Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2010-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-7-277/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-04-02
Bylos Nr.
1-7-277/2010
Teisminio proceso Nr.
1-59-1-00157-2008-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Nukentėjusysis
Č. R.
Civilinis atsakovas
valstybės įmonės „Visagino statybininkai“
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-7-277/2010(Proceso Nr.1-59-1-00157-2008-9)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1; 2.3.6.4.5. (S)
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2010 m. balandžio 2 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržicki, gynėjui Mykolui Vaškeliui, nukentėjusiajam Č. R., civilinio atsakovo - valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ - atstovui A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., gimęs 1957 m. sausio 18 d. Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“ statybos direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., dirbdamas valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ statybos direktoriaus pareigose ir būdamas valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.1-12-(1.5) nuo 2008 m. vasario 25 d. paskirtas darbų vadovu pastatų kaimo turizmui Ignalinoje statyboje bei atsakingu už darbų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą pastatų kaimo turizmui Ignalinoje statybose, žinodamas, kad įmonės darbuotojai 2008 m. kovo 14-15 dienomis Jonalaukio kaime ūkininko R. P. statomoje kaimo turizmo sodyboje, kurios statybos vadovu jis yra, dirbs laikiną darbą aukštyje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 4.1.1. punkto, numatančio, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje dėl rizikos vertinimo, įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas taip kaip dirbamas būdingomis ergonominėmis sąlygomis (ne aukštyje), reikalavimus, nesiėmė priemonių, kad saugų laikiną darbą aukštyje užtikrinančios kolektyvinės apsaugos priemonės – pastoliai - būtų pastatyti pagal paminėtų Nuostatų 2 priedo 4.3 punkto reikalavimus, t.y. specialiai apmokytų šiuos darbus atlikti darbuotojų pagal darbų vadovo parengtą jų pastatymo, naudojimo ir išardymo projektą, prižiūrint darbų vadovui, o dėl to specialiai neapmokyti šiuos darbus atlikti įmonės darbuotojai V. J. ir Č. R. 2008 m. kovo 14 d. be darbų vadovo parengto projekto ir neprižiūrint darbų vadovui pastatė netinkamus (nesaugius) pastolius, kurie 2008 m. kovo 15 d., apie 13 val. 40 min., sulūžo ir ant jų dirbęs Č. R. nukrito iš 4 metrų aukščio, patirdamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. G. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“ dirba statybos direktoriumi. Šiose pareigose dirbo ir 2008 matais. Įmonė buvo Jonalaukio kaime statomos kaimo turizmo sodybos rangovu. 2008 m. vasario mėnesį įmonės generalinio direktoriaus įsakymu buvo paskirtas šios statybos darbų vadovu. Mano, kad šis paskyrimas buvo tik formalus, nes statybos darbai buvo faktiškai baigti, įranga išgabenta, jokie darbai šiame objekte nebuvo atliekami, todėl darbų vadovo paskyrimas buvo reikalingas tik dokumentams sutvarkyti. Be to, 2008 m. kovo 7 d. pasibaigė jo, kaip statinio statybos vadovo, kvalifikacijos atestato galiojimas, todėl nebegalėjo būti statinio statybos vadovu, bet įsakymas, kuriuo jis buvo paskirtas Jonalaukio kaime statomos kaimo turizmo sodybos darbų vadovu, nebuvo pakeistas. 2008 m. kovo mėnesį statybos užsakovas R. P. pranešė, kad reikia apkalti lentomis namo pastogę, nes 2008 m. kovo 17 d. turi atvykti komisija. Jis tiesiogiai pavaldžių darbininkų neturėjo ir tokių darbų organizuoti negalėjo. Įmonės generalinis direktorius davė nurodymą komercijos padalinio vadovui L. Š. pasiųsti darbininkus į Jonalaukio kaimą atlikti tuos darbus. Kurie darbininkai ir kada bus pasiųsti dirbti Jonalaukio kaime nežinojo. Žinojo, kad Č. R. pagal gydytojų komisijos išvadą negali dirbti aukštyje, todėl jam tokio darbo būtų neleidęs dirbti. 2008 m. kovo 14 d. išvyko į Vilnių, nes buvo sprendžiamas įmonės atestavimo klausimas. 2008 m. kovo 15 d. atvyko į įmonės buveinę. Žinodamas, kad Jonalaukio kaime reikės dirbti laikinus darbus aukštyje, nurodė įmonės darbuotojui A. O. nuvežti į Jonalaukio kaimą pastolius, manydamas, kad šie pastoliai bus pastatyti ir darbas ant jų bus pradėtas 2008 m. kovo 17 d. A. O., nuvežęs į Jonalaukio kaimą pastolius, pranešė, kad ten jau dirba du įmonės darbuotojai. Apie 14 val. sužinojo, kad Jonalaukio kaime įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nuo pastolių nukrito ir susižalojo įmonės darbuotojas Č. R.

Nukentėjusysis Č. R. paaiškino, kad 2008 metais dirbo valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“ staliumi. 2008 m. kovo 13 d. bendradarbis V. J. pasakė, kad kitą dieną reikės važiuoti dirbti į Ignalinos rajono Jonalaukio kaimą, nes ten reikia atlikti kažkokius baigiamuosius darbus. V. J. žodžiais nurodymą vykti į Jonalaukio kaimą davė jų tiesioginis vadovas L. Š. 2008 m. kovo 14 d. kartu su V. J. įmonės automobiliu atvyko į Jonalaukio kaimą. V. J. susiskambino su statomos kaimo turizmo sodybos savininku ir sužinojo, kad iš lauko reikia apkalti namo pastogę dailylentėmis. Iš V. J. žodžių žinojo, kad darbą reikia baigti iki pirmadienio, nes pirmadienį bus atliekamas darbų priėmimas. Darbui atlikti reikėjo maždaug dviejų metrų aukščio pastolių, kurie nebuvo įrengti. Kartu su V. J. iš statybvietėje esančių lentų susikalė pastolius ir pradėjo dirbti. 2008 m. kovo 15 d. vėl atvyko į Jonalaukio kaimą ir su V. J. toliau dirbo ant tų pačių pastolių. Darbo niekas iš įmonės vadovaujančių darbuotojų nekontroliavo. Apie 12 valandą įmonės darbuotojas A. O. atvežė metalinius pastolius, bet nurodymo, kad reikia pastatyti šiuos pastolius, nedavė. Atvežtus pastolius sudėjo į vagonėlį, nes pamanė, kad jie bus reikalingi kito namo pastogei, kurios aukštis daug didesnis, apkalti. Toliau dirbo ant pastolių, kuriuos patys pastatė. Viena lenta blogai tiko ir V. J. negalėjo jos prikalti, nes lentą reikėjo spausti prie kalamo paviršiaus. V. J. paprašė padėti. Sutarė, kad J. spaus lentą prie kalamo paviršiaus, o jis prikals. Nuėjo į tą pastolių pusę, kurioje stovėjo V. J. ir ruošėsi prikalti lentą, bet tuo metu pastoliai sulūžo. V. J. nušoko nuo lūžtančių pastolių, o jis nukrito ant po pastoliais buvusio betoninio bloko ir susižalojo krūtinės ląstą. Dėl sužalojimo gydėsi apie du mėnesius, buvo operuotas, jautė fizinį skausmą, pergyveno dėl galimų sužalojimo pasekmių, todėl mano, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią įvertina 50000 Lt. Darbo vietoje Jonalaukio kaime dėl saugaus darbo nebuvo instruktuotas ir nežino kas jį turėjo instruktuoti. Žino, kad pagal medicininio patikrinimo rezultatus jam negalima dirbti aukštyje, bet dirbti Jonalaukio kaime neatsisakė, nes aukštis buvo nedidelis, o be to, jis daug metų dirba statybose ir niekada neatsisako dirbti pavesto darbo. Įmonės vadovų nurodymo patiems pasistatyti pastolius ir ant jų dirbti nebuvo. Taip dirbti nutarė patys, nes darbas turėjo būti padarytas iki pirmadienio ir nebuvo laiko tinkamų pastolių įrengimui.

Liudytojas V. J. paaiškino, kad dirba valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“ staliumi. Šį darbą dirbo ir 2008 metais. 2008 m. kovo 13 d. padalinio, kuriame dirbo, vadovas L. Š. nurodė, kad kitą dieną jis su Č. R. turės vykti į Ignalinos rajono Jonalaukio kaime statomą kaimo turizmo sodybą, nes ten reikia iš lauko apkalti namo pastogę dailylentėmis. Pasakė, kad darbas turi būti baigtas iki pirmadienio, nes pirmadienį turi būti kažkokia komisija. 2008 m. kovo 14 d. įmonės automobiliu kartu su Č. R. nuvažiavo į Jonalaukio kaimą. Buvo dirbęs šiame objekte, todėl žinojo kur reikia važiuoti. Atvykęs į vietą, paskambino sodybos savininkui ir patikslino kokį darbą reikia padaryti. Tam darbui reikėjo maždaug dviejų metrų aukščio pastolių, kurių nebuvo. Statybvietėje rado tik iš dalies įrengtus medinius pastolius, kuriuos patys sutvirtino buvusiomis statybvietėje lentomis ir pradėjo darbą. Niekas iš įmonės vadovų jų darbo nekontroliavo, jokių nurodymų kaip turi būti dirbama nedavė, dėl darbų saugos neinstruktavo. Dirbo savarankiškai. 2008 m. kovo 15 d. kartu su V. R. vėl atvažiavo į Jonalaukio kaimą ir toliau dirbo ant tų pačių pastolių. Apie 12 val. įmonės darbuotojas A. O. atvežė metalinius pastolius, bet jų nestatė, nes darbo buvo likę nedaug. Toliau dirbo ant savadarbių pastolių. Dirbo stovėdami skirtinguose pastolių galuose. Vieną lentą nesisekė prikalti, nes buvo kreiva gegnė. Č. R. tą lentą savo pusėje pritvirtino ir atėjo prie jo, nes reikėjo vienam lentą spausti prie gegnės, o kitam kalti. Paspaudė lentą ir tuo metu pastoliai sulūžo. Jis nušoko nuo lūžtančių pastolių ant smėlio krūvos, o Č. R. nukrito ant apačioje buvusio betoninio bloko ir susižalojo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai išvežė Č. R. į ligoninę.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad dirba Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus vyriausiuoju darbo inspektoriumi. Skyriaus vedėjo potvarkiu atliko sunkaus nelaimingo atsitikimo, įvykusio Jonalaukio kaime 2008 m. kovo 15 d., apie 13 val. 40 min., kurio metu nukentėjo valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ stalius Č. R., tyrimą. Tyrimo metu nustatė, kad Č. R. dirbo kartu su V. J. Jie apdailos lentelėmis pakalinėjo pastogę. Nustatyta, kad jie dirbo ant pastolių, kuriuos pastatė patys. Pastoliai buvo neinventoriniai. Pastoliams sulūžus, Č. R. nukrito iš aukščio ir susižalojo. Tiriant nelaimingą atsitikimą, nustatyta, kad Č. R. negalėjo dirbti aukštyje. Darbuotojai nebuvo instruktuoti darbo vietoje. Pastolių statybos niekas nekontroliavo ir darbo neprižiūrėjo. Atsakingu už darbų saugą šiame objekte nuo 2008 m. vasario 25 d. buvo paskirtas A. G. ir jis turėjo prižiūrėti darbus, bet šių pareigų pats nevykdė ir niekam jų nepavedė.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad 2008 metais statė kaimo turizmo sodybą Jonalaukio kaime. Rangovu buvo valstybės įmonė „Visagino statybininkai“. 2008 m. kovo 17 d. turėjo atvykti Nacionalinės mokėjimo agentūros darbuotojai patikrinti kokie darbai atlikti, nes buvo sprendžiamas klausimas dėl tolesnio statybos finansavimo Europos Sąjungos lėšomis. Vieno namo pastogė buvo neapkalta dailylentėmis, todėl ne kartą skambino valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ vadovams A. S. ir A. G., prašydamas baigti darbus. Jie pažadėjo baigti darbus, kai tik tam bus palankūs orai. Vieną dieną atvyko valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ darbuotojai ir pradėjo dirbti. Kaip jie dirbo nematė, nes tuo metu statybvietėje nebuvo. Prie namo, kurio pastogę reikėjo apkalti, pastolių nebuvo. Gal buvo likę tik pastolių, kuriuos naudojo namą dažę darbininkai, likučiai. Jam paskambino valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ darbuotojas vardu V. ir pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas – nuo pastolių nukrito ir susižalojo jo bendradarbis.

