- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-1483/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1466-538/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Idea plus“ ieškinį atsakovei V. R. dėl skolos priteisimo ir paskolos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Idea plus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti 2007-06-06 paskolos sutartį, sudarytą tarp V. R. ir BUAB „Idea plus“, kaip V. R. pažeistą iš esmės; priteisti 26639,99 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-06-06 su atsakove buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovei į jos banko sąskaitą 2007-06-06 pervesta 25000 Lt paskola. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola grąžinama kas mėnesį atsakovei sumokant ieškovui 416,66 Lt (išskaitant šią sumą iš atsakovės darbo užmokesčio). Galutinis paskolos grąžinimo terminas 2012-07-01. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nustatė, kad ieškovas tinkamai mokėjo atsakovei darbo užmokestį pagal darbo sutartį ir jokie atskaitymai paskolos dengimui iš atsakovės darbo užmokesčio nebuvo atliekami ir atsakovė iki ieškinio pateikimo dienos negrąžino jokios paskolos dalies.
Atsiliepimas
Atsakovė V. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2007-06-06 tarp šalių buvo sudaryta beprocentė paskolos sutartis ir prievolę pagal šią sutartį ieškovas yra įvykdęs. Nuo 2007 m. liepos mėnesio iš atsakovės darbo užmokesčio kas mėnesį turėjo būti išskaitoma po 416,66 Lt. Nuo 2007-06-06 iki darbo santykių pabaigos, t. y. iki 2007-10-22 iš atsakovės darbo užmokesčio turėjo būti išskaityta 1249,98 Lt ir atleidimo iš darbo dieną atsakovės paskolos likutis turėjo būti 23750,02 Lt, tačiau realiai atsakovei išduota paskola buvo panaudota įmonės interesais, o darbo užmokestis atsakovei nebuvo mokamas ir paskolos suma turėjo būti įskaityta. Ieškovas teismui pateikė suklastotus dokumentus ir teigia, kad iš atsakovės darbo užmokesčio jokie atskaitymai paskolos dengimui nebuvo atliekami. Kaip įrodymus pateikia neva atsakovės pasirašytus žiniaraščius, tačiau atsakovė teismui pateiktus dokumentus ginčija, kadangi teismui pateiktų žiniaraščių nepasirašinėjo. Nuo 2007 m. spalio 22 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. atsakovei neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas sudarė 27309,15 Lt. Paskolos likutis buvo 23750,02 Lt, taigi atsakovė pasinaudodama Lietuvos Respublikos CK 6.130 str. 1 dalyje įtvirtinta įskaitymo teise, įskaitė priešpriešinį reikalavimą, pateikdama ieškovui pareiškimą apie įskaitymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, nutraukė 2007-06-06 paskolos sutartį tarp ieškovo BUAB „Idea plus“ ir atsakovės V. R. ir iš atsakovės V. R. priteisė ieškovui BUAB „Idea plus“ 25000 Lt skolos, 1639,99 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-03-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas iš atsakovės V. R. priteisė 799 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Atsiliepimas
Teismas pasisakydamas dėl paskolos sutarties, nurodė, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 str. 1 d.). Ieškovo teigimu atsakovė nustatytu terminu paskolos negrąžino. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį teigia, kad negavo paskolos, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagal minėtą paskolos sutartį atsakovei į jos banko sąskaitą 2007-06-06 pervesta 25000 Lt paskola (b. l. 11). Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola grąžinama kas mėnesį atsakovei sumokant ieškovei 416,66 Lt, išskaitant šią sumą iš atsakovės darbo užmokesčio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad išskaitos iš jos darbo užmokesčio nebuvo daromos. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų mokėjusi paskolą ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas dėl paskolos sutarties nutraukimo pagrįstas, kadangi laikytina, jog atsakovė iš esmės pažeidė paskolos sutartį (LR CK 6.217 str. 1 d.), 2007-06-06 paskolos sutartis tarp šalių nutrauktina bei priteistina ieškovui iš atsakovės 25000 Lt negrąžintos paskolos suma (CK 1.138 str. 1 d. 5 p., CK 6.874 str. 2 d., CPK 185 str.).
Teismas pasisakydamas dėl įskaitymo nurodė, kad atsakovės teigimu nuo 2007-10-22 iki 2010-08-18 jai neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas bei atlyginimas už uždelstą atsiskaityti laiką sudarė 27309,15 Lt, o paskolos likutis buvo 23750,02 Lt. Atsakovė nurodė, kad pasinaudodama Lietuvos Respublikos CK 6.130 str. 1 dalyje įtvirtinta įskaitymo teise, įskaitė priešpriešinį reikalavimą, pateikdama ieškovui pareiškimą apie įskaitymą. Tačiau teismas su tuo nesutiko ir nurodė, kad atsakovė kaip tokio įskaitymo įrodymą pateikia 2010-08-20 raštą dėl įskaitymo, tačiau nepateikė duomenų, kad tokį įskaitymą būtų pateikusi ieškovui ir kad ieškovas yra jį gavęs. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas raštas yra įteiktas ieškovui, nebuvo įvykdyta įskaitymui atlikti būtina sąlyga, t. y. kitos šalies informavimas apie įskaitymo atlikimą ir toks įskaitymas yra negaliojantis (CK 6.131 str. 2 d., CPK 178 str., CPK 185 str.).
