Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2015-07-29 · Civilinė byla Nr. 2-6987-901/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-29
Bylos Nr.
2-6987-901/2015
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05629-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Karmazaitė
Pareiškėjas
UAB „Pakruojo elsana“
Skolininkas
V. V.
Suinteresuotas asmuo
V. V., M. V.
Kategorijos
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6987-901/2015Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05629-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 113.2; 129.1; 129.17 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 29 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Karmazaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Pakruojo elsana“ prašymą dėl skolininkui V. V. priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje V. V., M. V. ir antstolė V. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Išieškotojas UAB „Pakruojo elsana“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo padalinti sutuoktinių V. V. ir M. V. bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis, nustatant, kad skolininko V. V. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskaitytina V. V. skolai dengti, t.y. dalis nuo M. V. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos yra 10% nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35% nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, padalinti areštuotą M. V. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, nustatant, kad V. V. turto dalis areštuotame turte sudaro 50%.

Suinteresuotas asmuo M. V. pateikė teismui prašymą, kad teismas, priimdamas sprendimą pagal išieškotojo pareiškimą, atsižvelgtų į tai, kad su UAB „Pakruojo prekyba“ veikla, iš kurios solidariai kartu su V. V. UAB „Pakruojo elsana“ priteista skola, ji nėra susijusi ir joje nedalyvavo, ši bendrovė nevykdo jokios veiklos ir turi finansinių sunkumų. M. V. iš Šiaulių lopšelio-darželio „Pasaka“ gaunamos pajamos yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Šeimoje auga nepilnametis vaikas, yra įsipareigojimų bankams. M. V., tam kad išlaikytų darbo vietą, ji turi savo lėšomis persikvalifikuoti, šiuo metu studijuoja, už mokslus moka 455 Eur į semestrą.

Atsiliepimas

Kiti proceso dalyviai iki teismo posėdžio nepateikė jokių atsiliepimų į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo išieškojimą pagal Pakruojo rajono 2-ojo biuro notarės G. J. 2015-03-12 išduotą vykdomą įrašą dėl neapmokėto 16 348,69 Eur vekselio, 49,00 Eur notaro atlyginimo už vykdomojo Įrašo darymą, 14,48 Eur už projektą, 1,16 Eur už dokumentų spausdinimą, 1,68 Eur kompensacijos už patikrą registruose, iš viso - 16 415,02 Eur skolos išieškojimo solidariai iš UAB „Pakruojo prekyba" ir V. V.. Vykdydama minėtą vykdomąjį įrašą antstolė V. Š. nustatė, kad iš V. V. nėra galimybės išieškoti skolą, kadangi likvidaus nekilnojamojo turto jis neturi (turimas turtas įkeistas), kurį realizavus būtų išieškota skola, o areštuotose banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. 2015-06-12 išieškotojas gavo antstolės patvarkymą, kuriuo pranešama, kad skolininko sutuoktinei M. V. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nurodoma, kad ši transporto priemonė areštuota. Taip pat nustatyta, kad skolininko sutuoktinė M. V. dirba Šiaulių lopšelyje-darželyje „Pasaka", kur gauna 648,87 Eur darbo užmokestį. Vadovaujantis CPK 613 str. ir 667 str., CK 3.109 str. pareiškėjui UAB „Pakruojo elsana" siūloma kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

2015-06-12 antstolė V. Š. išsiuntė išieškotojui pasiūlymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine M. V. (santuoka sudaryta 1994-04-09 (19 v. b.l.) nustatymo, nurodžiusi, kad skolininko sutuoktinė dirba Šiaulių lopšelyje-darželyje „Pasaka", be to, jai nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią antstolė 2015-06-12 turto areštu aktu areštavo, nenurodant kokiai sumai areštas taikytas (62-69 v.b. l.).

