Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-16 · Administracinė byla Nr. I-3270-402/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-16
Bylos Nr.
I-3270-402/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00931-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-3270-402/2016Proceso Nr. 3-62-3-00931-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiškėjui S. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-10).

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2016-01-21 atvyko į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – Kauno TI), kur asmens kratos metu iš jo patikrinimui buvo paimti jo asmeniniai daiktai – virdulys, kuris buvo grąžintas tik po 6 parų. Nurodė, jog neturėdamas virdulio negalėjo užsivirti kavos ir arbatos, dėl to patyrė pažeminimą, emocinę depresiją, labai didelį psichinį ir fizinį skausmą. Taip pat teigia, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas ir dėl to prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2016 m. sausio 21d. Vykdant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo 12 p. nuostatas, pagal kurias daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo. Minimame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų. Pareiškėjui patikrintas virdulys turėjo būti gražintas iki sausio 29 d. Buvo grąžintas - sausio 27 d. Pareiškėjas pretenzijų dėl virdulio grąžinimo nereiškė. Kauno TI pareigūnai tiksliai vykdė minėto teisės akto reikalavimus. Pareiškėjas, siekdamas suklaidinti teismą melagingai teigia, kad kiti kameroje buvę asmenys virdulių neturėjo, jis taip pat nutyli faktą, kad kalinamiems Kauno TI asmenims paprašius karto vandens jiems atneša Apsaugos ir priežiūros skyriaus bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai. Šiuo atveju, jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) dėl laiku jam negrąžintų asmeninių daiktų – virdulio.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarką, sąlygas, terminus reglamentuoja Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašas, patvirtintas 2012-03-30 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau - Aprašas). Aprašo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad daiktai turi būti patikrinti, užregistruoti ir išduoti asmenims pasirašytinai ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo, kompiuteriai ir informacinės laikmenos – per dešimt darbo dienų nuo jų priėmimo. Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu laisvės atėmimo vietos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas, tačiau bendras patikrinimo laikotarpis negali būti ilgesnis kaip dvidešimt darbo dienų.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog 2016-01-21, pareiškėjui atvykus į Kauno TI, buvo atlikta asmens krata ir jo daiktų patikrinimas. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu buvo paimti pareiškėjui priklausantys daiktai – televizorius su pulteliu „TV STAR“, USB raktas, prailgintuvas, elektrinis virdulys ir kt. Šias aplinkybes patvirtina 2016-01-21 Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas Nr. 66-291. 2016-02-17 pareiškėjas pateikė prašymą Kauno TI direktoriui dėl virdulio grąžinimo. Daiktai pareiškėjui grąžinti 2016-01-27.

Šiuo atveju, dėl pareiškėjo daiktų paėmimo, patikrinimo ir išdavimo turėjo būti taikoma Aprašo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminai. Akivaizdu, jog minėti Aprašo reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti (daiktai grąžinti per 5 darbo dienas nuo jų paėmimo).

Pareiškėjo skunde nurodo, jog neturtinė žala jam padaryta dėl neteisėtų pareigūno veiksmų, jog neturėdamas virdulio negalėjo užsivirti kavos ir arbatos dėl to patyrė pažeminimą, emocinę depresiją, labai didelį psichinį ir fizinį skausmą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog kalinamiems Kauno TI asmenims, kurie laikinai ar visiškai neturi virdulio ar vandens šildytuvo, paprašius karšto vandens jiems atneša Apsaugos ir priežiūros skyriaus bei Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnai.

Teisės aktai, reguliuojantys tardymo izoliatoriaus veiklą nenumato, kad vietoje paimtų patikrinti daiktų suimtiesiems (nuteistiesiems) atvykusiems į tardymo izoliatorių būtų pateikiami kiti. Kauno TI pareigūnai vykdė Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo reikalavimus, pareiškėjo pretenzija pakeisti tikrinamą daiktą kitu yra neteisėta ir diskriminuojanti asmenų, iš kurių paimti tikrinimui kiti daiktai, ne virduliai, atžvilgiu.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė pažeminimą, emocinę depresiją, labai didelį psichinį ir fizinį skausmą, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Kaip jau minėta, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, nepakanka vien tik pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, nurodant tik abstraktų pagrindą neturtinei žalai atsirasti. Tokiu atveju būtina konkrečiai (laike, vietoje, kitomis aplinkybėmis) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui – kaip pasireiškė dėl tų veiksmų padaryta neturtinė žala.

Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjo konkrečiai nurodytų neteisėtų veiksmų, tokie nebuvo nustatyti, todėl nėra vienos iš esminių neturtinės žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtų valstybės institucijos aktų. Tuo pačiu nėra pagrindo išvadai, kad neturtinė žala iš viso buvo padaryta – Kauno TI pareigūnai Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo nuostatas vykdė teisingai. Kiti pareiškėjo argumentai, kurių pagrindu prašoma priteisti neturtinė žala, laikytini nepagrįstais, nes neįrodytas pats pažeidimų buvimo faktas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėja

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė