Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-12-07 · Civilinė byla Nr. 2A-708-357/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-07
Bylos Nr.
2A-708-357/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
A. D.
Atsakovas
N. Č.
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A- 708- 357/2011

Pranešėja R. Bartašienė Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01492-2010-5

Teisėjas K. Stulginskas Procesinio sprendimo kategorija 34.5.;121.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

kolegijos teisėjų: Reginos Agotos Gutauskienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-42-215/2011 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei N. Č. dėl 65000,00 Lt žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė A. D. ieškiniu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės N. Č. 65 000,00 Lt žalos atlyginimo (1 t., 1-2 b. l.).

Ieškovė nurodė, kad 2008-09-02 M. Č. išdavė įgaliojimą, kuriuo jį įgaliojo vesti paveldėjimo bylą 2004-03-30 mirus tėvui A. Z. ir 2008-01-23 mirus mamai A. Z., tam tikslu atstovauti ieškovę notarų biure, visose valstybės valdžios, vietos valdymo, vietos savivaldos viešosiose ir privačiose įmonėse, gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą ieškovei priklausančią paveldėti turto dalį ir parduoti jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemės valdą, esančius (duomenys neskelbtini), už M. Č. nuožiūra sutartą kainą ir sąlygas, bet ne mažiau kaip už 50 000,00 Lt bet kuriam jo pasirinktam pirkėjui, atstovauti notarų biure ir pasirašyti minėto turto pirkimo – pardavimo sutartis ir t.t. M. Č., veikdamas pagal įgaliojimą, 2009-02-10 pirkimo pardavimo sutartimi pardavė V. Š. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemės sklypą už 65 000,00 Lt, kuriuos M. Č. sumokėjo iki pasirašant sutartį. M. Č., pardavęs ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, gavo pinigus, tačiau ieškovei jų neperdavė. M. Č. mirė 2009-07-26, Mažeikių rajono 2-asis notarų biuras 2010-01-19 raštu Nr. 7 informavo, kad M. Č. įpėdinis yra sutuoktinė N. Č., kuriai pagal paveldimo turto apyrašą, 2009-12-09 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Tokiu būdu atsakovei N. Č. priėmus M. Č. palikimą, tenka atsakomybė ir už palikėjo skolą. Iš 65 000,00 Lt išskaičiuoja Č. patirtas 897,75 Lt išlaidas tvarkant dokumentus pas notarą bei 2000,00 Lt, kuriuos Č. yra grąžinęs, todėl prašo priteisti iš atsakovės 62 102,25 Lt žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

A. N. Č. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., 18-19 b. l.).

Atsakovė nurodė, kad jos sutuoktinis M. Č. iki mirties 2009-07-26 jau buvo visiškai atsiskaitęs su ieškove pagal jos 2008-09-02 įgaliojimą. Iš ieškinio priedų ir vyro paliktų dokumentų matyti, kad M. Č. visiškai įvykdė įgaliojime nurodytus pavedimus ir pateikė ieškovei ataskaitą apie savo veiklą bei atsiskaitė su atstovaujamąja už viską, ką buvo gavęs vykdydamas pavedimą, o pastaroji atlygino jam pavedimo vykdymo išlaidas. Be to, rašytiniai įrodymai duoda pakankamą pagrindą teigti, kad ieškovė iš atsakovės sutuoktinio gavo tik 35 000,00 Lt už 2009-02-10 parduotą 65 000,00 Lt vertės gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, kadangi likusius 28 627,00 Lt ir daugiau sutuoktinis išleido ieškovės pavedimams vykdyti, todėl ieškinys dėl 65 000,00 Lt žalos atlyginimo priteisimo turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškovės A. D. ieškinį dėl 62 102,25 Lt žalos atlyginimo atmetė.

Priteisė iš ieškovės A. D. atsakovei N. Č. 3000,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisė iš ieškovės A. D. 43,88 Lt pašto išlaidų valstybei (2 t., 16-21 b. l.).

Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktame ieškinyje nėra užsiminama apie jos su atsakovės vyru M. Č. 2009-02-11 sudarytą paskolos sutartį, pasiskolintus 38 000,00 Lt bei jų grąžnimą. Nei ieškovė, nei atsakovė teismo posėdžio metu nekalbėjo apie šios paskolos sutarties pagrįstumą, neginčijo šios sutarties, ieškovė nepateikė šios sutarties originalo, todėl teismas, neturėdamas teisės išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, nenagrinėjo aplinkybių susijusių su 2009-02-11 paskolos sutartimi bei nelaikė tai rašytiniu įrodymu šioje byloje.

Teismas laikė, kad byloje neįrodyta, jog M. Č., sudarydamas ieškovei priklausančio turto pirkimo – pardavimo sandorį su trečiuoju asmeniu, veikė ne ieškovės labui, sudarė sutartį rūpindamas ne ieškovės, o savo interesais. Priešingai, teismas sprendė, kad ieškovės įgaliotinis M. Č., 2009-02-10 sudarydamas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį su trečiuoju asmeniu V. Š., laikėsi įgaliojime nurodytų ieškovės reikalavimų (parduoti nekilnojamąjį turtą nemažiau kaip už 50 000,00 Lt) bei rūpindamasis ieškovės interesais (nekilnojamasis turtas buvo parduotas už didesnę nei įgaliojime nurodytą sumą – 65 000,00 Lt). Teismas vertino, kad duomenų, jog minėtas turtas galėjo būti parduotas už 90 000,00 Lt, byloje nėra. Kadangi pirkimo - pardavimo sutartis buvo patvirtinta Skuodo rajono notarų biuro notarės V. G., todėl šios sutarties teisėtumo teismas nekvestionavo.

Teismas laikė, kad ieškovė su atstovu M. Č. sudarė pavedimo sutartį, kadangi šios sutarties galutinis tikslas – ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas už tam tikrą kainą (ne mažiau kaip už 50 000,00 Lt) ir būtent tokio tikslo ieškovė A. D. siekė, sudarydama sutartį su M. Č..

Tai, kad M. Č. neinformavo ieškovės apie vykdymo eigą bei jo įvykdymą, byloje teismas nenustatė, įrodymų pagrindžiančių šį faktą ieškovė nepateikė. Teismas vertino, kad šios aplinkybės patvirtinti ar paneigti nėra galimybės. Teismas paminėjo, kad M. Č. yra miręs, o jo sutuoktinė N. Č. apie vykdytą pavedimo eigą nežinojo. Tačiau, ta aplinkybė, kad M. Č. galėjo nepateikti ieškovei informacijos apie pavedimo eigą ar jo įvykdymą, nesudarė teismui pagrindo konstatuoti, jog ieškovė iš įgaliotinio negavo ir pinigų už parduotą turtą. Iš pateiktų įrodymų visumos teismas sprendė, kad M. Č. vykdė ieškovės pavedimus, numatytus įgaliojime, bei rinko čekius savo išlaidoms pagrįsti. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teiginį dėl negrąžintų pinigų, paneigia pačios ieškovės ranka pasirašyti pakvitavimai dėl pinigų grąžinimo tam tikromis sumomis bei laiku, todėl šių pakvitavimų pagrindu teismas sprendė, kad ieškovė iš savo įgaliotinio buvo gavusi 63 373,00 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovei nesugebėjus paaiškinti, kodėl buvo pasirašyti du pakvitavimai, jei grąžinta tik 27 000,00 Lt, šiuos ieškovės prieštaravimus teismas laikė nepagrįstais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pasirašydama pakvitavimus neįvardindavo pinigų grąžinimo paskirties, juose buvo nurodoma tik data, todėl teismas sprendė, kad pagrindo teigti, jog šie pinigai grąžinti už kitus M. Č. įsipareigojimus, nėra. Teismas pažymėjo, kad pateiktuose pakvitavimuose nurodytos datos sutampa su 2009-02-10 sudaryta pirkimo pardavimo sutartimi, todėl sprendė, kad šie pinigai buvo grąžinti dalimis būtent už nekilnojamojo turto pardavimą. Teismas laikė, kad šį faktą patvirtina ir tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu vis mažino ieškinio sumą, nurodydama kad dalis, t.y. 2000,00 Lt, jau grąžinta, nors ieškinyje teigė, kad visa 65 000,00 Lt suma nėra grąžinta. Todėl susumavus visus ieškovės ranka pasirašytus pakvitavimus bei atstovo sudarytą išlaidų sąrašą, teismas laikė, kad atsakovės vyras M. Č. yra grąžinęs sumą, gautą už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą. Todėl teismas konstatavo, kad ieškinys dėl 62 102,25 Lt žalos atlyginimo iš N. Č. yra nepagrįstas, todėl jį atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino, kad ieškovė, kuriai pagal įstatymą tenka pareiga įrodyti žalos padarymo faktą, nepateikė teismui pakankamai patvirtinančių rašytinių įrodymų, o pateikti įrodymai nepatvirtina žalos atsiradimo fakto. Kadangi prašoma priteisti didelę pinigų sumą, todėl teismas taikė griežtesnius įrodymų pakankamumo kriterijus ir sprendė, kad byloje esančių įrodymų visuma neleidžia žalos atsiradimo fakto pripažinti įrodytu. Remiantis įrodymų vertinimo teisine logika, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovei pinigai už parduotą namą buvo grąžinti.

