- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-17
- Bylos Nr.
- ATP-290-719/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-30-3-00121-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Roma Rimkienė Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-290-719/2013
2013 m. liepos 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2013-05-23 Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimu D. R. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. ir nubausta 100 Lt dydžio bauda už tai, kad ji, 2013-04-03, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) name, laiptinėje, iš nenustatytos paskirties balionėlio apipurškė J. D. plaukus ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. R. prašo panaikinti 2013-05-23 Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, jog teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių – teismo posėdyje neapklausė vienintelio įvykio liudininko, rėmėsi tik šio liudytojo parodymais tokiu būdu nukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, o nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą dėl jos kaltės padarius pažeidimą.
Atsiliepimas
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariatas atsiliepimu prašo palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nesutinka, mano, jog priimtas Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymo normų, ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, juo labiau kad policijos pareigūnai rinkdami medžiagą pagal gautus pareiškimus, surinko pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą dėl D. R. kaltės padarius numatytą pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nutarimą bei byloje esančią medžiagą, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad Molėtų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013-05-23 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nesilaikė ATPK 284-285 str. keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, taip pat kitokiais dokumentais.
Remiantis teismų praktika, teismo sprendimas, kuriame nustatant asmens kaltę apsiribojama formalių rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, spręsdamas D. R. kaltės klausimą dėl ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymo, nurodė tik tai, kad jos kaltė įrodyta E. Š. ir J. D. tyrimo metu duotais paaiškinimais bei telefoninio pokalbio metu gauta informacija iš pašto siuntą įvykio metu atvežusio operatoriaus. Tačiau šių byloje esančių duomenų apylinkės teismas nedetalizavo ir nemotyvavo savo išvadų dėl D. R. kaltės padarius minėtą administracinės teisės pažeidimą, juo labiau, kad pati D. R. savo kaltės nepripažino.
Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę asmenys – J. D. bei įvykio metu jai pašto siuntą atvežęs darbuotojas, policijos pareigūnai, surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą.
Pagal ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Be to, pastebėtina ir tai, jog ATPK 283 str. numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Joje konstatuota, kad administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę, todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Už ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skirta bauda, areštas, o ši sankcija gali būti palyginama su bausmėmis, skiriamomis už baudžiamuosius nusižengimus. Baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą, juo labiau kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas priimtas remiantis vien tik rašytine bylos medžiaga.
Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, pažeidė ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius. Kadangi įrodymų vertinimas yra pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų ATPK 284 str. l d. nurodytų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas sprendimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl jis naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas,
nutaria:
D. R. apeliacinį skundą patenkinti.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-05-23 nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme.
Ši nutartis neskundžiama.