Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-811-478-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-31
Bylos Nr.
1A-811-478-2012
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00544-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
D. Š.
Advokatai
Vytautas Sirvydis
Kategorijos

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-811-478/2012

Teisėja Rasa Balsevičienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00544-2011-2]

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Daukšai, nuteistajam D. Š., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 228 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;už nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str.1 d., 5d. 1p., griežtesne bausme apimta švelnesnė bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 68² str., D. Š. atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 2 (dvejus) metus.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-os valdybos priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-oje valdyboje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nuteistiesiems, įgijo narkotinę medžiagą - 24,86 g kanapių (ir jų dalių), kurios, vadovaujantis 2000-01-06 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ yra narkotinė medžiaga, kurią laikė prie savęs ir supakuotą bei paslėptą batuose po padais 2011-10-15 apie 08.30 val. gabeno į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ą valdybą, adresu Pravieniškių 2 km., Pravieniškių sen., Kaišiadorių raj., kuomet asmenų ir daiktų apžiūros patalpoje buvo patikrintas ir rasta narkotinė medžiaga. Tokia veika jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad tuo pat metu, toje pat vietoje, eidamas Pravieniškių PN-ak 1-os valdybos priežiūros skyriaus pareigas - būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi norėdamas perduoti nuteistiesiems ir paslėpęs savo batuose įnešė į pataisos įstaigą nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus – narkotinę medžiagą - 24,86 g kanapių (ir jų dalių), taip pažeidė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vidaus tvarkos taisyklių 21 punkto nuostatas, tai yra per kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 1 įnešė narkotines medžiagas –kanapes (ir jų dalis), dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 4 str. numatytus Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų principus: teisėtumo, sumenkino valstybės institucijos - Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo tarnautojo ir pareigūno vardą. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 228 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui, kadangi surašytas LR BPK 219 str. nuostatų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Pripažinus, kad kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 24 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendį dalyje dėl D. Š. nuteisimo pagal LR BK 228 str. 1 d. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį LR BPK 329 str. 1 p. pagrindais; nuosprendžio dalį dėl D. Š. nuteisimo pagal LR BK 260 str. 1 d. pakeisti, perkvalifikuojant D. Š. veiką į LR BK 259 str. 1 d.; neskirti D. Š. bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamo LR BK 260 str. 1 d. kvalifikavimo, o dalyje dėl nuteisimo pagal LR BK 228 str. 1 d. naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis. Skunde teigiama, kad nuosprendžiu neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, netinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai, todėl priimtas neteisingas ir neteisėtas nuosprendis bei paskirta pernelyg griežta bausmė. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neperdavė bylos su kaltinamuoju aktu prokurorui, nes kaltinamasis aktas neatitiko LR BPK 219 str. reikalavimų, ir tai sutrukdė nagrinėti bylą teisme bei gintis nuo neapibrėžto kaltinimo. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynyba atkreipė dėmesį į kaltinamojo akto trūkumus, tačiau teismas niekaip nereagavo ir nuosprendyje apie tai nepasisakė. Kaltinamajame akte nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra nurodytos LR BPK 219 str. 1 d. 3 p., todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo preziumavo tikslą platinti narkotines medžiagas, o tai yra esminis LR BK 260 str. 1 d. numatytos veikos kvalifikacijos požymis, atribojančių šią nusikalstamą veiką nuo LR BK 259 str. 1 d. numatytos veikos. Visos fakto aplinkybės, kurios LR BPK 219 str. 3 p. įtvirtintos kaip būtinos, kaltinamajame akte iš viso nebuvo nustatytos, kaltinamasis buvo priverstas gintis nuo neapibrėžto kaltinimo, tuo buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo yra įtariamas ar kaltinimas. Apeliantai mano, kad toks kaltinamasis aktas, koks yra surašytas, negalėjo būti pripažintas tinkamu, ir tai sudaro tiek LR BPK 219 str., tiek LR BPK 254 str. 3 d. pažeidimus bei savarankišką apeliacijos pagrindą panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui LR BPK 326 str. 1 d. 5 p. pagrindais. Taip pat skunde teigiama, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas, negrąžinus bylos kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui, taip pat yra nukrypimas nuo vieningos teismų praktikos.

Šalies argumentai

Apeliantų teigimu, tikslas platinti narkotines medžiagas buvo preziumuojamas, kadangi kaltinimas nesurinko ir nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų D. Š. veikoje buvus tikslą platinti narkotines medžiagas. D. Š. namuose nebuvo atliktos kratos, nerasta narkotinių medžiagų svėrimo, fasavimo įranga, papildomi narkotinių medžiagų kiekiai, o tai turėtų esminės reikšmės įrodinėjant tikslą platinti narkotines medžiagas, taip pat jis tarnybos metu niekuomet nebuvo tikrintas dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Apeliantai taip pat nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorės J. Dedelienės 2012-03-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu, bei Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK KPS vyresnio tyrėjo J. Ostromecko 2012-02-13 tarnybinis pranešimas nebuvo tinkamai teisiškai interpretuoti. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė D. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors tokių parodymų tinkamai nepagarsino ir taip pažeidė LR BPK 276 str. 1 d. 3 p., 301 str. 1 d. Apeliantai teigia, kad nuosprendyje cituojami liudytojo J. M. parodymai skiriasi nuo parodymų, užrašytų teisiamojo posėdžio protokole. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT Senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 37 išaiškinimų. D. Š. realiai atlikti veiksmai neatitinka nė vieno iš Senato nutarimo 15 p. nurodytų narkotinių medžiagų platinimo alternatyvių požymių.

Skunde taip pat teigiama, kad nenustačius, jog D. Š. įnešė narkotines medžiagas nuteistiesiems, piktnaudžiavimas tarnyba taip pat buvo preziumuotas. Nuosprendyje nėra pateikta jokių duomenų, kaip pasireiškė didelė žala valstybei, kokiais kriterijais žala nustatyta, ir kodėl ji laikoma didele. Taip pat nebuvo nustatyta, kaip buvo padaryta žala valstybės tarnybai, kokie valstybės interesai ir kokiu būdu nukentėjo. Nėra nustatyta, kad dėl D. Š. veiksmų būtų sutrikdytas laisvės atėmimo vietos darbas, kad veika sulaukė didelio atgarsio visuomenėje, negrįžtamai pažeisti valstybės tarnybos interesai. Apeliantai nurodo, kad piktnaudžiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, tačiau nebuvo įrodyta, kad D. Š. siekė veikti prieš valstybės tarnybos interesus. Skunde teigiama, kad teismas, nurodydamas, kad D. Š. pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str., neatsižvelgė, kad šis straipsnis gali būti taikomas tiek, kiek šiame straipsnyje nurodytų nuostatų nereglamentuoja atitinkami statutai, o D. Š. tarnybą reglamentavo statutas. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo LAT BBS 2007-01-04 nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Skunde teigiama, kad D. Š. veika nepadaryta žala, nėra nukentėjusiųjų, tai buvo vienkartinis pasikėsinimas įnešti narkotines medžiagas, kaltininko pareigos nebuvo ypatingai svarbios, nenustatytas žalos dydis bei priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, nėra inkriminuoti LR Konstitucijoje garantuoti teisių pažeidimai.

Šalies argumentai

Apeliantai teigia, kad dėl netinkamo veikos kvalifikavimo nuosprendis keistinas LR BPK 328 str. 1-3 p. numatytais pagrindais.

Apeliantai teigia, kad D. Š. paskirta pernelyg griežta bausmė. Atsižvelgus į netinkamą veikos kvalifikavimą ir nepagrįstą nuteisimą, turėtų būti paskirta kita bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu. Skiriant bausmę turėtų būti įvertinti nuteistojo šeiminiai ryšiai, teigiamos tarnybinės charakteristikos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas D. Š. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant LR BPK 219 str. reikalavimus ir tai sutrukdė nagrinėti bylą teisme bei gintis nuo neapibrėžto kaltinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantis kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant LR BPK 219 str. nuostatų. Jame pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdas; duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai: kaltinamojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai bylos duomenys, todėl byloje esantis kaltinamasis aktas nesutrukdė nagrinėti bylą teisme ir kaltinamajam gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad kaltinamajame akte nėra nurodytos visos aplinkybės, kurios LR BPK 219 str. 3 p. yra įtvirtintos kaip būtinos, nes jos nėra nustatytos, kaltinimas formuluojamas ,,ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1 valdyboje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nuteistiesiems“. Teisėjų kolegija laiko, kad byloje esant prieštaringiems paties nuteistojo parodymams apie narkotinių medžiagų įgijimo ir perdavimo kitiems asmenims aplinkybes, nei LR BPK 219 str. reikalavimai surašant kaltinamąjį aktą, nei LR BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimai surašant nuosprendį nebuvo pažeisti, nes kaltinamajame akte ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje buvo išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės tiek, kiek jos objektyviai buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Skunde teigiama, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu gynyba atkreipė dėmesį į kaltinamojo akto trūkumus, tačiau teismas niekaip nereagavo ir nuosprendyje apie tai nepasisakė. Šis apeliantų teiginys nepagrįstas, kadangi iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei nuteistasis, nei gynyba teisiamojo posėdžio metu nepareiškė pastabų dėl kaltinamojo akto trūkumų, nereiškė prašymo bylą perduoti prokurorui. Teisiamojo posėdžio metu pirmininkaujanti teisėja išaiškino kaltinimo esmę, paklausė nuteistojo, ar šis supranta kaltinimą, nuteistasis atsakė, kad supranta (b.l. 38, t. 2). Šios teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis suprato pateikto kaltinimo esmę, kuo yra kaltinamas bei nereiškė pastabų dėl kaltinamojo akto turinio.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad D. Š. veika netinkamai kvalifikuota ir jis nepagrįstai nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. LR BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktai su vartotojais ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Š. pripažino kaltu ir nuteisė pagal LR BK 260 str. 1 d. už tai, kad jis, eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-os valdybos priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-oje valdyboje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems nuteistiesiems, įgijo narkotinę medžiagą - 24,86 g kanapių (ir jų dalių), kurią laikė prie savęs ir supakuotą bei paslėptą batuose po padais 2011-10-15 apie 08.30 val. gabeno į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ą valdybą, adresu Pravieniškių 2 km., Pravieniškių sen., Kaišiadorių raj., kuomet asmenų ir daiktų apžiūros patalpoje buvo patikrintas ir rasta narkotinė medžiaga. Šias pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nustatytas faktines aplinkybes bei nuteistojo D. