Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Giedrė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui D. B., tretiesiems asmenims UAB „B. I.“, A. B. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.). Ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2013-10-06 pastebėta, kad transporto priemonė „Porsche Cayenne“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusi prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sugadinta nuo pastato stogo nukritusių čerpių. Apie eismo įvykį transporto priemonės valdytojas informavo policijos pareigūnus. Įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Transporto priemonės techninę apžiūrą atlikęs AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas žalų ekspertas M. N. nustatė, jog įvykio metu sugadinta (reikalinga keisti) priekinį stiklą, panoraminį stoglangį, kairės pusės galinių durelių stiklą, kairės pusės statramščio apdailą ir sugadinta (reikalinga remontuoti) variklio gaubtą, kairės pusės sparną, stogo panelę, kairės pusės galines dureles.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo, kad įvykio metu transporto priemonei atsirado 14132,68 Lt arba 4093,11 Eur dydžio žala, bei ją kompensavo išmokėdama draudimo išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). LR CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). LR CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Remiantis LR CK 6.263 straipsnio taikymo nuostatomis, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas privalo atlyginti atsiradusią 4093,11 Eur žalą, nes: neprižiūrėjęs pastato, esančio adresu Minijos g. 2, Klaipėdoje, stogo konstrukcijos ir iki avarijos neorganizavęs jos remonto atsakovas elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). 2) dėl nuo pastato stogo nukritusio stogo elemento (čerpių) ieškovės draudėjui atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovo pareigos tinkamai prižiūrėti pastatą nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Atsakovo kaltė, išvardytas civilinės atsakomybės sąlygas pripažinus kaip esmines kilusiems padariniams, preziumuojama.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad atsakovas D. B. yra atsakingas už padarytą žalą dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato netvarkingos stogo konstrukcijos (nukritusių čerpių) buvo apgadintas šalia namo stovėjęs automobilis Porsche Cayenne, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo apdraustas draudimo sutarties su AB „Lietuvos draudimas“ pagrindu. Kadangi ieškovas apmokėjo žalą patyrusio transporto priemonės savininkui remonto išlaidas 4093,11, Eur - draudimo išmoką, jis įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atlyginimo asmenį – atsakovą D. B.. Atsižvelgiant į tai, AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 4093,11 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 499,58 Eur palūkanų nuo žalos sumos už pradelstą reikalavimo įvykdyti prievolę dienų skaičių skaičiuojant 0,05 procentų palūkanų dydį. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio l dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, — nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio l dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės. Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas. Ieškovui ir atsakovo priteistina 499,53 Eur palūkanų.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 103,00 Eur žyminis mokestis ir 455,58 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, viso 558,58 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. B. 4093,11 Eur turtinės žalos atlyginimo, 499,58 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-04-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 558,58 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.