Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-04 · Byla Nr. ATP-1266-498/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-04
Bylos Nr.
ATP-1266-498/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02068-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1266-498/2013;Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02068-2013-4;Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013-10-10 nutarimu J. B. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta subendrinta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

J. B. nubausta už tai, kad (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Honda CR-V“, v/n (duomenys neskelbtini) prieš pradėdama važiuoti nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir kliudė kitą stovėjusį automobilį „Audi A8“, v/n (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) 9, 106, 234 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

J. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-10-10 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant pažeidimų sudėties. Skundo autorė nesutinka su pirmos instancijos teismo priimtu nutarimu ir nurodo, kad jis yra nepagrįstas, kadangi jį priimant padaryti esminiai materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Apeliantės manymu byloje nebuvo visapusiškai ir tinkamai ištirti įrodymai, kas ir nulėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas nepilnai ištyrė visas aplinkybes bei visiškai nepasisakė dėl jos kaltės pagrįstumo, nesivadovavo byloje pateikta specialisto išvada, šališkai vertino prieštaringus liudytojų parodymus, nevertino aplinkybių, kad byloje nėra jokių duomenų apie padarytą turtinę žalą. Skundo autorė nurodo, kad važiuodama įjungusi atbulinę pavarą ji pajuto kliūtį po ratu, pavažiavo į priekį, sustojo, išlipo iš automobilio ir pamatė po ratais sniego kupstą bei į kelkraštį atsirėmusį automobilio ratą. Kadangi jokio pažeidimo nepastebėjo, kiti automobiliai stovėjo toliau, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. J. B. manymu teismas formaliai ir šališkai išnagrinėjo bylą, nesilaikė LR ATPK 248, 257 straipsniuose nustatytų reikalavimų, neįvertino to, kad byloje surinkti duomenys yra prieštaringi ir esančių įrodymų nepakanka padaryti neginčijamoms išvadoms dėl jos kaltės. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad apeliantės parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs bei neatsižvelgė į tai, kad tariamas eismo įvykis įvyko teritorijoje, kurioje nuolatos būna pašalinių žmonių, todėl neįtikima, kad įvykio, jeigu jis būtų buvęs, niekas, išskyrus vieną asmenį, daugiau nematė. Apeliantė pažymi, kad apylinkės teismas nevertino tos aplinkybės, kad iš įvykio vietos ji skubiai nepasišalino, išvažiavo tik įsitikinusi, kad jokio įvykio nėra. Taip pat teismas nesiaiškino jos elgesio motyvų bei tikslų turinio, žalos mažareikšmiškumo, todėl nepagrįstai konstatavo, kad ji suvokė, jog sukėlė eismo įvykį. Be to, skundo autorė akcentuoja tai, kad specialistės išvada patvirtina, jog eismo įvykio nebuvo, jos automobilis negalėjo kliudyti automobilio „Audi A8“, kadangi abiejų automobilių apgadinimų charakteriai ir apimtys yra techniškai neįmanomi ir nerealūs, nes nesutampa jų geometrija. Teismas, šią išvadą vertindamas kaip galimai šališką, pažeidė šalių rungtyniškumo principą, pagal kurį šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais. Specialistės suinteresuotumas bylos baigtimi, ryšys su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu nenustatytas, todėl teismas be jokio pagrindo nesivadovavo minėta išvada. J. B. atkreipia dėmesį į tai, kad nuotraukose, kuriomis teismas grindė savo išvadas dėl jos kaltės, užfiksuoti apgadinimai yra skirtingame aukštyje, o automobilio „Honda CR-V“ esantis nežymus įbrėžimas su įvykiu iš viso nesusijęs. Teismas, apeliantės nuomone, šališkai vadovavosi vienintelio liudytojo I. M. parodymais pažymėdamas, kad šio asmens suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas. Tuo tarpu kitų liudytojų parodymus bei apeliantės paaiškinimus teismas nepagrįstai vertino kaip gynybinę poziciją neatsižvelgdamas ir neanalizuodamas prieštaravimų tarp nenuoseklių E. S. ir I. M. parodymų bei jų rašytinių paaiškinimų, kas turėjo esminės reikšmės priimant nepagrįstą nutarimą. J. B. atkreipia dėmesį į tai, kad net eismo įvykio schema neatitinka tikrovės, kadangi joje nėra užfiksuotos automobilio žibinto šukės, nors nustatyta, kad automobiliui „Audi A8“ buvo išdaužtas galinis žibintas. Be to, nebuvo užfiksuota abiejų automobilių padėtis iki ir po įvykio. Taip pat neišsiaiškinta, ar suveikė automobilio signalizacija, ar įvykio vietoje buvo kitų asmenų, neužfiksuoti automobilių apgadinimai iš karto po įvykio. Visa tai leidžia manyti, kad įrodymai byloje buvo renkami paviršutiniškai. Byloje liko nepašalinti prieštaravimai, kurie turi būti pašalinti nagrinėjant apeliacinį skundą, o nesant galimybės juos pašalinti jie turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2013-10-10 nutarimą palikti nepakeistą, o J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

J. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl apeliantės kaltės padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. J. B. įsitikinimu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėta ir nepagrįstą nutarimą.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. B. kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės subjektyvus faktinių aplinkybių suvokimas ir įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimtas sprendimas yra neteisingas.

Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus I. M., J. M., D. B., R. L., V. O., nukentėjusįjį E. S. ir savo išvadas dėl J. B. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog J. B. kliudė E. S. priklausantį automobilį „Audi A8“, jį apgadino, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šio pažeidimo neigė, teismo posėdyje nurodė, kad automobilio nekliudė, kadangi šis stovėjo žymiai toliau, šią versiją pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savo paaiškinime iš karto po įvykio J. B. nurodė, jog pavažiavusi atbula pajuto, kad lyg į kažką atsirėmė, pavažiavo į priekį, išlipo ir apžiūrėjo abu automobilius, tačiau jokių apgadinimų nepastebėjo ir nuvažiavo. Tačiau apklausiama teisme J. B. jau pateikė naują versiją, nurodė, kad važiuodama atbuline eiga pajuto kliūtį po ratu, pavažiavo į priekį, išlipo ir apžiūrėjo savo automobilį, jokių pažeidimų nematė, kiti automobiliai stovėjo daug toliau. Be to, teisme apklausiama apeliantės duktė D. B.-E A nurodė dar vieną naują aplinkybę, kad nubraižymai ant automobilio „Honda CR-V“ buvo padaryti prieš 5-6 mėn. Kadangi minėtu automobiliu visą laiką naudojosi J. B., kyla pagrįsta abejonė, kodėl ji, žinodama, kad apgadinimai ant jos vairuojamo automobilio padaryti jau beveik prieš puse metų, šios aplinkybės paaiškinime, rašytame kitą dieną po įvykio, nenurodė. Be kita ko, ji patvirtino, kad apžiūrėjo abu automobilius, tačiau jokių apgadinimų nematė. Šie esminiai prieštaravimai J. B. paaiškinimuose suponuoją pagrįstą manymą, kad apeliantė, pasakodama apie eismo įvykio aplinkybes, nėra nuoširdi ir faktines įvykio aplinkybes pateikia sau naudinga linkme. Manymą, kad J. B. apie įvykį pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina teismo posėdyje apklaustas ir įvykį stebėjęs liudytojas I. M., kuris paaiškino, kad moteris, važiuodama atbuline pavara, pataikė į automobilį „Audi‘, išlipo, apsižiūrėjo ir nuvažiavo. Girdėjo garsą iš ko sprendžia, kad tarp automobilių buvo kontaktas. Priėjo ir pamatė, kad išdaužtas automobilio galinis žibintas. Liudytojo teismo posėdyje nurodytos aplinkybės yra analogiškoms toms, kurias jis nurodė savo paaiškinime, rašytame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkui. Netikėti šio liudytojo parodymais ir jais nesiremti teismas neturėjo pagrindo, kadangi jie nuoseklūs, esminių prieštaravimų juose nenustatyta, liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenustatytas. Be to, šio liudytojo parodymai atitinka ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis. Byloje esančiose foto nuotraukose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, kurie yra pakankamai aiškiai matomi, todėl neįtikėtina, kad J. B. jų galėjo objektyviai nematyti. Apgadinimų aukštis, pobūdis, lokalizacija vizualiai atitinka, tai patvirtina ir transporto priemonės techninės apžiūros aktas, kuriame vienareikšmiškai nurodyta, kad automobilio „Honda CR-V“ apgadinimai atitinka „Audi A8“ apgadinimus, abu automobiliai dalyvavo eismo įvykyje. Aptarti įrodymai tarpusavyje neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl apylinkės teismas, įvertinęs jų visumą, pagrįstai pripažino, jog J. B. pareikšti kaltinimai padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje pasitvirtino. Gynėjos iniciatyva pateikta specialistės išvada, kuria iš esmės J. B. ir grindžia savo nekaltumą, prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems įrodymams, apylinkės teismo yra atitinkamai įvertinta ir su tokiu vertinimu, koks yra aprašytas skundžiamame nutarime, aukštesnysis teismas sutinka.

Aukštesnysis teismas taip pat nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjant bylą teisme buvo pažeistas šalių rungimosi principas. Iš byloje esančių teismo posėdžių protokolų matyti, kad gynyba savo procesinėmis teisėmis naudojosi aktyviai, teikė paaiškinimus, reiškė prašymus, teikė įrodymus, naudojosi teise užduoti klausimus, todėl tvirtinti, kad procesinės teisės buvo suvaržytos nėra pagrindo. Ta aplinkybė, kad teismo įrodymų vertinimas nesutampa su administracinėn atraukiamo asmens ar jo gynėjo vertinimu, nėra pagrindas konstatuoti, kad rungimosi principas buvo pažeistas.

Nagrinėjamu atveju papildomai pažymima tai, kad pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla, kai asmuo supranta, kad jis susijęs su eismo įvykiu (jį sukėlė) ir iš šio įvykio pasitraukia suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažymėtina, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-33-2013). Šiuo atveju J. B. apeliacinio skundo motyvai, kad automobilis buvo apdraustas ne tik Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju, bet ir Kasko draudimu, kas, pasak apeliantės, paneigia jos tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, juridinės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui ir administracinei atsakomybei neturi.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Olegas Šibkovas