Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , rusas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, turintis neįgalumą, darbingas 40%, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 iki 06 val., uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. perduotas teismui kaltinant jį nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad jis: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 17.45 val., neteisėtai, atvirai, prieš bute gyvenančių asmenų valią, V. A. atidarius buto duris, sugriebė už durų rankenos ir jėga įsibrovė į V. A. ir A. A. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame V. A., tyčia sudavė du kartus kumščiu į veidą, o jai parkritus spyrė ne mažiau 5 kartų į įvairias kūno vietas, taip dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kaire momenine skiltimi padarydamas V. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką pastūmė A. A., o jam pargriuvus, ant jo atsisėdo ir du kartus sudavė kumščiu į galvą, taip, dėl odos nubrozdinimų kaktos - galvos srityje, dešinėje alkūnėje, muštinės žaizdos nugaroje padarydamas A. A. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą;

nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 17.50 val., (duomenys neskelbtini), laiptinėje, bėgdamas iš prieš tai padaryto nusikaltimo vietos, tyčia stipriai pastūmė laiptinėje sutiktą R. Ž., po ko, ji pargriuvo, taip dėl kairės čiurnos srities sumušimo pasireiškusio odos nubrozdinimu išorinės kulkšnies srityje, patinimu ir skausmu padarydamas R. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą.

Byloje prieš teisiamąjį posėdį buvo gauta informacija, kad kaltinamasis V. A. yra miręs.

Posėdžio metu prokuroras, V. A. gynėjas advokatas Antanas Jarašius, nukentėjusiojo atstovas advokatas Sigitas Štaraitis prašė baudžiamąjį procesą nutraukti kaltinamajam mirus, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. mirus kaltinamajam.

Išrašas apie asmenį, gautas iš Registrų centro Gyventojų registro departamento (iš Teismų informacinės sistemos LITEKO) patvirtina, jog V. A. mirė (duomenys neskelbtini) d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Kadangi kaltinamasis V. A. mirė, jokių duomenų apie jo teisių perėmimą teismas neturi, jis kaltę dėl nusikaltimų padarymo pripažino, prašymų tęsti procesą reabilituojančiais pagrindais nėra gauta, kitos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sąlygos ­– tęsti baudžiamąjį procesą, kai byla reikalinga kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių – taip pat nėra, spręstina, kad tolesnis proceso vykdymas nėra tikslingas, todėl baudžiamoji byla nutrauktina.

Tiesiogiai baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kaip išspręsti civilinį ieškinį, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas. Kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, šiuo atveju, kaltinamajam mirus baudžiamieji teisiniai santykiai tarp asmens ir valstybės nutrūksta, tai yra, jam baudžiamoji atsakomybė negali būti įgyvendinama, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, skiriama bausmė ir negali atsirasti teistumas, todėl civilinio ieškinio tenkinimas taip pat tampa negalimas ir, nutraukus baudžiamąją bylą BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, civiliniai ieškiniai šioje baudžiamojoje byloje paliekami nenagrinėtais.

Motyvuojamoji dalis

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje, baudžiamasis procesas nutrauktinas kaltinamajam mirus, todėl nukentėjusiųjų turėtos 300 eurų išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteistinos.

Kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nes ji nebereikalinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje V. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, nutraukti mirus kaltinamajam.

Nukentėjusiųjų A. A., V. A., R. Ž. ir civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.