Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbo (duomenys neskelbtini), teistas 12 kartų, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 18 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs 2020 m. lapkričio 6 d.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmę atlikęs 2022 m. spalio 3 d.;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 45 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs 2025 m. vasario 27 d.;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (3 veikos) – galutine subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 30 parų arešto bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Iš tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens matyti, kad, siekiant nustatyti asmens tapatybę, jo nuotrauka buvo pasidalinta uždaroje platformoje, skirtoje pareigūnų komunikacijai. Asmuo buvo atpažintas pagal vilkimus rūbus. Kaip nustatyta, tai yra T. J.. Atlikus patikrinimą POLIS II registre ir sulyginus vaizdo įrašuose matomą asmenį su turimomis duomenų bazės nuotraukomis, nustatyta, kad asmens požymiai ir apranga sutampa (b. l. 59).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagrobus svetimą, V. G. priklausantį, nedidelės vertės svetimą turtą pasitvirtino. Visi byloje ištirti įrodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, atitinka kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių turinį. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė dviratį, kuris buvo prirakintas prie dviračių stovo, ir su juo išvažiavo. Kaltinimo aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiosios V. G. parodymai, pareiškimas, vaizdo stebėjimo kamerų įrašai bei kiti teismo ištirti rašytiniai įrodymai.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte dviračio vertė buvo nurodyta 499 Eur (tokią sumą nukentėjusioji nurodė ikiteisminio tyrimo metu). Tačiau iš byloje pateiktos sąskaitos faktūros, patvirtinančios dviračio įsigijimą, matyti, kad pastarojo kaina yra 499,99 Eur. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinimas atitinkamai patikslintas. Įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai ir veikos kvalifikacijai tai neturi, apie kaltinimo patikslinimą kaltinamasis buvo įspėtas.

Kaltinamasis suprato, kad pagrobė svetimą turtą ir norėjo taip veikti, taigi, T. J. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, atsižvelgdamas į pagrobto turto vertę bei išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam T. J. bausmę, teismas įvertina tai, kad asmuo jau ne pirmą kartą teisiamas už savo pobūdžiu analogiškos veikos padarymą, jam buvo skiriamos savo pobūdžio griežčiausios bausmės – areštas, laisvės atėmimas, tačiau tai nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio asmens nesustabdė. Neabejotinai teigiamai vertintinas kaltinamojo ryžtas keisti gyvenimo būdą, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, nusprendė gydytis priklausomybę lankant psichologų užsiėmimus, metadono programą. Tačiau tokios aplinkybės neatsveria prieš tai aptartų ir, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo parinkti bausmės rūšį, kuri nebūtų susijusi su jo laisvės ribojimu. Taigi, įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų įgyvendinimo, kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje įtvirtinta bausmė – areštas, nustatant jos maksimalią trukę – 45 paras. Kadangi T. J. kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 30 parų arešto bausmė.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad T. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam subendrintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme. Bausmės tarpusavyje nėra subendrintos. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant į padarytų veikų pobūdį ir laiką, t. y. tai, kad veika, dėl kurios padarymo teisiamas šioje byloje, įvykdyta iki priimant minėtą nuosprendį ir teismo baudžiamąjį įsakymą, paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, parenkant kaltinamajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, pridedant dalį (po 15 parų) švelnesnės arešto bausmės, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaitytina atliktos bausmės dalis.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Nukentėjusioji V. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodyta, kad 2025 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas jai nuosavybės teise priklausantis elektrinis dviratis „Jeep“ JE-TX26L/JE-TX28M, kurio vertė 499,99 Eur. Dviratis buvo prirakintas, tačiau T. J. nukirpo apsauginį dviračio užraktą ir dviratį pagrobė. Dviračio įsigijimo faktą pavirtina 2025 m. vasario 6 d. sąskaita faktūra, išduota dviračio pirkimo metu. Dėl šios nusikalstamos veikos V. G. padaryta turtinė žala, lygi pavogto elektrinio dviračio vertei – 499,99 Eur. Dviratis negrąžintas. Prašo priteisti iš T. J. V. G. naudai 499,99 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 136-138).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareikštą civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, kad dviratį įsigijo 2025 m. vasario 6 d., o pasigedo balandžio mėnesį. Žiemą nevažinėjo, dviratis naujas, skaitiklyje duomenys rodo pravažiuota 60 kilometrų, dviratį panaudojo 5-6 kartus. Pagal sąskaitą faktūrą dviračio suma yra 499,99 Eur. Kaltinamasis sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Nustatyta, kad žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais kaltinamojo T. J. veiksmais, kuomet jis, nuėmęs dviračio apsauginį užraktą, pagrobė dviratį. Civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, ginčo dėl jo dydžio nėra. Nukentėjusiosios V. G. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina 499,99 Eur suma jo neteisėtais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.3.2.1. punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 118,75 Eur (b. l. 163-164).

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamosios bylos nagrinėjamo metu T. J. buvo sulaikytas bausmės, susijusios su laisvės ribojimu, atlikimui, dėl ko teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą. Be to, kaltinamasis nurodė, kad nors iki bausmės atlikimo dirbo, jo finansinė padėtis buvo sudėtinga, gaudo per mėnesį iki 1 000 Eur, padėdavo mama, santaupų neturėjo, turi įsiskolinimus antstoliams. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

T. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-81), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

USB laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. J. 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą 30 parų arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, prie griežčiausios 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę T. J. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintą bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 10 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Patenkinti civilinės ieškovės V. G. civilinį ieškinį ir priteisti iš T. J. civilinės ieškovės V. G. naudai 499,99 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus devyniasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš T. J. nepriteisti.

USB laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.