- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-7629-1227/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-03356-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Veronika Andruškaitė
- Pareiškėjas
- I. Ū.
- Suinteresuotas asmuo
- L. G., R. M., valstybės įmonei „Turto bankas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Ū. pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. G., R. M., valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio R. U. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad pareiškėja su R. U. susituokė (duomenys neskelbtini). Šeimoje gimė dvi dukros R. U., gim. (duomenys neskelbtini), kurios pavardė po sudarytos santuokos – M., ir dukros L. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), kurios pavardė po sudarytos santuokos – G.. Pareiškėjos sutuoktinis R. U. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio R. U. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą nesikreipė, tačiau įstatymo nustatytą paveldėjimo teisę įgyvendino kitu būdu – pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Gyvenimo santuokoje su R. U., bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo du sodų žemės sklypus. 1993 m. vasario 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 0,0544 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo 0,608/ ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties likusi gyventi tame pačiame name, iš karto pradėjo netoli namų esančius sodų žemės sklypus valdyti, rūpintis, juos prižiūrėti kaip savo, geni sodų sklypuose esančius vaismedžius, rūpinasi užsėta veja. Taip pat perėmė ir visus santuokos metu įgytus baldus, kitus namų apyvokos daiktus.
Suinteresuoti asmenys L. G. ir R. M. el. paštu informavo, kad su byla ir siunčiamais procesiniais dokumentais susipažino ir pretenzijų neturi. Su pareikštu reikalavimu sutinka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą, fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą R. U. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. U. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis R. U. mirė (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties liko nekilnojamas turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio likusio nekilnojamojo turto daiktinės teisės Nekilnojamojo turto registre įregistruotos R. U. vardu.
Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog testamentų registre nėra įregistruotą testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.
Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2024 m. rugpjūčio 1 d. liudijimo duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirus R. U., kurio paskutinė gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą arba prieštaringumą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog po sutuoktinio mirties likusiu turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo. Suinteresuoti asmenys – pareiškėjų dukros R. M. ir L. G. pareiškime nurodytų faktų neginčijo ir su pareiškimo reikalavimais sutiko. Byloje nėra duomenų paneigiančių pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, t. y., byloje esantys duomenys, pačios pareiškėjos paaiškinimai tikėtinai pagrindžia, kad po pareiškėjos sutuoktinio mirties ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. po sutuoktinio mirties rūpinosi sodų žemės sklypais. Taip pat bylos duomenimis, pareiškėja I. Ū. po sutuoktinio R. U. (duomenys neskelbtini) mirties, liko gyventi šeimos gyvenamajame būste, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl ko darytina išvada, priėmė ir gyvenamajame name likusius baldus, namų apyvokos ir kitus, sutuoktinių santuokos metu įgytus, kilnojamuosius daiktus. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėja faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą ir tokiu būdu palikimą priėmė.
Kad pareiškėja I. Ū. pradėjo valdyti po R. U. mirties likusį turtą, patvirtina ir tai, kad suinteresuoti asmenys mirusiojo R. U. ir pareiškėjos I. Ū. vaikai R. M. ir L. G. prieštaravimų pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms apie faktinį palikimo priėmimą nepateikė.
Pripažįstama, kad pareiškėja su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitu įstatyme numatytu būdu – pradėdama turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, jos paaiškinimų ir pateiktų įrodymu pagrindu nustatomas faktas, kad po R. U. mirties palikimą priėmė I. Ū., šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos I. Ū. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio R. U. palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti viešajame registre nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.