Liudytojas L. Š. paaiškino, kad 2008 metais dirbo valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ komercijos padalinio vadovu. Įmonėje kiekvieną darbo dieną, ryte, vykdavo pasitarimai statybos direktoriaus A. G. kabinete, kurių metu būdavo aptariama kokie darbai turi būti atliekami. Kovo mėnesį tokių pasitarimų metu ne vieną kartą kalbėta apie būtinumą atlikti baigiamuosius darbus Jonalaukio kaime statomoje kaimo turizmo sodyboje. Šios statybos darbų vadovu buvo pats statybos direktorius A. G. 2008 m. kovo 13 d., ketvirtadienį, pasitarimo metu įmonės vadovas A. S. pasakė, kad baigiamieji darbai Jonalaukio kaime turi būti padaryti iki pirmadienio, nes pirmadienį atvyksta komisija priimti darbus, nurodė jam pasiųsti į Jonalaukį du pagalbinės gamybos baro darbuotojus. Jis tą pačią dieną klausė statybos direktoriaus A. G. ar galima darbuotojų siuntimą į Jonalaukį atidėti iki pirmadienio, bet A. G. pasakė, kad darbuotojai turi būti pasiųsti penktadienį, nes iki pirmadienio darbus reikia baigti. Iš pokalbių žinojo, kad Jonalaukyje reikia apkalti lentomis kažkurį statinį, bet tiksliai kokiomis sąlygomis turi būti dirbama, nežinojo. Vykti į Jonalaukį nurodė staliams V. J. ir Č. R. 2008 m. kovo 15 d. išvyko į Vilnių ir darbo vietoje nebuvo. Jam paskambino V. J. ir pranešė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas – nuo pastolių nukrito ir susižalojo Č. R. Siunčiamų į Jonalaukį darbuotojų darbų saugos klausimais neinstruktavo, nes darbų sauga turi pasirūpinti objekto statybos darbų vadovas, o Jonalaukio kaime statomos kaimo turizmo sodybos darbų vadovu buvo A. G.

Liudytojas A. O. paaiškino, kad valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“ dirba Pagalbinės gamybos baro vadovu. 2007 metais buvo Jonalaukio kaime statomos kaimo turizmo sodybos darbų vadovas. Vėliau šiame objekte pasikeitė dar keli darbų vadovai, o 2008 matais šio objekto darbų vadovu buvo paskirtas A. G. 2008 m. kovo mėnesį, tiksliai datos neprisimena, bet buvo darbo diena šeštadienį, kažkas iš vadovų, tiksliai neprisimena ar L. Š., ar A. G., pasakė, kad į Jonalaukio kaimą reikia nuvežti pastolius. Tuo metu jis buvo darbų vadovu Zarasų rajone statomame objekte. Tos pačios dienos ryte, važiuodamas į savo objektą Zarasų rajone, užvežė pastolius į Jonalaukio kaimą. Ten buvo du įmonės darbuotojai, kurie pastolius iškrovė. Kokius darbus Jonalaukio kaime tuo metu dirbo įmonės darbuotojai, nesidomėjo, nes tai buvo ne jo objektas. Iškrovęs pastolius, nuvažiavo į savo objektą Zarasų rajone.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad dirba uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ Konsultacijų departamento specialistu ir pagal sutartį, sudarytą tarp valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „SDG“, vykdo valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas. 2008 m. kovo mėnesį kaip darbdavio – valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ – atstovas dalyvavo nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2008 m. kovo 15 d. Jonalaukio kaime su įmonės darbuotoju Č. R., tyrime. Tyrimo metu nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad sulūžo nesuprojektuoti ir netinkamai pastatyti savadarbiai pastoliai, ant kurių buvo dirbama. Objekto statybos vadovas turėjo užtikrinti, kad jam prižiūrint specialiai apmokyti darbuotojai pastatytų tinkamus pastolius, ant kurių būtų saugu dirbti, bet šiuo atveju dėl skubėjimo taip nebuvo padaryta. Vietoj įmonėje turimų inventorinių pastolių tam darbui neapmokyti darbuotojai pastatė nesuprojektuotus savadarbius pastolius. Pastolių montavimo statybos vadovas neprižiūrėjo. Objekto, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, statybos vadovu buvo paskirtas A. G.

