- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-23
- Bylos Nr.
- 2YT-8213-886/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02697-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po tėvo J. A., mirusio 2017 m. rugsėjo 12 d., mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Pareiškime nurodo, kad jo tėvas mirė būdamas išsituokęs, paveldėjimo byla neužvesta. Po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas kartu su palikėju gyveno bute (duomenys neskelbtini), Kaune. Po tėvo mirties likusį turtą pareiškėjas priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. pareiškėjas naudojasi, rūpinasi po palikėjo mirties likusiu nekilnojamuoju turtu, moka su juo susijusius mokesčius. Pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu prašo dėl pareiškėjo pareiškimo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, neprieštarauja dėl pareiškimo patenkinimo, jei teismas nuspręs, kad pareiškimas įrodytas.
Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2018 m. kovo 14 d. (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. A. ir V. A. santuokoje 1973 m. gruodžio 19 d. susilaukė sūnaus A. A. (pareiškėjo). J. A. 2013 m. gegužės 15 d. testamentu, patvirtintu Kauno miesto 3-ojo notarų biuro notarės V. V., visą jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą po savo mirties paliko pareiškėjui. J. A. mirė 2017 m. rugsėjo 12 d., ištuokoje. Po jo mirties Kauno miesto 12-ojo notaro biure paveldėjimo byla neužvesta.
Nekilnojamojo turto registre J. A. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas: 3/46 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini); žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis buto (unikalus Nr. 1997(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune; garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune, ir garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Kaune.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas ir jo tėvas J. A. kartu gyveno bute, (duomenys neskelbtini), Kaune. Šią aplinkybę pagrindžia ir tai, kad šiame bute buvo jų faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta, ir jie abu yra šio buto bendraturčiai po ½ dalį. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinta, kad po tėvo mirties (2017 m. rugsėjo 12 d.) jis naudojosi visu butu ir rūpinosi kaip savininkas, sumokėjo 2017 m. rugsėjo, gruodžio sąskaitas už komunalines paslaugas. Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 16 d. sumokėjo žemės mokestį už 2017 metus už J. A. nuosavybės teise priklausančius ankščiau nurodytus žemės sklypus, 2017 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo už suvartotą elektros energiją, adresu Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, šie duomenys yra pakankami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo mirties pareiškėjas priėmė palikimą per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, pradėjęs faktiškai valdyti likusį turtą. Pažymėtina, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas yra vienintelis palikėjo sūnus, pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjas testamentu visą jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą po savo mirties paliko pareiškėjui. Testamentų registre nėra įregistruotų faktų dėl palikimo priėmimo po J. A. mirties. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kitų įpėdinių. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu kiltų abejonių dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Palikimo priėmimo po tėvo mirties fakto nustatymas, faktiškai pradedant palikimą valdyti, pareiškėjui sukuria teisines pasekmes – pareiškėjas įgyvendins teisę paveldėti po tėvo mirties likusį turtą. Pareiškėjo reikalavimas pagrįstas ir įrodytas, kitu būdu jis negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškimas tenkinamas, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2017 m. rugsėjo 12 d., mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.