Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-22 · Administracinė byla Nr. I-10043-629/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
I-10043-629/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03399-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Milda Vainienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
T. G. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-10043-629/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03399-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. G. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo, pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

T. G. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1–2, 11–12, 77–80), prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5558, atnaujinti terminą sumažintos pensijos daliai priteisti ir priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus 14 891,41 Lt sumažintos pensijos dalį.

Pareiškėja nurodė, kad dėl to, jo ji buvo dirbanti pensininkė, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jai buvo mokama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) nuostatas nepagrįstai sumažinta senatvės pensija. Pareiškėjos nuomone, 3 metų apskundimo termino nepraleido, kadangi tik 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) priėmus nutarimą sužinojo apie VSDFV neteisėtus veiksmus ir tik tada atsirado teisinis pagrindas reikalauti grąžinti neteisėtai neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Teigė, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. vasario 6 d.

Atsiliepimas

Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundą (b. l. 86–88) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

VSDFV teigimu, pareiškėja su prašymu grąžinti jai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį į VSDFV kreipėsi praleidusi 3 metų terminą, todėl skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5558 jai buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą ji praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą. Pareiškėja jokių įrodymų ar paaiškinimų dėl praleisto termino nepateikė ir kreipėsi į teismą. Reikšdama reikalavimą dėl skundo padavimo VSDFV termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šio klausimo pagal priskirtą kompetenciją nesprendė VSDFV, pareiškėja iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją.

VSDFV pažymėjo, kad pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. VSDFV Kauno skyrius senatvės pensiją teisėtai ir pagrįstai perskaičiavo ir mokėjo tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka, todėl išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį nėra teisinio pagrindo.

Atkreipė dėmesį, jog neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalių priteisimas sukeltų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą finansinę naštą – šiame biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinojo įstatymo 8 str. pensijų dalims mokėti. 2014 m. spalio mėnesio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas yra 1085,5 mln. Lt, o Valstybinio socialinio draudimo fondo skolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė 11 mlrd. 749,4 mln. Lt. Taigi mokant priteistas neišmokėtas pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas pensijų dalies sumas, gali kilti grėsmė, kad negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, taigi būtų pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir jų pusiausvyra. Be to, VSDFV manymu, jei pareiškėjos prašymas priteisti negautos senatvės pensijos dalį būtų patenkintas, teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. iki to laiko, kai pensijų gavėjams bus išmokėtos Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme numatytos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dalys, negautos dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 7 str. nuostatų taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime (b. l. 89–92) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV Kauno skyrius pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. spalio 9 d. nutartyje, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. AS502-849/2013, pažymėjo, kad kol nėra priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka sprendimas, t. y. VSDFV sprendimas išmokėti ar atsisakyti išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį, teismas negali pasisakyti dėl pareiškėjui neišmokėtos senatvės pensijos dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi pareiškėjos skundas, paduotas praleidus įstatymų nustatytus terminus, liko iš esmės neišnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėja nelaikoma tinkamai pasinaudojusi privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, šia tvarka pasinaudoti nebegalima, todėl pareiškėjos skundas dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo negali būti nagrinėjamas, ir byla dėl šio reikalavimo turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Pareiškėja siekia jai paskirtos ir pritaikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

Nustatyta, kad pareiškėjos senatvės pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis buvo mažinama nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 4–5).

2013 m. liepos 5 d. ir 2013 m. liepos 25 d. pareiškėja padavė VSDFV Kauno skyriui prašymus remiantis paminėtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu išmokėti jai pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. neišmokėtą pensijos dalį. VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. liepos 19 d. ir 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštais (atsakymais į paminėtus pareiškėjos prašymus) pareiškėjai buvo pateiktas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nesumokėtos pensijos dalies apskaičiavimas bei išaiškintas sumažintos pensijos mokėjimo teisinis pagrindimas bei atsisakyta išmokėti neišmokėtos pensijos dalį (b. l. 4–5, 6).

2013 m. rugpjūčio 7 d. prašymu pareiškėja pateikė prašymą VSDFV išmokėti, jos teigimu, neteisėtai sumažintos pensijos dalį (b. l. 22).