Liudytojas R. U. paaiškino, kad dirba valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“ inžinieriumi. Jo žinioje yra įmonės transportas ir mechanizmai. 2008 metų kovo mėnesį, tikslios datos nepamena, darbo metu, būdamas šalia L. Š., girdėjo, kaip jam kažkas telefonu nurodė siųsti žmones į Ignalinos rajono Jonalaukio kaime statomą kaimo turizmo sodybą. Po šio pokalbio L. Š. pasakė, kad į Jonalaukio kaimą siunčiamiems darbuotojams reikia skirti transporto priemonę. Jis paskyrė automobilį „Opel Combo“. Kas ir konkrečiai kada šiuo automobiliu išvažiavo, nežino. Maždaug po dviejų ar trijų dienų sužinojo, kad Jonalaukio kaime statomame objekte įvyko nelaimingas atsitikimas.

Liudytojas ir civilinio atsakovo atstovas A. S. paaiškino, kad yra valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ generalinis direktorius, dirbęs šiose pareigose ir 2008 m. kovo mėnesį, kai įvyko nelaimingas atsitikimas su įmonės darbuotoju Č. R. Įmonė buvo Jonalaukio kaime statomos kaimo turizmo sodybos statybos rangovu. Šios statybos darbų vadovais buvo ne vienas įmonės darbuotojas, kuriuos parinkdavo statybos direktorius A. G., bet darbai nebuvo atliekami sklandžiai, todėl 2008 m. vasario mėnesį šio objekto darbų vadovu paskyrė patį A. G. 2008 m. kovo 12 ar 13 dieną, tikslios datos neprisimena, kaimo turizmo sodybos Jonalaukio kaime užsakovas R. P. pranešė, kad kovo 17 dieną atvyksta komisija tarpiniam darbų priėmimui, bet dar yra neužbaigtų darbų. R. P. sakė, kad apie tai pranešė ir A. G., bet abejoja, kad jis darbus organizuos, todėl apie būtinybę atlikti darbus praneša ir jam, nes komisijos sprendimas turės įtakos tolimesniam statybos finansavimui. Gavęs tokį pranešimą, nurodė A. G. organizuoti darbus, o L. Š. liepė išskirti du žmones, kurie galėtų atlikti darbus. A. G. paaiškino, jog žino, kad reikia atlikti darbus Jonalaukio kaimo turizmo sodyboje, nes jam apie tai pranešė R. P. 2008 m. kovo 14 d. kartu su A. G. išvyko į Vilnių, nes jis turėjo dalyvauti teismo posėdyje, o A. G. - įmonės atestacijoje. 2008 m. kovo 15 d. buvo Vilniuje, kai apie 15 val. paskambino A. G. ir pranešė, kad Jonalaukio kaime įvyko nelaimingas atsitikimas ir sužalotas įmonės darbuotojas Č. R. A. G. taip pat informavo, kad apie nelaimingą atsitikimą pranešta uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ specialistui V. V., kuris įmonėje atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas ir kad vyksta nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimas. Nuo 2008 m. kovo 17 d. iki kovo 21 d. atostogavo, o grįžęs po atostogų sužinojo, kad Č. R. susižalojo nukritęs nuo savadarbių pastolių. Įmonės darbuotojas A. O., kuris buvo kito objekto darbų vadovas, raštu paaiškino, kad 2008 m. kovo 15 d., vykdydamas A. G. nurodymą, apie 11 val. į objektą Jonalaukio kaime nuvežė stacionarius pastolius. Mano, kad A. G., būdamas kaimo turizmo sodybos Jonalaukio kaime statybos darbų vadovas, puikiai žinodamas, kad 2008 m. kovo 14 ir 15 d. šiame objekte darbuotojai dirbs aukštyje, turėjo užtikrinti, kad darbas būtų dirbamas saugiai. Valstybinės ligonių kasos ieškinio dėl žalos, susijusios su nukentėjusiojo Č. R. gydymo išlaidų apmokėjimu, atlyginimo nepripažįsta, nes įmonė už nukentėjusįjį mokėjo socialinio draudimo įmokas, todėl neprivalo Valstybinei ligonių kasai apmokėti turėtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Taip pat nepripažįsta nukentėjusiojo Č. R. ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nelaimingas atsitikimas įvyko pirmiausia dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo, pasireiškusio tuo, kad nepaisė saugaus darbo aukštyje reikalavimų, turėdamas galimybę atsisakyti dirbti kol nebus užtikrintas saugus darbas, niekam nereikalaujant dirbo nesaugiomis darbo sąlygoms.

Valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. įsakymas Nr.1-12-(1.5) (T.1,b.l.21) patvirtina, kad 2008 m. kovo 15 d. kaimo turizmo pastatų Ignalinoje statybose darbų vadovu buvo A. G.

Teismo medicinos specialisto išvada (T.1,b.l.81) patvirtina, kad Č. R. padaryti tokie sužalojimai: dešinės pusės IX-X šonkaulių lūžimas, kraujas ir oras dešinėje krūtinės ertmėje, dešinio inksto sumušimas, kraujavimas iš inksto. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2008 m. kovo 15 d. nukritus iš dviejų metrų aukščio. Padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės pusės IX-X šonkaulių lūžimo, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų.

