 75 straipsnyje yra nustatyta, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, ankstesnius jo teistumus, konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

20. Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžio nėra įstatyminio pagrindo, todėl nuteistojo E. B. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėUgnius Trumpulis