Teismas nurodė, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-19 nutartimi areštavo UAB „Idea plus“ priklausančias pinigines lėšas, sąskaitas bankuose, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat sustabdė išieškojimo veiksmus iš šio turto, o Klaipėdos apygardos teismo 2010-08-17 nutartimi UAB „Idea plus“ iškelta bankroto byla. Todėl, teismui 2010-06-19 taikius laikinąsias apsaugos priemones bankroto byloje, įskaitymas negalėjo būti atliekamas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. po bankroto bylos ieškovui iškėlimo įskaitymas negalimas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turi teisę reikšti kreditinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje ir įskaitymas šioje byloje negali būti atliekamas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog atsakovės prievolė pagal paskolos sutartį pasibaigė įskaitymu.
Teismas pasisakydamas dėl palūkanų priteisimo nurodė, kad paskolos gavėjas, laiku negrąžinęs paskolos sumos, privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą (CK 6.874 str. 1 d.). Ieškovas prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo atitinkamos įmokos negrąžinimo dienos, t. y. 2007-07-31, iki ieškinio pateikimo dienos 2011-02-28. Teismas sutiko su ieškovo argumentais. Kadangi nustatyta, kad atsakovė negrąžino nė vienos įmokos dalies, jai pagrįstai apskaičiuotos 1639,99 Lt palūkanos, skaičiuojant 5 proc. metinių palūkanų nuo atitinkamos įmokos negrąžinimo dienos iki ieškinio pateikimo dienos, kurios priteistinos iš atsakovės (LR CK 6.210 str., 6.874 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė V. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-29 sprendimą ir priimti naują - ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė teisės normas reglamentuojančias sutarties aiškinimo taisykles, įskaitymą, paskolos teisinius santykius, sutarties vykdymo principus, taip pat procesines teisės normas reglamentuojančias įrodinėjimą, t.y. neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.
2. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo pateikti mokėjimo žiniaraščiai yra suklastoti, tačiau pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį į tai neatsižvelgė, faktinių aplinkybių tinkamai nevertino, ko pesėkoje priėmė nepagristą ir neteisėtą teismo sprendimą.
3. Atsakovė atsikirsdama į ieškovo ieškinį teismui pateikė duomenis, kad ji yra atlikusi įskaitymą ir jos prievolė yra pasibaigusi, tinkamu įvykdymu, tačiau teismas neteisingai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, nustatydamas įrodinėtinas aplinkybes padarė išvadą, kad 2010-08-20 pranešimu atliktas įskaitymas yra negaliojantis.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad pagal ĮBĮ nuostatas draudžiama įskaityti po bankroto bylos iškėlimo, tačiau ne tuo metu, kai byla dėl bankroto iškėlimo dar tebėra nagrinėjama ar, kai priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, kuri dar nėra įsiteisėjusi, t.y. įskaitymo draudimas yra susijęs su nutarties įsiteisėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).
5. Pirmosios instancijos teismas papildomai priteisė ir palūkanas, pagal pateiktus ieškovo paskaičiavimus, tačiau palūkanoms priteisti nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes kaip matyti pagal šalių sudarytą sutartį atsakovei buvo suteikta neatlygintinė paskola, kuri ieškovui buvo grąžinama periodinėmis įmokomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo UAB „Idea plus“ bankroto administratorius prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikiami šie argumentai:
1. Atsakovės minimas 2010-08-20 d. įskaitymas nebuvo atliktas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės prievolė grąžinti paskolą nėra pasibaigusi.
2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ieškovas, siekdamas paneigti, jog įskaitymas buvo atliktas, privalėjo ginčyti atsakovės tariamą 2010-08-20 d. įskaitymą.
3. Išvada, kad mokėjimų žiniaraščiai yra galimai suklastoti, o darbo užmokesčio lėšos yra galimai pasisavintos, nereiškia, kad išskaitos iš atsakovei priklausančio darbo užmokesčio buvo atliktos.
4. Atsakovė remiasi LR DK 141 str., nurodydama, kad jai už visą neatsiskaitymo su ieškovu laikotarpį, privalo būti skaičiuojamas darbo užmokestis. Taigi LR DK straipsnis numato netesybas už laiku nesumokėtą darbo užmokestį.