Nelaimingo atsitikimo darbe aktas (T.1,b.l.7-8) ir darbų saugos ekspertizės aktas (T.1,b.l.98-102) patvirtina, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad aukštyje buvo dirbama ant nesaugių pastolių, kurie nebuvo suprojektuoti, sumontuoti ir naudojami taip, kad saugotų ant jų dirbančius darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, ir tai, kad nebuvo naudojamos darbuotojų apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonės jiems dirbant aukštyje, ant netinkamai įrengtų klotinių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad A. G. kaltę įrodo nukentėjusiojo Č. R., liudytojų V. J., L. Š., R. P., A. O., V. V., S. K. ir A. S. parodymai, Teismo medicinos specialisto išvada, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas ir Darbų saugos ekspertizės aktas, Valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. įsakymas Nr.1-12-(1.5). A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, nes, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, pažeidė darbų saugos teisės aktuose nustatytus darbų saugos reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms.

Iš A. G. parodymų seka, kad, nepripažindamas savo kaltės dėl pareikšto kaltinimo, jis remiasi tokiais argumentais: 1) Jo, kaip statinio statybos vadovo, kvalifikacijos atestato galiojimas pasibaigė 2008 m. kovo 7 d., todėl 2008 m. kovo 15 d. nebegalėjo būti statinio statybos vadovu; 2) Jis nedavė nurodymų valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ darbuotojams Č. R. ir V. J. Jonalaukio kaime statomoje kaimo turizmo sodyboje dirbti aukštyje, nes šie darbuotojai jam net nepavaldūs, 2008 m. kovo 14-15 dienomis tokių darbų ten neorganizavo ir iki nelaimingo atsitikimo net nežinojo, kad įmonės darbuotojai pasiųsti į šį objektą dirbti aukštyje.

Teismas tokius kaltinamojo argumentus atmeta.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad eiti ypatingų statinių statinio statybos vadovo pareigas turi teisę tik atestuoti architektai ir statybos inžinieriai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.D1-601 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.02.06:2007 „Teisės eiti statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas įgijimo tvarkos ir teritorijų planavimo specialistų atestavimo tvarkos aprašas“ 1.5, 11 punktus ir 1 priedą neypatingo statinio statybos vadovo pareigas turi teisę eiti asmenys, turintys statybos inžinieriaus išsilavinimą ir dvejų metų darbo stažą. A. G. atitinka šiuos išsilavinimo ir profesinės patirties kvalifikacinius reikalavimus, nes jam 2003 m. kovo 7 d. buvo išduotas ypatingų statinių statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo kvalifikacinis atestatas (T.1, b.l.134). Statinys – gyvenamasis namas ir pastatai kaimo turizmui, kurio statyboje įvyko nelaimingas atsitikimas su Č. R., nepriskiriamas ypatingiems statiniams. Tai patvirtina Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, išdavusios šio statinio statybos leidimą, 2010 m. vasario 18 d. raštas Nr.R2-186-3.25 (T.3,b.l.60) ir statinio projekto vadovo A. S. parodymai apie tai, kad paminėtas statinys nėra ypatingas, o įrašas projekto techninėje specifikacijoje, kad objekto statybos darbams vadovauja tik nustatyta tvarka atestuoti vadovai, padarytas ne dėl statinio ypatumų, o dėl klaidos. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02.:2002 „Statybos darbai“ 62 punktą statinio statybos vadovo kvalifikacinius reikalavimus nustato ne statinio projekto techninė specifikacija, o STR 1.02.06:2007. Dėl paminėtų priežasčių kaltinamojo A. G. aiškinimas, kad laikotarpyje nuo 2008 m. kovo 7 d. iki 2008 m. kovo 21 d. pagal teisės aktus jis negalėjo būti šio statinio statybos vadovu, nes tuo laikotarpiu negaliojo jo kvalifikacijos atestatas, atmetamas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02.:2002 „Statybos darbai“ 49 punktas nustato, kad statinio statybos vadovo veikla ir atsakomybė prasideda nuo jo paskyrimo į šias pareigas ir trunka iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pasirašymo, jei kitaip nenumatyta įsakyme ar kitame tvarkomajame dokumente (nustatytame įmonės įstatuose) arba darbo sutartyje. Valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.1-12-(1.5) A. G. paskirtas pastatų kaimo turizmui Ignalinoje statybose darbų vadovu nuo 2008 m. vasario 25 d. Šiame įsakyme nenumatytas trumpesnis jo, kaip statybos vadovo, veiklos terminas nei numatytas Statybos techninio reglamento STR 1.08.02.:2002 „Statybos darbai“ 49 punkte. Aplinkybė, kad įsakyme nurodytas A. G. kvalifikacijos atestato galiojimo terminas, nereiškia, kad jo, kaip statybos vadovo, veikla pasibaigė pasibaigus kvalifikacijos atestato galiojimo terminui, nes statinys, kurio statybos vadovu šiuo įsakymu jis buvo paskirtas, nepriskiriamas ypatingiems statiniams ir eiti šio statinio statybos vadovo pareigas kvalifikacijos atestatas nebuvo reikalingas. Valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ generalinis direktorius A. S. paaiškino, kad pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką visais atvejais skiriant statinio statybos vadovą įsakyme nurodomas kvalifikacijos atestato numeris ir jo galiojimo terminas, nes įmonės veikla dažniausiai susijusi su ypatingų statinių statyba. Tą aplinkybę, kad A. G., kaip statinio statybos vadovo, veikla kaimo turizmo statinių Jonalaukio kaime statyboje nenutrūko pasibaigus 2008 m. kovo 7 d. jo kvalifikacijos atestato galiojimui, taip pat liudija kiti dokumentai ir paties A. G. veiksmai. Statinio statybos darbų žurnale Nr. 1, pirmo skyriaus 1.3 skirsnyje (F-1) „Statinio užsakovo, projektavimo įmonės ir rangovo atsakingų asmenų sąrašas“ įrašyta ir A. G. parašu patvirtinta, kad jis valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ atsakingo asmens pareigas pradėjo eiti 2008 m. vasario 28 d. ir baigė dirbti 2008 m. rugsėjo 30 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas pasirašytas 2009 m. rugsėjo 29 d., o visa statybinė dokumentacija užsakovui perduota 2008 m. rugsėjo 30 d. (T.1, b.l.129-130). Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akto pasirašymo dieną galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr.242 patvirtinto Statybos techninio reglamento SRT 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“ (redakcija galiojusi nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2008 m. spalio 1 d.) 11.23 punktas nustatė, kad statinį pripažįstančios tinkamu naudotis komisijos darbe privalo dalyvauti rangovo atstovas (statybos vadovas). Statinio pripažinimo tinkamu naudotis 2008 m. rugsėjo 29 d. aktą Nr.113I-63 kaip rangovo valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ atstovas, t.y. statybos vadovas, pasirašė A. G. (T.1,b.l.129). Užsakovui R. P. statybinės dokumentacijos perdavimo 2008 m. rugsėjo 30 d. dokumentą taip pat pasirašė A. G. (T.1,b.l.130). Pasirašydamas šiuos dokumentus A. G. patvirtino, kad veikia kaip statinio statybos vadovas pagal valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 22 d. įsakymu Nr.1-12-(1.5) jam, kaip statybos vadovui, suteiktus įgaliojimus, nes kito dokumento, skiriančio jį šio statinio statybos vadovu, nėra. Apie tai, kad 2008 m. kovo 14-15 dienomis vykdė statinio statybos vadovo pareigas liudija ir kiti A. G. veiksmai. Iš liudytojų A. S. ir L. Š. parodymų seka, kad A. G., gavęs generalinio direktoriaus nurodymą organizuoti iki 2008 m. kovo 17 d. baigiamuosius darbus Jonalaukio kaimo turizmo sodyboje, jokių prieštaravimų nepareiškė, generaliniam direktoriui nepranešė, kad baigėsi jo kvalifikacijos atestato galiojimo laikas ir jis negalįs eiti statinio statybos vadovo pareigų. Priešingai, vykdydamas nurodymą, veikė kaip statinio statybos vadovas, nes pagal jo paties parodymus 2008 m. kovo 15 d. davė nurodymą A. O. nuvežti į Jonalaukio kaimą inventorinius pastolius, t.y. ėmėsi darbų organizavimo.