Kadangi teismas ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovei priteisė 3000,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei iš ieškovės priteisė 43,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 62 102,25 lt žalos atlyginimą (2 t., 24-27 b. l.).

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje pateikti pakvitavimai leidžia tvirtinti, kad ieškovė iš savo įgaliotinio buvo gavusi 63 373 litų. Apeliantė teigia, kad apie pastatų pardavimą sužinojo tik 2009 m. liepos mėnesį. Šią aplinkybę patvirtino Skuodo rajono notarų biuro notarė Y. G.. Byloje pateikti pakvitavimai apie pinigų sumokėjimą ieškovei, išskyrus 2009-02-11 sumokėtą 2000 litų sumą, yra susiję ne su pavedimo sutartimi, bet su 2009-02-11 paskolos sutartimi, pagal kurią ieškovė M. Č. paskolino 38 000 litų. Apie paskolos sutartį žinojo ir atsakovė N. Č., nes paskolos sutartyje be M. Č. pasirašė ir atsakovė. Paskolos sutarties įvykdymą patvirtina sutarties originalo buvimas pas paskolos gavėją. Atsakovė neginčijo, kad paskolos sutartyje ne M. Č. ir ne jos parašas. Kad pinigai ieškovei buvo sumokėti pagal paskolos sutartį, rodo pateikti pakvitavimai apie sumokėtas pinigų sumas 2009-02-12, 2009-02-27, 2009-04-17, 2009-06-05. Kaip matyti iš 2009-02-10 žemės sklypo ir pastatų pirkimo - pardavimo sutarties, M. Č. už parduotą ieškovei priklausantį turtą 65 000 litų suma buvo sumokėta dar iki sutarties sudarymo. Vadinasi, gavęs 65 000 litų, M. Č. turėjo ieškovei perduoti visą gautą sumą. Jeigu teismas laikė, kad pagal pakvitavimus ieškovei yra išmokėtos pinigų sumos už parduotą turtą, o nėra kitos kilmės, teismas nesiaiškino ir netyrė, kodėl pinigai nebuvo sumokėti iš karto po sutarties sudarymo, o buvo mokami tam tikrais periodais.

