Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2007-03-06 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovei N. G. , institucijai duodančiai išvadą Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, suinteresuotam asmeniui Akmenės rajono Civilinės metrikacijos skyriui dėl tėvystės įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Sutikdamas būti vaiko tėvu ieškovas, būdamas veiksnus, suprantantis savo poelgio esmę bei pasekmes, žinojo kokią atsakomybę ir pareigas sau prisiima.

2. Ieškovas tėvystę ginčyti panoro tik po kelių metų, nors tai daryti įstatymas leidžia tik vienerių metų laikotarpyje nuo to momento, kai ieškovas sužinojo ar galėjo sužinoti, jog yra įrašytas vaiko tėvu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą jame išdėstytu motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2000-10-09 gimusio L. D. tėvas yra J. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) o motina – N. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), b.l. 7). Apie tai Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje padarytas įrašas Nr. 36 (b.l. 55-55a). Duomenys apie vaiko tėvus įrašyti remiantis notariškai patvirtintu 2003-05-02 tėvystės pripažinimu Nr. 71 (b.l. 54).

LR CK 3.149 str. įtvirtinta nuostata, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Visi ginčai tarp tėvų, neišskiriant ir ginčų dėl tėvystės, pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. ir LR CK 3.3 str. 1 d. suformuluotą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą yra sprendžiami visų pirma atsižvelgiant į vaiko teises ir interesus, užtikrinant jų saugą.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-477-645/2006 matyti, kad ieškovas J. D. 2006-04-06 kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei N. G. ir institucijai, duodančiai išvadą byloje, Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas nuginčyti tėvystę L. D. , gim. 2000-10-09, atžvilgiu. Akmenės rajono apylinkės teismas 2006-06-02 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, nurodydamas, kad yra praleistas vienerių metų senaties terminas ieškiniui dėl tėvystės nuginčijimo paduoti ir esant atsakovės prašymui jį taikyti (prijungta civilinė byla Nr. 2-477-645/2006, b.l. 42-45). Be to, šioje byloje dėl tėvystės nuginčijimo nebuvo nustatyta, kad ieškovas ne laisva valia ar kaip nors kitaip veikiamas pateikė prašymą dėl tėvystės pripažinimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl antrą kartą ginčyti tėvystę tuo pačiu pagrindu bei teigti, jog tėvystę pripažino ne laisva valia, nebegalima. Dėl aukščiau išdėstyto pirmasis apelianto apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovas šioje byloje kreipėsi į teismą su reikalavimu panaikinti 2003-05-02 Akmenės rajono civilinės metrikacijos skyriaus civilinės būklės aktų knygoje padarytą įrašą Nr. 36, kad jis yra L. D. , gim. 2000-10-09, tėvas. Pažymėtina, kad LR CK 3.146 str. 2 d. numato, jog jei vaikas gimė susituokusiai motina arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Iš esmės šį teisės norma pagal analogiją turi būti taikoma ir šiuo atveju. Ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo teismo sprendimu buvo atmestas, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl duomenų gimimo įraše panaikinimo kol nėra nuginčyta tėvystė.

Apeliantas kelia faktinės ir biologinės tėvystės santykio problemą. Tačiau tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl teisėjų kolegija pažymi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis, minėta, nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Be to, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, jei būtų sprendžiama dėl tėvystės įrašo panaikinimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo ir netekti iš ieškovo gaunamo išlaikymo, nes biologinio tėvo nustatymas yra visai neaiškus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal nustatytas faktines aplinkybes vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas nėra galimas, nagrinėjamoje byloje esminis ir svarbiausias vaiko interesas yra išsaugoti vaiko teisinio statuso aiškumą bei teisę gauti būtiną išlaikymą. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta apelianto argumentą, kad teismo išvada, grindžiama vaiko interesais, prieštarauja CK 3.161 str. 2 d. įtvirtintai vaiko teisei žinoti savo tėvus, jei tai neprieštarauja jo interesams, nepagrįstu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas vaiko interesus nagrinėjamoje byloje iškelia tik siekdamas pagrįsti savo apeliacinį skundą ir nuginčyti tėvystę, tai negali būti pripažįstama tinkamu vaiko teisių ir interesų atstovavimu, todėl teisėjų kolegija dėl šio apelianto argumento plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad kreipdamasis į teismą dėl tėvystės įrašo panaikinimo ieškovas savo reikalavimą grindžia materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis sandorių negaliojimo ir nuginčijimo pagrindus, kai tuo tarpu tokio pobūdžio reikalavimai turi būti grindžiami LR CK III knygos „Šeimos teisė“ teisės normomis.

Absoliučių Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (LR CPK 263 str.).

Iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos valstybei (LR CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 87).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo J. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 8,26 Lt (aštuonis litus 26 cnt) pašto išlaidų valstybei.