Iš liudytojų R. P. ir A. S. parodymų seka, kad A. G. žinojo, kad statomoje kaimo turizmo sodyboje Jonalaukio kaime, kurios statybos vadovu jis buvo, iki 2008 m. kovo 17 d. turi būti baigti namo pastogės apkalimo dailylentėmis darbai. Liudytojas R. P. paaiškino, kad apie kovo 17 d. atvyksiančią komisiją ir būtinumą iki to laiko baigti namo pastogės apkalimo dailylentėmis darbus ne kartą sakęs A. G. ir įmonės generaliniam direktoriui A. S. A. S. parodė, kad, iš R. P. sužinojęs apie komisijos atvykimą ir nebaigtus darbus, kovo 12 ar 13 d. nurodęs A. G. organizuoti šiame objekte būtinus darbus, o L. Š. – skirti du žmones darbams atlikti. Liudytojas L. Š. parodė, kad kovo 13 d. pasitarimo pas statybos direktorių A. G. metu, dalyvaujant A. G., įmonės generalinis direktorius A. S. nurodė jam skirti du darbuotojus atlikti baigiamuosius darbus Jonalaukio kaimo turizmo sodyboje. Tą pačią dieną jis klausė A. G., kuris buvo šio objekto statybos vadovas, ar galima darbuotojų siuntimą į Jonalaukio kaimą atidėti iki pirmadienio, bet A. G. atsakęs, kad darbuotojai turi būti pasiųsti penktadienį, nes iki pirmadienio darbus reikia baigti. Iš paties A. G. parodymų seka, jog 2008 m. kovo 15 d., dar iki nelaimingo atsitikimo, sužinojo, kad Jonalaukio kaime dirba įmonės darbuotojai, nes apie tai pranešė jo nurodymu į Jonalaukio kaimą pastolius nuvežęs A. O. Taip pat iš A. G. parodymų seka, jog jis žinojęs, kad Jonalaukio kaime reikia dailylentėmis iš lauko apkalti namo pastogę, t.y. dirbti laikiną darbą aukštyje. Paminėti įrodymai patvirtina, kad A. G. žinojo, jog 2008 m. kovo 14-15 dienomis statomoje kaimo turizmo sodyboje, kurios statybos vadovu jis yra, įmonės darbuotojai dirbs laikiną darbą aukštyje. A. G. aiškina, kad jam pavaldžių darbininkų neturėjęs ir nurodymo dirbti aukštyje niekam nedavęs. Teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė nepašalino A. G., kaip statinio statybos vadovo, pareigos užtikrinti saugų darbą statybvietėje ir statomame statinyje, nes pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.211 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.08.02.:2002 „Statybos darbai“ 48 punktą statinio statybos vadovui yra pavaldūs visi statybos darbuose dalyvaujantys bendrųjų ir specialiųjų statybos darbų vadovai, specialistai ir darbininkai, o pagal šio reglamento 59.16 punktą statinio statybos vadovas privalo užtikrinti saugų darbą statybvietėje bei statomame statinyje. A. G. aiškina, kad 2008 m. kovo 14 d., vykdydamas įmonės generalinio direktoriaus nurodymą, išvyko į Vilnių dalyvauti įmonės atestavime, todėl tą dieną fiziškai negalėjo organizuoti ir kontroliuoti darbų Jonalaukio kaime statomoje kaimo turizmo sodyboje, bet teismas pripažįsta, kad ir ši aplinkybė nepašalino A. G. pareigos užtikrinti saugų darbą statomame statinyje, kurio statybos vadovas jis buvo. Nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas žmonėms įvyko dėl to, kad laikinas darbas aukštyje buvo dirbamas ant nesaugių pastolių. Pagal galiojančius teisės aktus niekas labiau už statinio statybos vadovą neprivalo rūpintis laikino darbo aukštyje saugumu, nes Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr.102 patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 4.3.6 punktas nustato, kad pastolius statyti, remontuoti, ardyti ar perstatyti galima tik prižiūrint darbų vadovui, todėl darbų vadovas A. G., dėl kokių nors priežasčių negalėdamas prižiūrėti pastolių statymo darbų, privalėjo imtis priemonių, kad be jo priežiūros pastoliai nebūtų statomi arba būtų paskirtas kitas statybos vadovas, galintis prižiūrėti pastolių statymo darbus, bet taip nepasielgė, o priešingai, žinodamas, jog darbai bus dirbami aukštyje, L. Š. nurodė darbuotojus į Jonalaukio kaimą pasiųsti jau kovo 14 dieną, t.y. tą dieną, kurią jis negalės prižiūrėti pastolių statymo darbų. Net ir kovo 15 d. dar iki nelaimingo atsitikimo iš A. O., jo nurodymu į Jonalaukio kaimą nuvežusio pastolius, sužinojęs, kad įmonės darbuotojai ten jau dirba, nesiėmė jokių priemonių, kad nesaugiomis sąlygomis dirbamas darbas būtų nutrauktas.

Teismas taip pat konstatuoja, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne tik dėl kaltinamojo padarytų darbų saugos teisės aktuose nustatytų darbų saugos reikalavimų pažeidimų, bet ir dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas pareigą rūpintis saugiu darbu nustato ne tik darbdaviui, bet ir darbuotoją įpareigoja kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnis). Nukentėjusysis turi aukštesnįjį statybos techniko išsilavinimą (T.1,b.l.22) bei ilgametę darbo statyboje patirtį ir nors nebuvo apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti dailidės statybininko darbą, bet buvo instruktuotas pagal staliaus saugos ir sveikatos instrukciją (T.1, b.l.25-26,30-32), todėl žinojo, kad netvarkingos paaukštinimo priemonės, ant kurių dirbama, yra pavojingas darbo aplinkos veiksnys. Elgdamasis protingai atsargiai, neturėjo pradėti darbo ant netinkamai įrengtų pastolių ir pranešti darbdavio atstovui apie nesaugias darbo sąlygas, bet taip nepasielgė. Šią aplinkybę teismas pripažįsta A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. G. skiriama Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, o jos dydis nustatomas artimas minimaliam Baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje už neatsargų nusikaltimą numatytam baudos dydžiui.

Nukentėjusysis Č. R. pareiškė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo neturtinę žalą priteisti iš valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ atsakingo už saugų darbą ir sveikatos apsaugą darbe asmens. Nurodo, kad, būdamas valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ darbuotoju – pagalbinio gamybos baro staliumi, darbdavio nurodymu 2008 m. kovo 15 d. dirbo aukštyje prie Ignalinos rajono savivaldybės Jonalaukio kaime statomo statinio. Saugus darbas aukštyje nebuvo užtikrintas, nes darbo vietoje nebuvo tinkamų pastolių, todėl įvyko nelaimingas atsitikimas – sulūžus savadarbiams pastoliams jis nukrito iš aukščio ir patyrė dešinės krūtinės ląstos pusės traumą. Jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, susijusius su nerimu dėl galimų sužalojimo pasekmių. Dėl sužalojimo buvo apribotos jo veiklos galimybės, nes negali dirbti sunkesnių fizinių darbų. Neturtinę žalą įvertina 50000 Lt.

Civilinio atsakovo – uždarosios akcinės bendrovės „Visagino statybininkai“ – atstovas nukentėjusiojo ieškinio nepripažįsta, nurodydamas, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pirmiausia dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo, pasireiškusio tuo, kad nepaisė saugaus darbo aukštyje reikalavimų, turėdamas galimybę atsisakyti dirbti kol nebus užtikrintas saugus darbas, niekam nereikalaujant dirbo nesaugiomis darbo sąlygoms.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas konstatuoja, kad dėl A. G. nusikalstamos veikos Č. R. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t.y. neturtinę žalą.

