- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-28
- Bylos Nr.
- 2-1275/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto, Autoerdvė VSDFV Visagino skyrius - "Mikola"
- Atsakovas
- LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas LR aplinkos ministerijosVilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentoVilniaus rajono agentūra "Dormeka"
- Kreditorius
- Nacionalinė žemės taryba prie ŽŪM
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties UAB ,,Dormeka“ bankroto byloje Nr. B2-428-661/2010,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi iškėlė UAB „Dormeka“ bankroto bylą.
Šalies argumentai
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė įtraukti į antros eilės kreditorių sąrašą Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos su 421 456 Lt finansiniu reikalavimu. Nurodė, jog Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 2006 m. gegužės 16 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2006-610 su UAB „Dormeka“, kuria UAB „Dormeka“ buvo parduotas išsimokėtinai 3763 kv. m ploto komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos) valstybinės žemės sklypas, kadastrinis 0101/0079:1688, esantis Metalo g. 2C, Vilniuje. Pagal šią sutartį pirkėjas UAB „Dormeka“ 2006 m. balandžio 28 d. sumokėjo 105 364,00 Lt bei įsipareigojo įsiskolinimo likutį 421 456,00 Lt sumokėti iki 2020 m. sausio 15 d., tačiau nei vienas pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2006-610 5 punkte nurodytas mokėjimas nebuvo atliktas. Taigi BUAB „Dormeka“ liko skolinga iš viso 421 456,00 Lt. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog BUAB „Dormeka“ priklausantis žemės sklypas, įsigytas pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1/2006-610 buvo parduotas fiziniam asmeniui G. B. .
Atsiliepimas
Administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus prašymą tenkinti iš dalies ir įtraukti pareiškėją į trečios eilės BUAB „Dormeka“ kreditorių sąrašą su 421 456 Lt finansiniu reikalavimu. Nurodo, jog tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, iš kurių yra kilęs pareiškėjo įsiskolinimas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šį įsiskolinimą prilyginti mokesčiui ar kitai įmokai į biudžetą bei įtraukti pareiškėją į antros eilės atsakovo kreditorių sąrašą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus prašymą patenkino iš dalies, įtraukė į trečios eilės kreditorių sąrašą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir patvirtino šio kreditoriaus finansinį reikalavimą 421 456 Lt sumai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę bei tvarką. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų. Teismas pažymėjo, kad šioje teisės normoje yra nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriais kreditorių reikalavimai bankroto byloje yra tenkinami antrąja eile. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktas mokestį apibrėžia kaip mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatytą piniginę prievolę valstybei. Prievolė mokėti mokesčius ir įmokas mokesčių mokėtojui kyla įstatymo pagrindu. Nagrinėjamu atveju valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pardavė pareiškėjui valstybinės žemės sklypą ir tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad viena iš aptariamo sandorio šalių – Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teises ir pareigas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra specifinis civilinių teisinių santykių subjektas. Tačiau Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Taigi pagal bendrą taisyklę valstybės institucijos civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais šių santykių dalyviais dalyvauja lygiais pagrindais, todėl teismas Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos įtraukė į trečios eilės kreditorių sąrašą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, nurodant, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įtraukiama į antrą kreditorių eilę. Atskirajame skunde nurodomi tokie argumentai:
Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju įmokos už išsimokėtinai pirkto žemės sklypo, esančio Metalo g. 2, Vilniuje, tenka valstybės biudžetui, o ne privačiam asmeniui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.9 punktas numato, kad lėšos (įmokos), gautos už naudojamus žemės sklypus, pervedamos tiesiogiai į Lietuvos Respublikos biudžetą.ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų. Taigi, apeliantas įtrauktinas į antros, o ne į trečios eilės kreditorių sąrašą, nes įmokos už išsimokėtinai pirktą žemės sklypą, tenka valstybės biudžetui.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB ,,Dormeka“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Kreditoriaus (apelianto) reikalavimai, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kildinami iš sutartinės prievolės, kildinamos iš 2006 m. gegužės 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, UAB „Dormeka“ išsimokėtinai pardavė 3763 kv. m valstybinės žemės sklypą, esantį Metalo g. 2C, Vilniuje. UAB ,,Dormekai“ nesumokėjus visų įmokų už nusipirktą sklypą, apeliantas įgijo teisę reikalauti įtraukti jį į kreditorių sąrašą. Ginčas konkrečiu atveju kilo dėl to, į kokią kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę (antrą ar trečią) įtrauktinas apelianto reikalavimas.
ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomos įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams) tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Pagal ĮBĮ 35 straipsnio 3 dalį antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą. Pažymėtina, kad minėta norma rodo, jog antrąja eile tenkinami su mokestinėmis prievolėmis susiję kreditorių reikalavimai, t. y. reikalavimai tų subjektų, kurie turi administracinius įgaliojimus rinkti įmokas į valstybės biudžetą.
Biudžetas –valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, taip pat pinigų fondai, į kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka mokami (paskirstomi) Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodyti mokesčiai (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str.).
Apelianto minima aktuali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.9 punkto redakcija numato, kad lėšos, gautos už naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduotus kitai paskirčiai miestų savivaldybių, kaip administracinių vienetų, ribose ir teritorijose, esančiose nustatytąja tvarka patvirtintose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose, paskirstomos taip:
50 procentų – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau vadinama – Nacionalinė žemės tarnyba) kaip šios tarnybos pajamų įmokos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, iš kurių 10 procentų skiriama apskričių viršininkų administracijoms. Apskričių viršininkų administracijos joms skirtas lėšas pagal apskričių viršininkų patvirtintas išlaidų sąmatas naudoja apskričių duomenų apie piliečių nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, mišką ir vandens telkinius, išnuomotos ar perduotos naudotis neatlygintinai valstybinės žemės, laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotus ir jų išdėstymą bazei kurti ir palaikyti, miestų teritorijose laisvos (neužstatytos) žemės, numatomos grąžinti natūra buvusiems savininkams, kartografavimo darbams atlikti, parduodamų ar išnuomojamų valstybinės žemės sklypų individualiam vertinimui apmokėti ir apskričių viršininkų žemės tvarkymo departamentų teritorinių žemėtvarkos skyrių ūkinėms (prekių, darbų ir paslaugų naudojimo) išlaidoms padengti. Apskričių viršininkų administracijos tvarko gautų lėšų apskaitą ir atsako už jų naudojimą pagal paskirtį. Nuo 2005 m. sausio 1 d. nurodytieji 50 procentų lėšų pervedami tiesiogiai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą;
50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduodamas žemės sklypas, biudžetą. Šios lėšos naudojamos grąžinamų natūra, perduodamų nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės sklypų planams (schemoms) rengti, išnuomojamų savivaldybių patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų individualiam vertinimui apmokėti. Nesant lėšų poreikio atitinkamiems darbams, paslaugoms apmokėti, šios lėšos naudojamos inžinerinei infrastruktūrai plėtoti ir renovuoti. Lėšų poreikis nustatomas atsižvelgiant į apskrities viršininko kas pusmetį iki pusmečio pirmojo mėnesio 15 dienos savivaldybei pateiktus duomenis apie numatomus grąžinti natūra, perduoti nuosavybėm neatlygintinai, parduoti ir išnuomoti žemės sklypus. Savivaldybės tvarko lėšų, gautų už parduotus žemės sklypus, apskaitą ir atsako už jų naudojimą pagal paskirtį.
Kartu pažymėtina, kad aktuali Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio redakcija numato baigtinį mokesčių sąrašą, kurio pagrindu sumokėti mokesčiai gali būti laikomi mokesčiais, sumokėtais į biudžetą (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 3 p.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp Lietuvos Respublikos ir UAB ,,Dormeka“ turėtų gauti įmokų nėra pagrindo priskirti nei prie vieno iš Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. nustačius, jog kreditoriaus reikalavimas Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pagrindu negali būti laikomas mokesčiu, mokamu į valstybės biudžetą, teisėjų kolegijos sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įrašė Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių į trečiosios eilės kreditorių sąrašą, todėl keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.