VSDFV 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendime Nr. (6.5)I-5558 pareiškėjai buvo nurodyta, kad ji praleido Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti šį skundą, ir jai pasiūlyta iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Be to, šiame sprendime buvo nurodyta, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo išmokėti pensijų gavėjams dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 7).

Pažymėtina, kad LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, be kita ko, nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 str. 1 d. nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Kaip pažymėjo ir LVAT, nagrinėdamas pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 64–69), pareiškėjos VSDFV Kauno skyriui paduoti 2013 m. liepos 5 d. ir 2013 m. liepos 25 d. prašymai pripažintini skundais Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme. Paduodama paminėtus prašymus (skundus) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, tačiau, VSDFV skundžiamame 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendime kartu nurodė, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjos skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi.

Taigi konstatavus, kad pareiškėjos skundas dėl pensijos dalies išmokėjimo buvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, spręstinas klausimas, ar VSDFV pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Kaip minėta, pareiškėja ginčą kelią tik dėl pensijos dalies, neišmokėtos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Taigi pripažintina, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai buvo mokama mažesnė senatvės dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 str. 1 d., taikymo. Pažymėtina, kad pagal Laikinojo įstatymo 15 str. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XI-1821 redakcija) 1 d. 1 p., šio įstatymo taikymas senatvės pensijoms buvo numatytas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Laikinojo įstatymo 8 str. 2012 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XI-2195 buvo pripažintas netekusiu galios, taigi nagrinėjamam ginčui aktualios teisės normos buvo pašalintos iš Lietuvos teisės sistemos, tačiau tai pareiškėjos teisių pažeidimo pasekmių nepašalina.

Konstitucijos 30 str. 1 d. garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą; iš šio konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Iš Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 d. kylantys imperatyvai teismui ginti asmens teises realiai ir veiksmingai suponuoja pareiškėjos teisę reikalauti teisme pašalinti jos teisių pažeidimą, nulemtą Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo taikymo, perskaičiuojant ir išmokant jai paskirtą senatvės pensiją. Pažeistas pareiškėjos teises teismas privalo ginti, kadangi priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 str. nuostatos, garantuojančios asmens teisę į pensinį aprūpinimą, taip pat iš Konstitucijos 23 str. kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai, o pati asmens teisė į teisminę gynybą būtų fiktyvi – asmuo, laikydamasis įstatymais nustatytų reikalavimų kreipęsis į teismą dėl iš Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai šių savo teisių apginti negalėtų. Tai lemtų, kad teisinis reguliavimas, Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikomas, kas nesuderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d., draudžiančiais teismui (teisėjui) taikyti įstatymą, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjai pareiškus reikalavimą teisme apginti Konstitucijos 52 str. garantuojamą teisę į pensiją, pažeistą taikant Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą, taip pat įvertinus nagrinėjamu atveju pažeistų asmens teisių pobūdį bei jų reikšmę, siekiant, be kita ko, užtikrinti socialinį teisingumą bei asmens pasitikėjimą teise, teismas privalo pažeistas pareiškėjos teises ginti realiai ir veiksmingai. Taigi pareiškėjai turi būti priteista visa pensijos nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Iš VSDFV Kauno skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjai dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo buvo neišmokėta iš viso 14 891,41 Lt senatvės pensijos, todėl minėta suma priteistina iš VSDFV Kauno skyriaus. Teismo vertinimu, nėra pagrindo šios sumos išmokėjimą priteisti dalimis, kadangi atsakovas VSDFV Kauno skyrius nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių tokio išdėstymo būtinybę.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2013 m. rugpjūčio 19 d. VSDFV sprendimas Nr. (6.5)I-5558, kuriame nurodydama, kad nėra teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjai sumažinto pensijos dalį, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos T. G. B. skundą visiškai.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5558.

Priteisti pareiškėjai T. G. B. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 14 891,41 Lt (4 312,85 Eur) (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną litą ir keturiasdešimt vieną centą (keturis tūkstančius eurų tris šimtus dvylika eurų ir aštuoniasdešimt penkis euro centus)) senatvės pensijos, neišmokėtos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Milda VainienėVioleta PetkevičienėDonatas Vansevičius