2. Apeliantė mano, kad atsakovė neįrodė, kad jos sutuoktinis M. Č. tinkamai vykdė pavedimą ir nepažeidė LR CK 2,150 str., reglamentuojančio atstovo pareigą atsiskaityti, nuostatų. M. Č., veikęs pagal įgaliojimą ieškovės vardu, privalėjo pateikti įrodymus, kad ieškovei perdavė pinigus, kurie buvo gauti vykdant pavedimą. M. Č., veikdamas ieškovės vardu ir pardavęs žemės sklypą su pastatais, privalėjo pateikti pirkimo - pardavimo sutartį bei sumokėti gautus pinigus, pateikti ataskaitą apie savo veiklą, perduoti gautus pinigus apie tai pažymint ataskaitoje. Byloje tokių įrodymų nėra. Nors teismas laikė atsakovės pateiktą raštą kaip ataskaitą, tačiau nėra aišku, kada tas raštas surašytas ir kas jį surašė, nes jame nėra parašo. Byloje pateikti pakvitavimai nėra susiję su atsiskaitymu, kurį vykdė atstovas pagal įgaliojimą. Gauti pinigai yra ne pagal atsiskaitymą o pagal paskolos sutartį.

3. Apeliantė mano, kad teismas pažeidė įrodymų pakankamumo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismo išvados dėl pinigų perdavimo pagal pavedimo sutartį grindžiamos prielaidomis, o ne nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu bei įsitikinimu apie tokio fakto buvimą. Įrodymai įvertinti atskirai, o ne visų įrodymų kontekste. Todėl teismo padarytos išvados dėl ginčo dalyko negali būti pripažintos pagrįstomis.

Atsiliepimas

A. N. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje (2 t., 33-35 b. l.).

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Ieškovė ne iš karto pripažino įrodymus apie jos pradinio ieškinio reikalavimo dydžio nepagrįstumą, ieškovė teismui nepateikė tariamai sudarytos paskolos sutarties originalo, ieškovė negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl jos ranka rašytuose rašteliuose išvardintos sumos viršija atsakovės sutuoktiniui neva paskolintų pinigų sumą. Iš pateiktų teismui originalių rašytinių įrodymų, kurių ieškovė neginčijo, matyti, kad atsakovės sutuoktinis jai greičiausiai dar nekilnojamųjų daiktų pardavimo dieną (2009-02-10) sumokėjo 27000 Lt, o po to atidavė kitas pinigų sumas: rytojaus dieną - 2000 Lt; 2009-02-12 - 27000 Lt; 2009-02-27 - 4000 Lt; 2009-04-17 - 2000 Lt; 2009-06-05 - 1000 Lt. Be to, jis UAB „Žaižara” su­mokėjo už ieškovę 2760 Lt pagal 2009-03-12 sutartį dėl durų ir langų įrengimo jos bute, o 2008-09-10 dar buvo davęs ieškovei 373 Lt. Tokiu būdu mano sutuoktinis visiškai atsiskaitė su ieškove pa­gal 2008-09-02 pavedimo sutartį. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius leistinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėji­mu, vadovaudamasis įstatymais ir teismų praktika, priėmė visiškai teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas tinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, kadangi visiškai pagrįstai konstatavo, jog įrodymų apie ataskaitos už įvykdytą pavedimą nebuvimas savaime nepatvirtina, kad atsakovės sutuoktinis neįvykdė LR CK 2.150 str. nurodytos pareigos atsiskaityti su ieškove, kadangi pripažino, jog pagal pateiktus byloje įrodymus jis sumokėjo ieškovei viską, ką gavo vykdydamas pavedimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 d).Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-09-02 įgaliojimu ieškovė A. D. įgaliojo M. Č., be kitų įgaliojime išdėstytų išsamių pavedimų, parduoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir žemės valdą, esančius (duomenys neskelbtini), už jo sutartą kainą ir sąlygas, bet ne mažiau kaip už 50 000,00 Lt, bet kuriam pasirinktam pirkėjui. M. Č., ieškovės vardu 2009-02-10 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su pirkėja V. Š., pagal kurią V. Š. A. D. pardavė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei žemės sklypą už 65 000,00 Lt, kurie buvo sumokėti M. Č. prieš sudarant šią sutartį. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2009-07-26 M. Č. mirė, jo įpėdine tapo sutuoktinė N. Č., kuriai pagal paveldimo turto apyrašą 2009-12-09 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą.