5. LR DK 27 str. numatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu LR DK ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų.
6. LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.
Ieškovas reikalauja taikyti ieškinio senatį ir pažymi, jog tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė turėjo teisę skaičiuoti neišmokėtą darbo užmokestį nuo darbo santykių pasibaigimo dienos, tą ji galėjo daryti ne daugiau kaip už 6 mėnesius (nuo 2007-10-22 d. iki 2008-04-22 d.), kas sudaro 6971,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, vadinasi, atsakovė, teismui palaikant jos argumentus, galėjo įskaityti daugiausiai šią sumą į negrąžintą paskolą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas, bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nagrinėjami paskolos sutarties nutraukimo bei skolos priteisimo klausimai.
Bylos duomenimis yra nustatyta, kad pagal 2007-06-06 šalių sudarytą paskolos sutartį ieškovas suteikė atsakovei 25000 Lt paskolą, kurią atsakovė įsipareigojo gražinti iki 2012-07-01, išskaičiuojant iš jos atlyginimo kiekvieną mėnesį po 416,66 Lt, pradedant nuo 2007 m. liepos mėnesio (10, 11 b.l.). Paskolos sutarties sudarymo metu atsakovė dirbo pas ieškovą vadybininkės pareigose (12-14 b. l.). 2007-10-22 darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta jos pačios prašymu (13 b. l.). Faktiškai atsakovė pas ieškovą dirbo 9 mėnesius. Už visą dirbtą laikotarpį t. y. nuo 2007-02-01 iki 2007-10-22 atsakovei buvo priskaičiuota kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas – 6073,69 Lt atlyginimas (35-44 b. l.).
Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškinys: nutraukta paskolos sutartis, priteista iš atsakovės ieškovui 25000 Lt skolos, 1639,99 Lt palūkanų, bei 5 % dydžio metinės palūkanos, pagrindiniu argumentu nurodo, kad apeliantė atliko priešpriešinį reikalavimų įskaitymą, kuriuo įskaityta visa paskolos suma, todėl prievolė pagal ginčo paskolos sutartį laikytina pasibaigusia. Apeliantė nėra skolinga ieškovui. Taip pat nurodo, kad mokėjimo žiniaraščiai suklastoti. Darbo užmokestis apeliantei nebuvo mokamas, nebuvo su ja atsiskaityta nutraukus darbo santykius. Apeliantės paskaičiavimu jai nesumokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma viršija paskolos sumą. Atlikus įskaitymą apeliantė pilnai padengė paskolą ir ieškinio pareiškimo momentu nebuvo skolinga ieškovui.
Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis negali sutikti su apeliantės argumentais.
Dėl 2007-06-06 paskolos sutarties
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė iš esmės pažeidė paskolos sutartį (netinkamai vykdė jos sąlygas, nemokėjo nustatytų kasmėnesinių įmokų), dėl to nutraukė paskolos sutartį (CK 6.217 str. 1 d.). Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pagal ginčo sutartį paskolos dengimui ieškovas turėjo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš apeliantės atlyginimo nustatytą pinigų sumą – 416,66 Lt. Ieškovas apeliantei nemokėjo atlyginimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo atliktas išskaitymas iš darbo užmokesčio.
Tačiau į bylą nėra pateikta jokių konkrečių įrodymų nei apie padarytus išskaitymus iš apeliantės darbo užmokesčio, nei kitokių duomenų, kad apeliantė gražino paskolą ieškovui. Net, jeigu ir sutikti su apeliantės teiginiais, kad išskaičiuoti iš jos atlyginimo kiekvieną mėnesį po 416,66 Lt paskolos dengimui buvo ieškovo pareiga, tai ieškovas išskaitas galėjo daryti tik laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2007-10-22 t. y. faktiškai už 4 mėnesius, kas sudarytų 1666,64 Lt. Didesnės nei 416,66 Lt sumos ieškovas neturėjo pagrindo išskaityti iš apeliantės atlyginimo, nes nebuvo jokio kitokio susitarimo. Apeliantei 2007-10-22 nutraukus darbo sutartį su ieškovu, pastarasis negalėjo vykdyti jokių išskaitų. Tokiu būdu, įvertinus per 4 mėnesius išskaitytiną sumą, po apeliantės darbo sutarties nutraukimo su ieškovu, nepadengta paskolos suma – 23333,36 Lt. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad po darbo sutarties nutraukimo ji mokėjo kasmėnesines paskolos dengimo įmokas.
Be to apeliantė pateikė raštą dėl įskaitymo 2010-08-20, o darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2007-10-22, faktiškai beveik tris metus apeliantė nedengė paskolos, nors privalėjo tai daryti kiekvieną mėnesį, nes jai išėjus iš darbo ieškovas neturi galimybės daryti išskaitas iš darbo užmokesčio.
Teisėjų kolegija nevertina apeliantės nurodytų argumentų dėl jai nemokėto darbo užmokesčio, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Apeliantė šioje byloje nereiškė reikalavimo (priešieškinio) dėl darbo užmokesčio bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė sudarytą tarp šalių paskolos sutartį.
Dėl įskaitymo
Kaip minėta, apeliantė teigia, kad paskolos grąžinimo prievolė pasibaigė įskaitymu. Kaip įrodymą į bylą pateikė 2010-08-20 raštą dėl įskaitymo (55 b. l.). Tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie šio rašto įteikimą ieškovui. Minėtame rašte nėra nurodyta kokią sumą ieškovas skolingas apeliantei, ir ar iš viso yra konkreti ieškovo skola apeliantei. Be to netgi jeigu ieškovas ir būtų gavęs nurodytą apeliantės raštą, užskaita negalėtų būti atlikta, nes nėra aiški ieškovo skola apeliantei ir tuo laiku ieškovui jau buvo iškelta bankroto byla (2010-08-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartis), o 2010-06-19 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant bet kokius išieškojimo veiksmus iš įmonės turto. Be to, kaip buvo minėta, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų apie rašto dėl reikalavimų įskaitymo išsiuntimą ieškovui, ar kad šį raštą ieškovas yra gavęs. Užskaitymui atlikti nepakanka vien pateikti į bylą raštą, kuris adresuotas ieškovui. Būtinos ir kitos sąlygos, kurios patvirtina įskaitymą. Tarp jų ir reikalavimo galiojimas bei jo apibrėžtumas. Kad apeliantė turėjo apibrėžtą ir galiojantį reikalavimą ieškovui, byloje nėra įrodymų. Apeliantės pateiktas vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką paskaičiavimas neįrodo, kad būtent tokio dydžio reikalavimą apeliantė turi į ieškovą. Pateiktas paskaičiavimas nėra ieškovo skolos apeliantei pakankamas įrodymas. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad buvo galima atlikti ir atliktas reikalavimų įskaitymas, ir kad įskaitymu pasibaigė apeliantės prievolė ieškovui. Nesant konkrečių įrodymų apie gražintą skolą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Apeliantei įrodžius ieškovo įsiskolinimą bei jo dydį, ji turi teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje.
Dėl palūkanų priteisimo
Pirmosios instancijos teismas pilnai tenkino ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo už laiku negrąžintą paskolą. Apeliantės teigimu palūkanas skaičiuoti nebuvo teisinio pagrindo, nes jai buvo suteikta neatlygintinė paskola, be to ji nėra atsakinga, kad ieškovo administratoriui nebuvo pateikti įrodymai apie prievolės tinkamą įvykdymą.
Šie apeliantės teiginiai nėra pagrįsti. Apie prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą jau yra pasisakyta, t. y. teisėjų kolegijos vertinimu, prievolės apeliantė tinkamai neįvykdė. Įstatymai nustato palūkanų mokėjimą už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą nepriklausomai nuo prievolės atlygintinumo ar neatlygintinumo (CK 6.210 str. 1 d.). Sutartyje nenustačius palūkanų dydžio, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas pagal CK 6.210 str. 1 d. nuostatą privalo mokėti 5 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Šalių pasirašytoje sutartyje nėra aptartas palūkanų dydis, todėl apeliantei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę taikytinos CK 6.210 str. 1 d. nuostatos. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad pagal pasirašytą paskolos sutartį ieškovas nuo 2007 m. liepos mėnesio iki apeliantės išėjimo iš darbo – 2007-10-22 kiekvieną mėnesį galėjo išskaičiuoti iš apeliantės darbo užmokesčio po 416,66 Lt, laikantis sąžiningumo principo, palūkanos turėtų būti pradėtos skaičiuoti už termino praleidimą tik nuo 2007 m. lapkričio mėnesio, nes po darbo santykių nutraukimo ieškovas neturėjo galimybės atlikti išskaitymų, o apeliantė turėjo pareigą laiku gražinti paskolą nustatytomis dalimis. Perskaičiavus palūkanas, priteistina jų suma sudarytų – 654,47 Lt. Todėl teismo sprendimo dalis dėl priteistų palūkanų keistina, jas sumažinant iki 654,47 Lt. Atitinkamai mažintina ir valstybei priteista žyminio mokesčio suma iki 770 Lt.
Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti:
Iš atsakovės V. R. priteistą ieškovui BUAB ,,Idea plus“ 1639,99 Lt palūkanų sumą sumažinti iki 654,47 Lt, o valstybei priteistą 799 Lt žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 770 Lt.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.