Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-133/2012

Teisėjas Darius Kantaravičius (Proceso Nr. 1-61-1-00654-2011-8)

2012 m. gegužės 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam Ž. E., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. E. bei jo gynėjos advokatės A.Cirulienės apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-01-30 nuosprendžio, kuriuo Ž. E., pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-01-30.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas Ž. E. išbūtas laikas suėmime nuo 2011-08-02 iki 2012-01-30.

A. R. (A. R.) civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai solidariai iš D. D. ir Ž. E. priteista 55 Lt (penkiasdešimt penki litai) turtinei žalai atlyginti.

E. Č. civilinis ieškinys tenkintas ir jo naudai solidariai iš D. D. ir Ž. E. priteista 570 Lt (penki šimtai septyniasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

Minėtu nuosprendžiu taip pat yra nuteistas D. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. E., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. už tai, kad su D. D. 2011 m. liepos 30 d. apie 3.45 valandą, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. Č. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) Jonavoje, veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą A. R. atžvilgiu: suduodami A. R. smūgį ranka į kaktą, o A. R. nukritus ant grindų, suduodami daugybę smūgių A. R. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam A. R. poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke ir kairiame žaste, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajam A. R. priešintis, pagrobė svetimą turtą – A. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 50 litų vertės, su jame buvusia UAB „Tele 2“ tinklo SIM kortele 5 litų vertės, E. Č. priklausančius: televizorių „LG“ 500 litų vertės, patalynės komplektą 50 litų vertės, stalo įrankių komplektą bendros 20 litų vertės.

Gynėjos nuomone, bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamieji buvo susitarę vartoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir pasisavinti jo bute esantį turtą. Nusikalstamos veikos padarymo metu abu veikė atskirai, be to, nepaneigti Ž. E. parodymai, kad jis gynė nukentėjusįjį nuo D. D.. Gynėjos nuomone, įrodymų dėl vieningos tyčios nėra. Sumanymas pagrobti turtą, Ž. E. atsirado nepriklausomai nuo D. D., todėl Ž. E. veika kvalifikuotina kaip atviroji vagystė. Taip pat byloje nepaneigtas ginamojo aiškinimas, jog jis nepagrobė patalynės, stalo įrankių komplekto, telefono su SIM kortele, todėl šie kaltinimai šalintini. Ž. E. fizinio smurto nevartojo, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir tai galima pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, tuo vadovaujantis, bausmę švelninti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Ž. E. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis Ž. E. bei jo gynėja savo skundais ginčija veikos kvalifikaciją ir paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).

Nuteistojo Ž. E. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose suformuluoti analogiški reikalavimai, apeliaciniai skundai grindžiami analogiškais argumentais, todėl apeliacinių skundų teiginiai analizuojami kartu ir pateikiamos bendros išvados.

Nuteistojo Ž. E. ir jo gynėjos skunduose neigiama nuteistojo kaltė dėl plėšimo, tačiau teismas pripažindamas Ž. E. kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d., visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. R., liudytojos M. B., iš dalies pačių nuteistųjų parodymais, rašytine bylos medžiaga. Įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jie nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip Ž. E. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d., įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu bylos faktinių aplinkybių vertinimu, kad D. D. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. R., o Ž. E. nukentėjusio mušimo metu ir iškart po sumušimo ieškojo daiktų. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nors kiekvieno kaltinamojo veiksmai ir buvo skirtingi, tačiau buvo reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudarė prielaidas kito bendrininko veiksmams. Akivaizdu, jog abu kaltininkai konkliudentiniais veiksmais buvo susitarę plėšimo būdu pagrobti turtą, t.y. jų veiksmai buvo apjungti vieninga tyčia. Abiejų kaltinamųjų atėjimas į nukentėjusio butą, momentinis neteisėtų veiksmų pasiskirstymas, išėjimas iš buto su svetimu turtu, abiejų nuėjimas prie parduotuvės, kur Ž. E. liudytojai M. B. siūlė pirkti ką tik pagrobtą televizorių, pagrįstai nuosprendyje įvertintas, kaip bendrumo suvokimas daromame nusikaltime, susitarimas ir noras veikti kartu bei noras, sužalojus nukentėjusį, pagrobti turtą, t.y. apima intelektualųjį ir valinį bendrininkavimo tyčios turinį. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, abu savo bendrais neteisėtais veiksmais sukėlė nusikalstamas pasekmes, ir tiek D. D., tiek Ž. E. veikoje yra inkriminuoto BK 180 str. 1 d. aprašyta nusikaltimo sudėtis, visiškai pagrįsta. Veiką kvalifikuoti kaip atvirąją vagystę nėra jokio pagrindo.

Skiriant bausmę Ž. E., apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į nusikalstamos veikos padarymo žemas paskatas, siekiant neteisėtai praturtėti, į tiesioginės tyčinės kaltės formą, veikos smurtinį pobūdį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad Ž. E. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nuoširdus galėjimasis, pilnai nepripažinus savo kaltės, negali būti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, pagrįstai atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino nusikalstamų veikų padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui, ir bendrininkų grupę. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo Ž. E. asmenybę – kad jis praeityje 12 kartų teistas, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka, nors ir yra aktyvioje psichiatro įskaitoje, bet yra pakaltinamas, nusikalto būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, pagrįstai pripažino recidyvistu, o atsižvelgęs į tai, bei, įvertinęs Ž. E. atsakomybę sunkinančias aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, pagrįstai skyrė terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatant artimą vidurkiui laisvės atėmimo bausmės dydį.

Teisėjų kolegijos nuomone, tik šio dydžio ir tik reali laisvės atėmimo bausmė, padės sulaikyti Ž. E. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Dėl paminėto, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagristas, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Ž. E. ir jo gynėjos advokatės Albinos Cirulienės apeliacinius skundus atmesti.