Nukentėjusysis Č. R. sužalojimą patyrė eidamas pagal darbo sutartį savo darbines pareigas valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“. Sužalojimas susijęs su kaltinamojo A. G. nusikalstama veika, padaryta einant pagal darbo sutartį savo darbines (tarnybines) pareigas valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“. Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, todėl atsakingu už Č. R. padarytą neturtinę žalą asmeniu laikytina valstybės įmonė „Visagino statybininkai“.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6)sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės. Nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – dėl patirto sužalojimo gydėsi ir buvo nedarbingas nuo 2008 m. kovo 15 d. iki 2008 m. gegužės 20 d. (T.1, b.l.81), bet byloje nėra duomenų apie dėl patirto sužalojimo išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, darbingumo netekimą ar kitas neigiamas pasekmes, todėl laikytina, kad patirti sužalojimai nesukėlė nukentėjusiajam negrįžtamų ar labai ilgą laiką trunkančių neigiamų pasekmių. Nukentėjusysis pateikė darbingumo lygio pažymas (T.1, b.l.61, T.3, b.l.39), patvirtinančias, kad nuo 2008 m. lapkričio 18 d. jis yra netekęs 60 procentų darbingumo, bet pagal šias pažymas darbingumo netekimo priežastis yra ūminis transmuralinis priekinės miokardo sienos infarktas ir kitos krūtinės anginos formos (T.3,b.l.40-41). Nėra duomenų, patvirtinančių, kad susirgimas, dėl kurio nukentėjusysis neteko 60 procentų darbingumo, susijęs su 2008 m. kovo 15 d. darbo vietoje patirtu sužalojimu, todėl teismas, nustatydamas dėl nusikalstamos veikos patirtos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgia į nukentėjusiojo dėl kito susirgimo netektą darbingumą. Žala padaryta ne tyčia, o dėl atsakovo darbuotojo, einančio savo darbines pareigas, neatsargumo. Atsakovas yra pelno siekianti įmonė, todėl jos turtinė padėtis negali būti pagrindas mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Nustatant neturtinės žalos dydį, privalu atsižvelgti į padarytos turtinės žalos dydį. Nukentėjusysis nepateikė įrodymų apie padarytą turtinę žalą, turtinės žalos atlyginimo nereikalauja ir nepateikė įrodymų, kad reikalavo ar gavo turtinės žalos atlyginimą iš valstybinės įmonės „Visagino statybininkai“, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgia į nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą. Kita, turinčia reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybe teismas pripažįsta tą aplinkybę, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjusysis patyrė sužalojimus, įvyko ir dėl didelio paties nukentėjusiojo neatsargumo. Nustatyta, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, kad suiro netinkamai įrengti pastoliai, ant kurių aukštyje dirbo nukentėjusysis ir V. J. Taip pat nustatyta, kad tuos pastolius, būdami specialiai neapmokyti atlikti tokių darbų, pastatė nukentėjusysis ir V. J. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas pareigą rūpintis saugiu darbu nustato ne tik darbdaviui, bet ir darbuotoją įpareigoja kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnis). Nukentėjusysis turi aukštesnįjį statybos techniko išsilavinimą (T.1,b.l.22) bei ilgametę darbo statyboje patirtį ir nors nebuvo apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti dailidės statybininko darbą, bet buvo instruktuotas pagal staliaus saugos ir sveikatos instrukciją (T.1, b.l.25-26,30-32), todėl žinojo, kad netvarkingos paaukštinimo priemonės, ant kurių dirbama, yra pavojingas darbo aplinkos veiksnys. Elgdamasis protingai atsargiai, neturėjo pradėti darbo ant netinkamai įrengtų pastolių ir pranešti darbdavio atstovui apie nesaugias darbo sąlygas, bet taip nepasielgė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 7000 Lt.

Nukentėjusysis prašo priteisti 200 Lt išlaidų, kurias turėjo apmokėdamas teisinę pagalbą, susijusią su ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo parengimu. Šias išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos susijusios su ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo parengimu, jos priteisiamos iš civilinio atsakovo.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį dėl 1842 Lt žalos atlyginimo, nes Panevėžio teritorinė ligonių kasa tokią sumą sumokėjo VšĮ Ignalinos rajono ligoninei už nukentėjusiojo Č. R. gydymą. Žalos atlyginimą prašo priteisti iš atsakingo asmens.

Civilinio atsakovo – uždarosios akcinės bendrovės „Visagino statybininkai“ – atstovas Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio nepripažįsta, nurodydamas, kad įmonė už nukentėjusįjį mokėjo socialinio draudimo įmokas, todėl neprivalo Valstybinei ligonių kasai apmokėti turėtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Nukentėjusysis Č. R. sužalojimą, kurio gydymą apmokėjo Valstybinė ligonių kasa, patyrė eidamas pagal darbo sutartį savo darbines pareigas valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“. Sužalojimas susijęs su kaltinamojo A. G. nusikalstama veika, padaryta einant pagal darbo sutartį savo darbines (tarnybines) pareigas valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“. Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, todėl atsakingu už Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą asmeniu laikytina valstybės įmonė „Visagino statybininkai“. Pagal Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalį draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą sveikatos draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių, o Valstybinė ligonių kasa yra socialinio draudimo sistemos dalyvė ir disponuoja iš valstybinio socialinio draudimo fondo gautomis lėšomis (3 straipsnis, 24 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 34 straipsnis). Nukentėjusysis Č. R. ir kaltinamasis A. G. įvykio metu pagal darbo sutartis dirbo valstybės įmonėje „Visagino statybininkai“. Už juos darbdavys - valstybės įmonė „Visagino statybininkai“ – mokėjo socialinio draudimo įmokas, taip drausdamas savo atsakomybę dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ir tai atitinka Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Valstybinė ligonių kasa neįgijo regreso teisės į žalą padariusį asmenį – valstybės įmonę „Visagino statybininkai“, nes ši mokėjo draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys dėl 1842 Lt žalos atlyginimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – dešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 1300,00 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų 00 ct) baudą, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. neskirti.

Nukentėjusiojo Č. R. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Išieškoti iš valstybės įmonės „Visagino statybininkai“ Č. R. naudai 7000,00 Lt (septynis tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 7200,00 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų 00 ct).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį dėl 1842 Lt žalos atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Algirdas Baliulis