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu atsiranda būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Vadovaujantis gramatiniu-loginiu aiškinimu matyti, kad tam, kad būtų galima taikyti CPK 667 straipsnį būtinos abi sąlygos: bendro turto areštas ir antstolio pasiūlymas kreiptis į teismą dėl turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalies nustatymo. Piniginių lėšų arešto atveju įstatymas išimties nenumato, kadangi ne tik skolininko, bet ir jo sutuoktinio sąskaitoje gali būti piniginių lėšų, kurios gali būti bendroji jungtinė skolininko ir jo sutuoktinio nuosavybė. Todėl, siekiant nustatyti skolininko dalį sutuoktinės gaunamose pajamose iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, visų pirma, šios piniginės lėšos turi būti areštuotos ir tik po to sprendžiamas klausimas dėl dalies nustatymo.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 str. 4 p.), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 str.). Tokių įrodymų teismui pateikta nėra.

Neturint duomenų apie tai, kad Visockų santuokos metu įgyta transporto priemonė Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė ir laikantis prezumpcijos, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe bei atsižvelgiant į tai, kad pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių nėra, teismas daro išvadą, kad teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko bei jo sutuoktinės interesus, būtų nustatant, kad skolininko V. V. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį minėtos transporto priemonės, registruotos jo sutuoktinės M. V. vardu.

Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo prašymų nustatyti ½ dalis (ar kaip išieškotojas dėl neaiškių priežasčių nurodė tam tikrus procentus pajamų priklausomai nuo pajamų, ar jos viršija MMA) skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio bei jos būsimų pajamų, gautų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpų, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininko sutuoktinės pajamoms būtų pritaikyti atitinkami ribojimai, t.y. kad antstolė būtų areštavusi skolininko sutuoktinės gaunamas pajamas tam tikrai sumai, pateikdama patvarkymą skolininko sutuoktinei ir jos darbovietei. Antstolė, areštavusi M. V. turimą transporto priemonę, nesiėmė veiksmų areštuoti jos gaunamas pinigines lėšas. Be to vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad antstolė būtų nustačiusi skolininko sutuoktinės apskritai turimas banko sąskaitas, lėšas jose, sąskaitą (-as), į kurią (-as) pervedamas jos darbo užmokestis ar kitos pajamos, ir priėmusi patvarkymą minėtas lėšas areštuoti. Atsižvelgiant į CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatą, nesant piniginių lėšų arešto, skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymas negalimas. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį. Taigi CPK 667 straipsnio taikymo tikslas – nustatyti skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš tos dalies pagal skolininko asmenines prievoles. Analizuojant CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, matyti, kad išieškojimas galimas tik iš to turto, kuris yra areštuotas (pvz.: CPK 689 str. 1 d., 691 str. 1 d.), todėl nesant vienos iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų – piniginių lėšų arešto bendrame turte – nėra pagrindo nustatyti skolininko V. V. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nustatyti, kad jam priklauso 1/2 dalis ar tam tikri procentai sutuoktinės darbo užmokesčio. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad atitinkami apribojimai būtų pritaikyti M. V. būsimoms pajamoms iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijos, pašalpų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju nėra procesinės sąlygos spręsti klausimo dėl skolininko turto dalies sutuoktinės M. V. gaunamo darbo užmokesčio, taip pat pajamų, gaunamų iš darbinės, intelektinės ar kitokios veiklos, taip pat dividendų, pensijų, pašalpų ar kitokių išmokų bendrojoje nuosavybėje nustatymo, nes nėra pateikta duomenų, kad minėtas turtas būtų aprašytas ir areštuotas, todėl pareiškėjo UAB „Pakruojo elsana“ prašymas šioje dalyje netenkintinas.

Pažymėtina, kad teismas vadovaudamasis CPK 667 str. ne dalina sutuoktinių turtą (kaip kad prašo pareiškėjas), o nustato skolininko dalį, turima bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine. Taip pat reikia pastebėti, kad iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininko ir jo sutuoktinės vardu yra registruotas ne tik nekilnojamas turtas, kuris apsunkintas hipoteka, bet skolininko vardu yra registruota ir daugiau automobilių, kurių vienas antstolės areštuotas, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininko V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sudaro ½ dalis transporto priemonės Saab 900, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusią UAB „Pakruojo elsana“ prašymo dalį atmesti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėja Laura Karmazaitė