Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apricum LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1137-265/2018, kuria iškelta bankroto byla, pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apricum LT“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu nustatytų privalomųjų mokėjimų. UAB „Apricum LT“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2018 m. kovo 28 d. sudarė 1 599,01 Eur, iš jų VSD įmokų – 1 553,16 Eur, delspinigių – 45,85 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi iškėlė UAB „Apricum LT“ bankroto bylą; bankroto administratore paskyrė UAB „Tigesta“.Teismas nustatė, kad UAB „Apricum LT“ ilgą laiką nemoka privalomųjų mokėjimų ieškovui; pagal 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenis įmonės nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus sudarė 313 697 Eur, per vienerius metus mokėtinas sumas ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus – 344 509 Eur. Kadangi atsakovė neįvykdė teismo reikalavimo pateikti Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytus duomenis bei informaciją, teismas padarė išvadą, kad jos finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti, atsakovė yra nemoki, jai iškeltina bankroto byla.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovė UAB „Apricum LT“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Apricum LT“; perduoti ieškovo pareiškimą nagrinėti iš naujo arba pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartis priimta, neišsiaiškinus visų aplinkybių, be to, pažeista atsakovės teisė būti išklausytai.Apeliantė pripažįsta, kad turi finansinių sunkumų, todėl laikinai įmonės buveinės vietoje nevykdoma veikla, siekiant išvengti papildomų išlaidų ir bandant atstatyti įmonės veiklą.Ieškovas neįvykdė įstatyme nustatytų reikalavimų laiku ir tinkamai informuoti atsakovę apie susidariusią skolą ir bankroto bylos iškėlimą. Atsakovė apie iškeltą bankroto bylą sužinojo tik 2018 m. birželio 11 d. iš bankroto administratoriaus.Apeliantė informuoja, jog su ieškovu atsiskaitė, ką patvirtina pridedami įrodymai.Ieškovas atsiliepime prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovė sumokėjo įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir nėra skolinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta įmonės bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi iškėlė UAB „Apricum LT“ bankroto bylą, konstatavęs įmonės nemokumą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas) pagal 2016 m. finansinės atskaitomybės duomenis (įmonės nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus sudarė 313 697 Eur, per vienerius metus mokėtinas sumas ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus – 344 509 Eur). Atsakovei nepateikus ĮBĮ numatytų duomenų, teismas padarė išvadą, kad jos finansiniai įsipareigojimai yra pradelsti, atsakovė yra nemoki, jai iškeltina bankroto byla.Apeliantė (atsakovė) kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kad sumokėjo ieškovui (kreditoriui) turėtą įsiskolinimą. Ieškovas patvirtino, kad UAB „Apricum LT“ į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą 2018 m. gegužės 17 d. sumokėjo 450 Eur, 2018 m. birželio 6 d. – 500 Eur, 2018 m. birželio 7 d. – 400,85 Eur ir 2018 m. birželio 14 d. – 465,91 Eur, ir nėra skolinga. Dėl atskirojo skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Kiti kreditoriai savarankiškų reikalavimų dėl atsakovės bankroto nereiškė, nors iš į bylą pateiktų antstolių patvarkymų matyti, kad antstoliai vykdė išieškojimus iš atsakovės 5 kreditorių naudai, neįvykdytų reikalavimų suma – 7 903,16 Eur ir palūkanos. Apeliantė aktualių duomenų apie savo turtinę padėtį į bylą nėra pateikusi, tačiau lyginant turimus duomenis apie antstolių vykdomus išieškojimus – žinomas pradelstas skolas – su 2016 m. balanse nurodyto turto suma – 313 697 Eur, matyti, kad pradelstos skolos nežymios, kitų duomenų apie pradelstus įsipareigojimus į bylą nepateikta.ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti trys pagrindai, kuriais remdamasis teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą: 1) įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) įmonei iškelta restruktūrizavimo byla; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus. Civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjantis (pirmosios ar apeliacinės instancijos) teismas nustatęs, jog egzistuoja bent vienas iš trijų atsisakymo iškelti įmonei bankroto bylą pagrindų, turi atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nepaisant to, kad byloje esančių įrodymų visetas patvirtina, jog egzistuoja viena ar kelios ĮBĮ įtvirtintos bankroto bylos iškėlimo sąlygos (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-340/2014, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2048-241/2017, 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-373-823/2018, kt.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB „Apricum LT“ visiškai atsiskaitė su ieškovu (kreditoriumi), yra pagrindas spręsti, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 3dalies 1 punktas), todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atsisakant atsakovei kelti bankroto bylą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsisakymas kelti atsakovei bankroto bylą pažeistų viešąjį interesą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apricum LT“ bankroto bylą.