Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“ ieškinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl nuostolių atlyginimo ir rangos sutarties termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

6.1. Šioje byloje ieškinys nėra reiškiamas vienu iš VPĮ 101 straipsnio 1 dalies nurodytų atvejų, t. y. ieškinys nėra reiškiamas dėl VPĮ reikalavimų pažeidimo ar dėl viešojo pirkimo sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo nutraukimo pripažinimo nepagrįstu. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės reiškiamas ieškinys nepriskirtinas nei prie CPK 27-28 straipsnio numatytų išimčių, ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 29 str.).

6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotu išaiškinimu civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, kadangi iš esmės nesutampa nagrinėjamos bei minėtos kasacinės bylos ratio decidendi. Pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuoto išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018 ir situacijoje šioje byloje, yra tai, kad kasaciniame teisme nagrinėtoje byloje viešojo pirkimo sutartis buvo nutraukta, todėl buvo teismui pagrindas taikyti VPĮ 101 str. 1 d. nustatytas taisykles. Nagrinėjamu atveju sutartis nėra nutraukta, ji iš esmės jau yra įvykdyta (liko suorganizuoti objekto perdavimo procedūras), o Ieškovas prašo priteisti skolą už papildomai atliktus darbus (ir su tuo susijusias išlaidas) bei pratęsti sutarties terminą. Taigi nagrinėjamu atveju susiklostę santykiai yra išimtinai civilinio pobūdžio (juos reglamentuoja materialiosios CK normos), nesusiję su VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi ir apskritai jokia VPĮ nuostata (ieškinyje ieškovė VPĮ nuostatomis iš viso nesiremia).

6.3. Teismai pagrįstai atsižvelgė, kad ginčai tarp šalių minėtose bylose kyla ne iš VPĮ reikalavimų pažeidimo, tačiau iš prievolinių teisinių santykių, todėl tokių ginčų teismingumas nustatomas ne pagal VPĮ, tačiau pagal CPK nuostatas. Ieškovės ieškinyje nurodyti pagrindiniai reikalavimai - priteisti išlaidas už papildomus darbus ir pratęsti su atsakove sudarytos sutarties terminą, nulemia tai, kad šioje byloje dominuojantys santykiai nulemia tai, kad ieškinio pateikimo teismingumo taisyklės yra nustatomas vadovaujantis CPK 26 straipsnyje numatytomis taisyklėmis. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės ieškinio reikalavimus ir dėl to skundžiama nutartimi nepagrįstai nusprendė ieškinį nesant teismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Hidrostatyba“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 12011,75 Eur nuostolius, kuriuos sudaro 8126 Eur išlaidos už atliktus papildomus grotelių permontavimo darbus, 3885,75 Eur išlaidos, susijusios su 2017 m. gruodžio 11 d. sutarties S-722 laidavimo raštų ir rangovo statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimui nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. lapkričio 12 d. pratęsimu, pratęsti 2017 m. gruodžio 11 d. sutarties terminą 99 dienoms dėl projekto klaidų ir atsakovės veiksmų, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad toks ieškinys yra neteismingas Vilniaus miesto aplinkės teismui, nes jo reikalavimai kildinami iš 2017 m. gruodžio 11 d. rangos sutarties Nr. S-722, kuri sudaryta vadovaujantis atsakovės organizuoto viešojo pirkimo konkurso rezultatais, vykdymo. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir prašo ją panaikinti, bei klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti jį iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

10. Civilinių bylų rūšinio teismingumo klausimus reglamentuoja CPK 26, 27 ir 28 straipsniai. CPK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė rūšinio teismingumo taisyklė ir jos išimtys. Pagal ją visas civilines bylas pirmąja instanciją nagrinėja apylinkės teismai. Išimtys yra tai, kad dalį bylų pirmąja instancija nagrinėja apygardos teismai arba tik Vilniaus apygardos teismas, ir tai nustatyta atitinkamai CPK 27 ir 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnis reglamentuoja, kurias civilines bylas nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.

11. Nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika, pagal kurią VPĮ norma dėl pirkimo pasibaigimo sudarius viešojo pirkimo sutartį turėtų būti aiškinama kaip reiškianti perkančiosios organizacijos tokį veiksmų ribojimą, kad, sudarius viešojo pirkimo sutartį, draudžiama imtis veiksmų, kurie pagal VPĮ atliekami prieš sutarties sudarymą, tačiau netinkamai įvykdytų procedūrų atlikimo pareiga nedingsta tik dėl sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Be to, kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad, nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia. VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

12. Apeliantė teigia, kad jos pateiktas ieškinys nepriskiriamas prie CPK 27-28 straipsnio numatytų išimčių ir neatitinka VPĮ 101 straipsnio sąlygų, todėl yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal atsakovės buveinės vietą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės argumentu. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, CPK 27 straipsnio 3 punktas, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančių organizacijų (perkančių subjektų, suteikiančių institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl nuostolių (išlaidų) atliekant valstybinio kelio rekonstrukcijos darbus pagal po viešojo konkurso laimėjimo 2017 m. gruodžio 11 d. sudarytą sutartį priteisimo ir 2017 m. gruodžio 11 d. sutarties S-722 termino pratęsimo 99 dienomis dėl projekto klaidų ir atsakovės veiksmų. Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju ginčas tarp šalių yra kilęs vykdant viešojo pirkimo sutartį, todėl ieškovės ieškinys yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.

13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

14. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias civilinių bylų teismingumą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.