- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- e1-2619-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22435-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- O. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
O. M. (O. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB (duomenys neskelbtini), teistas:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
O. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams:
jis 2020 m. birželio 9 d. apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholinio (nustatytas 2,09 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia du kartus trenkė kumščiu motinai N. Š. į veido sritį ir pora kartų spyrė jai su koja į kairįjį šoną, o savo broliui D. Š. tyčia sudavė vieną kartą kumščiu į lūpą, ranka porą smūgių į galvos sritį, dėl to D. Š. ir N. Š. patyrė fizinį skausmą.
O. M. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis O. M. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, kad gyvena vienas (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini). Jis kartais užeina pas savo motiną N. Š., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), su savo motina ir sūnumi D. Š.. 2020 m. birželio 9 d. jie su motina gėrė degtinę nuo sekmadienio, apie 14 val. jis paguldė motiną miegoti ir gėrė vienas, o jo motina pradėjo prie jo kabintis dėl pinigų. Tada tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė N. Š. du kartus kumščiu į veidą ir vėliau spyrė su koja du kartus, kad ji atstotų nuo jo. Tada atėjo jo brolis, kuris pradėjo priekaištauti, kad jis sumušė motiną. Kaltinamasis sudavė broliui vieną kartą kumščiu į lūpą ir tada pradėjo ji mušti kumščiais į galvą. Kas vyko toliau, nelabai atsimena, nes buvo pakankamai girtas, tik atsimena, kai atvyko policijos pareigūnai ir išvežė jį. Jis labai apgailestauja, dėl to kas įvyko, atsiprašys savo motinos ir brolio (b. l. 75).
Nukentėjusioji N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su savo sūnumi D. Š. ir savo senyvo amžiaus, neįgalia motina Z. Š.. Taip pat pas juos namuose dažnai lankosi jos vyresnysis sūnus O. M., kuris yra priklausomas nuo alkoholio, išgėręs tampa agresyvus. Pažymi, kad anksčiau sūnus ne kartą yra prieš ją smurtavęs, dėl jo smurto prieš ją buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Ankstesniais atvejais su sūnumi susitaikė. 2020 m. birželio 9 d. apie 8.30 val. į jos namus atėjo O. M., kuris jau buvo išgėręs, taip pat atsinešė dar vieną alkoholinio gėrimo butelį. Kartu su sūnumi kieme, prie įėjimo į namą, ant suoliuko, gėrė jo atsineštą alkoholį. Išgėręs sūnus ėmė elgtis agresyviai, be jokios priežasties ėmė rėkti ant jos, sakė, kad nori ją užmušti. Jai sėdint ant suoliuko, sūnus atsistojo ir, nieko nesakęs, sudavė jai mažiausiai du kartus kumščiu į veido sritį. Dėl jo smūgių pajuto fizinį skausmą. Bandė apsiginti, dengėsi veidą, taip pat bandė jį atstumti. Netrukus po smūgių sūnus mažiausiai vieną kartą koja spyrė jai į kairįjį šoną. Dėl jo spyrio, pajuto stiprų fizinį skausmą. Norėdama apsiginti, pasiėmusi telefoną, išbėgo iš kiemo į gatvę, kur iškvietė policiją. Tolesnių įvykio aplinkybių dėl girtumo ir patirto streso visiškai neprisimena. Prisimena, kad vėliau grįžo jos jaunesnis sūnus D. Š., kuris taip pat patyrė brolio O. M. smurtą, tačiau kiek ir kokių smūgių jam buvo suduota, nežino, pasakyti negali. Įvykio metu jos motina buvo namuose, tačiau ji gulėjo kambaryje ir įvykio nematė. O. M. ji bijo, mano, kad grįžęs jis gali pakartotinai smurtauti, todėl norėtų, kad jam būtų paskirta kardomoji priemonė, draudžianti artintis prie jos ir jos namų (b. l. 16).
Nukentėjusioji N. Š., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 9 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), pažiūrėti, kaip laikosi jos motina. O. M. jau buvo namuose, nes gyveno ten, kai grižo iš užsienio. Jis buvo girtas, vartojo brendį ir pasiūlė jai kartu išgerti. Jie kartu gėrė, sėdėjo kieme, kai staiga O. M. sudavė jai porą kartų į ausį ir vieną kartą į veido sritį. Ji buvo girta ir nepajuto stipraus fizinio skausmo, gali apibūdinti tik 2 balais. Ji nematė, kaip O. M. mušė D. Š., apie tai sužinojo tik vėliau, kai atvyko policija. Ji paskambino į policiją, nes išsigando dėl jo veiksmų. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išvežė nukentėjusiąją į Lazdynų ligoninę, kur ji buvo apžiūrėta ir paleista namo (b. l. 20).
Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl įvykio 2020 m. birželio 9 d. 15.39 val. (duomenys neskelbtini), savo broliui O. M. jis jokių pretenzijų neturi, tyrimų dėl sumušimų nedarė ir nedarys, nes ant jo veido nieko neliko, skausmą, kurį jis patyrė tą dieną, jis gali apibūdinti maždaug 2 balais. Motina pati kalta dėl visko, nes geria jau antra savaitė, kartu su O. M.. Jis iškvietė policiją ir medikus, kurie jį ir jo motiną apžiūrėjo bei pasakė, kad viskas praeis ir greitai užgis (b .l. 34).
Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 9 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. A., apie 15.39 val. buvo gautas pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pranešėjo brolis sumušė jį ir motiną. Atvykus į įvykio vietą, D. Š. paaiškino, kad jį ir jo motiną N. Š. sumušė jo brolis O. M., kuris yra girtas ir agresyvus. Nukentėjusioji N. Š. buvo visiškai girta ir negalėjo nieko paaiškinti. D. Š. nurodė, kad jis grižo po darbo namo ir pamatė, kad jo motina yra sumušta. Jis paklausė savo brolio O. M., kas čia nutiko, tačiau jis nieko nesakęs sudavė nukentėjusiajam į veidą. Dar aiškino D. Š., kad motina pati nugriuvo ir susimušė, nes yra visiškai girta. Jie bendravo su močiute Z. Š., kuri taip pat gyvena kartu, tačiau ji guli visą laiką lovoje, retai vaikščioja, todėl nieko nematė. O. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b. l. 41).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. birželio 9 d. 15.39 val. buvo gautas pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pranešėjo brolis sumušė jį ir motiną. Prašoma iškviesti medikus (b. l. 7).
Vyriausiojo patrulio Ž. A. 200 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad N. Š. įvykio vietoje matomi patinimas ir nubrozdinimas veido srityje. D. Š. paaiškino, kad grįžęs į namus rado sumuštą motiną N. Š.. Brolis O. M. pasakė, kad ji pati girta nukrito, tačiau namuose esanti močiutė nurodė, kad ją sumušė sūnus O. M. (b. l. 14–15).
2020 m. liepos 23 d. apžiūros protokole užfiksuota BPC garso įrašo, kurio trukmė yra 1.08 min, apžiūra. Nustatyta, kad D. Š. prisistatęs asmuo nurodo, kad jį ir jo motiną sumušė brolis, verkia, prašo atvažiuoti greičiau, nes gali ir močiutę užmušti. Nurodo, kad reikia greitosios medicinos pagalbos, nes jį ir motiną stipriai sumušė. Skambino į BPC dar du kartus, ragindamas atvykti greičiau, nes jam labai baisu (b. l. 52–54).
Alkotesterio „Alcotest 6810“ kvite užfiksuota, kad 2020 m. birželio 9 d. 17.29 val. O. M. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas (b. l. 60).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. M. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo motinai N. Š. ir broliui D. Š..
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad konflikto su motina N. Š. metu sudavė jai du kartus kumščiu į veidą ir vėliau spyrė su koja du kartus, kad ji atstotų nuo jo. Tada atėjo jo brolis, kuris pradėjo priekaištauti, kad jis sumušė motiną. Kaltinamasis sudavė broliui vieną kartą kumščiu į lūpą ir tada pradėjo ji mušti kumščiais į galvą. N. Š. ir D. Š. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad O. M. smurtavo prieš juos, todėl patyrė fizinį skausmą. Smurtinius O. M. veiksmus patvirtina liudytojo L. M. parodymai bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2020 m. liepos 23 d. apžiūros protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, vyriausiojo patrulio Ž. A. 2020 m. birželio 9 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad O. M. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą N. Š. ir D. Š.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas, nukentėjusiems padarytų sužalojimų lokalizacija (veido, galvos sritis) neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiems gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Byloje taip pat nustatyta, kad N. Š. yra O. M. motina, o D. Š. – brolis, kaltinamasis dažnai lankydavosi pas juos namuose. Todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams. O. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 100–101).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. M. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). O. M. nusikalto konflikto su savo motina bei broliu metu, sukėlė jiems fizinį skausmą. Atsižvelgtina, kad sužalojo du žmones. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiems buvo sukeltos ilgalaikės neigiamos pasekmės sveikatai. Į medicinos darbuotojus jie nesikreipė savo noru.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas),
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 98), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 97), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 95), dirba (b. l. 96). Jis (duomenys neskelbtini) (b. l. 85–86), į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b. l. 84).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. M. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 2 dalies ir sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 3) gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas); 4) uždrausti turėti, naudoti , įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas svaiginamąsias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Prokurorės pareiškime pasiūlytos bausmės termino mažinti nėra pagrindo, bausmė optimali ir tinkama, be to, kaltinamasis sutiko su šia bausme.
O. M. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
V. Kiti klausimai
O. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Iš bylos medžiagos matyti, kad O. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 9 d. 16.50 val. iki 2020 m. birželio 10 d. 15.20 val. (1 diena) (b. l. 66, 80). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kompaktinį diską su garso įrašu iš BPC, palikti prie bylos medžiagos.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
O. M. (O. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, 5 punktais, įpareigoti O. M.:
1) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
3) bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, uždrausti O. M. bausmės atlikimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas svaiginamąsias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, O. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4, 5 punktais, įpareigoti O. M.:
1) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
3) bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, uždrausti O. M. bausmės atlikimo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti alkoholinius gėrimus ar kitas svaiginamąsias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti O. M. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 9 d. 16.50 val. iki 2020 m. birželio 10 d. 15.20 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
O. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kompaktinį diską su garso įrašu palikti prie bylos medžiagos.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.