Ieškovė pripažįsta iš 65 000,00 Lt sumos, atgavusi iš M. Č. grąžintus 2000,00 Lt ir 897,75 Lt kompensavus M. Č. patirtas išlaidas už dokumentų tvarkymą.Likusią dalį - 62 102,25 Lt prašo priteisti iš N. Č..

Byloje šalys pateikė rašytinius įrodymus – skolos apmokėjimo raštus iš kurių akivaizdu, kad pardavus A. D. pastatus, M. Č. perdavė pardavėjai tokias pinigų sumas: 2009-02-11 - 2000 Lt; 2009-02-12 - 27000 Lt; 2009-02-27 - 4000 Lt; 2009-04-17 - 2000 Lt; 2009-09-10 – 200 LT ir 173 Lt; 2009-06-05 - 1000 Lt, be to yra pasirašytas A. D. raštelis, kad buvo gavusi iš M. Č. iki 2009 02 12 - 27 000 Lt (b.l. 88, 101,102 t.1). Du skolos apmokėjimo rašteliai esantys byloje dėl 27 000 Lt gavimo yra skirtingi, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad tai yra du apmokėjimai po 27 000 Lt. Kolegijos vertinimu, šie ršytiniai dokumentai patvirtina, kad apmokėta ieškovei už parduotus pastatus viso 63 373, o ieškovės pripažįstamos dokumentų tvarkymo išlaidos - 897,75 Lt t.y. viso 64 904.48 Lt. Be to, atsakovė byloje yra pateikusi M. Č. turėtus dokumentus susijusius su ieškovės pavedimu, t.y. Lietuvos draudimo 214,00 Lt sąskaitos kopiją (b.l. 21), VĮ Registrų centro Mažeikių filialo 156,98 Lt sąskaitą už nuosavybės įregistravimą/išregistravimą (b.l. 22), VĮ Registrų centro Mažeikių filialo 45,66 Lt sąskaitą už fizinio asmens nuosavybės į sklypą įregistravimą (b.l. 23), VĮ Registrų centro Mažeikių filialo 109,61 Lt čekį už prašymo užpildymą, UAB „Žaižara“ užsakymo atlikimo sutartį, byloje apklaustas liudytojas S. T. patvirtino faktines aplinkybes, kad M. Č. lėšomis buvo sudėti langai ieškovės pastatui.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 2.150 straipsnyje įtvirtintas imperatyvias nuostatas dėl atstovo pareigos atsiskaityti. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. CK 6.760 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą ir privalo viską perduoti įgaliotojui (CK 6.760 str.). Pažymėtina, kad skolos gražinimo raštuose nenurodoma kokios rūšies skola gražinama A. D., todėl pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ieškinys pareikštas ne dėl paskolos gražinimo, bet dėl apmokėjimo už parduotus pastatus, tudėjo pagrindo spręsti, kad skolos grąžinimo raštai patvirtina M. Č. įvykdžius prievolę ir tokiu būdu, dalimis perdavus įgaliotojai gautus pinigus už parduotus pastatus. Byloje nenustatyta, kad turtas galėjo būti parduotas už kitą, ne 65 000 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų pakankamumo ir įrodymų vertinimo taisyklių, teismo išvados dėl pinigų perdavimo pagal pavedimo sutartį nėra grindžiamos prielaidomis kaip nurodo apeliantė, o išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą. Kolegija iš naujo įvertinusi visus šalių pateiktus įrodymus, neturi pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip ar spręsti, kad atsakovės vyras M. Č. nėra grąžinęs sumos, gautos už ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį dėl 62 102,25 Lt žalos atlyginimo už parduotą turtą pagrįstai atmetė.

Tokiu būdu, apeliacinis skundas atmetamas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas ir atsakovei N. Č. priteistina iš apeliantės 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktą

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011m. rugpjūčio 22 d.sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. D. atsakovei N. Č. 1000 litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėEgidijus Mockevičius