Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-06-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-126-360/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-27
Bylos Nr.
eAN2-126-360/2025
Teisminio proceso Nr.
4-46-3-00053-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Pažeidėjas
D. K.
Kategorijos
  • 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
Administracinio nusižengimo byla Nr.eAN2-126-360/2025Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00053-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-04-24 nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025-01-21 nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą D. K. paskirta administracinė nuobauda 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesių terminui. Jis nubaustas už tai, kad 2024-11-18, 10 val. 11 min., vairavo transporto priemonę “VWGolf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją ir pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 5, 8, 140.1, 140.7, 3 priedo 1.1 punktų, reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. Institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-04-24 nutartimi D. K. skundas netenkintas, Institucijos 2025-01-21 nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutartį ir priimti naują nutartį, kuria panaikinti Institucijos 2025-01-21 nutarimą bei jam administracinę teiseną nutraukti.

3.1. Nurodo, kad automobilio savininkė buvo mama, kuri kai kada leisdavo automobiliu naudotis. Gavęs pranešimą iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir, žinodamas, jog nusižengimo nepadarė, iš mamos sužinojo, jog ji buvo davusi išsibandyti automobilį pažįstamam V. K., kuris ieškojo automobilio pirkimui ir patvirtino, jog galėjo padaryti nusižengimą. Apie tai buvo pranešta Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Nepaisant to, jam buvo priimtas Institucijos nutarimas už nusižengimą, kurio nepadarė.

3.2. Apeliantas pažymi, jog teismas remiasi vieninteliu įrodymu šaltiniu – policijos pareigūno A. G. tarnybiniu pranešimu ir parodymais, kuriems suteikiama pirmenybė prieš kitus įrodymus, jų nepatvirtina kiti duomenys. Abejotina, ar pareigūnas, važiuodamas per galinio vaizdo veidrodėlį galėjo atpažinti kito automobilio vairuotoją. Nevertintas vaizdo įrašas tuo aspektu, kad 8 sekundę automobilis aplenkė liudytojo A. G. vairuojamą automobilį, vadinasi iš paskos automobilis nevažiavo ilgai, o privažiavęs aplenkė. Vaizdo įraše vairuotojo nesimato, pamatyti ir įsidėmėti, nebuvo galimybės.

3.3. Apeliaciniame skunde D. K. teigia, jog yra tekę su dvidešimt metų miestelyje dirbančiu policijos pareigūnu susidurti įvairiais ir nemaloniais reikalais, baigdavosi šio asmens priešiškumu.

3.4. Apeliantas nurodo, kad jo parodymus patvirtina rašytiniai duomenys pateikti komisariatui apie vairuotoją, V. K. rašytinis patvirtinimas dėl nusižengimo, tą patį šis patvirtino ir teisme. Liudytoja Z. S. patvirtino davusi automobilį naudoti pažįstama V. K.. Liudytojas G. M. patvirtino, jog su juo, D. K., lapkričio 18 d. vežė į Vilnių duris, yra pateiktas važtaraštis, tada jie vyko į sodybą Varėnos rajone ir vėlai grįžo. Tačiau teismas vertino, jog policijos pareigūno parodymai yra viršesni, nors nenurodė nei teisės normos, nei teismų praktikos.

3.5. Kaip teigia apeliantas, jei jo apeliacinis skundas būtų tenkintas, turėtų būti atlyginamos ir išlaidos advokato pagalbai.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

6. Apeliaciniame skunde D. K. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog D. K. nubaustas nepagrįstai, jo kaltę, priešingai nei jis teigia apeliaciniame skunde, pagrindžia įrodymų visuma.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu bei kitokiais dokumentais. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, skundžiamoje nutartyje įvertino įrodymus, išvadas motyvavo, sprendime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

9. Institucijos nutarimu D. K. nubaustas už tai, kad 2024-11-18, 10 val. 11 min., vairavo transporto priemonę, nesilaikydamas KET, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją. Draudimą lenkti kertant siaurą ištisinę liniją ir numato D. K. inkriminuoti KET punktai. Aplinkybę, jog automobilis “VWGolf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kirto ištisinę ženklinimo liniją, patvirtina pareigūno A. G. tarnybinis pranešimas, byloje esantis vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio, liudytoju apklausto A. G. parodymai apylinkės teisme.

10. Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar automobilį, kuriuo bylos duomenimis buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimas, vairavo D. K., kuris buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. D. K. apeliaciniame skunde, kaip ir apylinkės teisme, laikosi pozicijos, kad vairavo ne jis, o V. K., kuriam, kaip galimam pirkėjui, mama Z. S. buvo paskolinusi automobilį pavažinėti, pats D. K. teigia tądien vykęs į Vilnių su G. M.. Tačiau apygardos teismas apelianto argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. 2024-12-04 D. K. dėl inkriminuoto nusižengimo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pranešimu išaiškinta ir tvarka apie informacijos pateikimą, jei nusižengimą padarė kitas asmuo. Kaip apylinkės teisme nurodė D. K., gavęs protokolą, jis pradėjo aiškintis, kas galėjo padaryti nusižengimą, ir iš mamos sužinojo, jog automobilis duotas pasivažinėti V. K., o pastarasis esą patvirtino padaręs pažeidimą bei užpildė pažymą dėl nusižengimo padarymo. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos nutarimo, apklausė D. K. minimus asmenis – Z. S., V. K. bei G. M., kurių paaiškinimai atitinkama apimtimi atitiko apelianto poziciją. Z. S. teigė tikrai skolinusi V. K. automobilį, V. K. teigė juo važinėjęs ir byloje nustatytu laiku ir vietoje galėjęs padaryti nusižengimą, o G. M. tvirtino, jog tądien, 2024-11-18, jis su D. K. ryte išvykęs į Vilnių pristatyti užsakymo apelianto broliui. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog liudytojai patvirtina D. K. parodymus, visgi apylinkės teismas pagrįstai suabejojo šių liudytojų parodymų patikimumu. Z. S. yra artima apelianto giminaitė, G. M. minėjo, jog yra dirbę su apeliantu, taigi dėl asmeninių giminiškų ar draugiškų ryšių, liudytojai gali būti neobjektyvūs, pasakodami bylai reikšmingas aplinkybes. Nusižengimas bylos duomenimis fiksuotas ryte, kiek po 10 val., todėl pats deklaruojamas G. M. bei D. K. vykimas į Vilnių galėjo būti ir po nusižengimo laiko. Iš teismo posėdžio apylinkės teisme garso įrašo aiškiai girdima, jog V. K., duodamas paaiškinimus, painiojasi (negalėjo aiškiai nurodyti, kaip sužinojo apie nusižengimą, ar buvo susitikęs su D. K., iš pradžių teigė nepildęs jokios pažymos policijai, teisėjui parodžius dokumentą, teigė visgi pildęs, įvykio dieną tiesiog lenkęs vandentiekio autobusiuką).

11. Aplinkybę, jog ne kas kitas, o būtent D. K. vairavo automobilį, kuriuo padarytas nusižengimas, byloje patvirtina policijos pareigūno A. G. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad įvykio rytą, dirbant ir vykstant tarnybiniu automobiliu, juos aplenkė automobilis „VW Golf“, kurį vairavo dėl ankstesnių nusižengimų žinomas asmuo, D. K.. Pareigūno tarnybinį pranešimą nuosekliai atitinka ir jo parodymai apylinkės teismo posėdyje, kur jis paaiškino, jog D. K. vairuojamas automobilis tarnybiniam automobiliui kurį laiką važiavo iš paskos, todėl jis pastebėjo vairuotoją, kurį atpažino iš veido bruožų kaip D. K.. Liudytojas taip pat pažymėjo, jog abejonių dėl vairuotojo nekilo, todėl pastarajam ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o jei vairavęs būtų V. K., kurį liudytojas taip pat žino, kaip miestelio gyventoją, šiam ir būtų buvęs surašytas protokolas. Nors apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog grindžiant jo kaltę, remiamasi vieninteliu įrodymu šaltiniu, t. y. pareigūno tarnybiniu pranešimu ir parodymais, kuriems suteikiamas pranašumas, vertinama, jog pareigūno parodymai yra viršesni, nors esą nenurodyta nei teisės normos, nei teismų praktikos, tačiau tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl asmens kaltės inkriminuoto nusižengimo padarymu, yra vertinama byloje surinktų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiai, nuoseklumas, atitikimas, gretinamas įrodymų šaltinių patikimumas. Tarnybines pareigas atliekančių pareigūnų, apklausiamų liudytojais bylose parodymai patys savaime neturi išskirtinio pranašumo prieš kitus įrodymus, o vertinami byloje kartu su kitais duomenimis. Jau minėta, kodėl apeliantui palankių liudytojų parodymų objektyvumas kelia abejonių. Tuo tarpu abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio policijos pareigūno, teisme prisiekusio sakyti tiesą, nurodytomis aplinkybėmis, nuosekliai sutampančiomis, su jo tarnybiniu pranešimu, tam tikra apimtimi ir vaizdo įrašu, nėra pagrindo. Nenustatytas pareigūno asmeninis suinteresuotumas bylos baigtimi, asmeniniai santykiai su apeliantu nesieja, negauta duomenų, jog pareigūnas siektų apkalbėti apeliantą. Nors apeliantas kelia abejones dėl pareigūno šališkumo, esą jie praeityje turėję nesutarimų, tačiau teismo posėdyje paprašytas detaliau pakomentuoti savo poziciją, apsiribojo deklaratyviais teiginiais, pripažindamas ir tai, jog policijos pareigūnas daug metų jo netgi nebuvo sustabdęs. Tad įvertinus bylos duomenų visumą, atsižvelgiant į visą tai, kas aptarta, šiuo atveju pareigūno parodymai yra patikimesnis įrodymų šaltinis, kuriuo pagrįstai vadovavosi ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vaizdo įrašas nevertintas tuo aspektu, kad 8 sekundę automobilis aplenkė liudytojo A. G. vairuojamą automobilį, dėl ko sprendžiama, jog iš paskos automobilis nevažiavo ilgai, o privažiavęs aplenkė, vaizdo įraše vairuotojo nesimato, pamatyti ir įsidėmėti, nebuvo galimybės. Tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Vien ta aplinkybė, kad vaizdo įraše aiškiai neužfiksuotas lenkusio automobilio vairuotojas, kas natūraliai ir nebuvo įmanoma dėl vaizdo registratoriaus pozicijos, nepaneigia ar neduoda pagrindo abejoti liudytoju A. G., kuris apylinkės teismo posėdyje paaiškino, kaip atpažino automobilio vairuotoją, šie paaiškinimai logiški, racionalūs, todėl, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, patikimi.

13. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl D. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas ištyrė reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Tai, jog apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidaujama apeliaciniame skunde, nereiškia, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apygardos teismas pripažįsta, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-04-24 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o D. K. yra nubaustas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2025-04-24 nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas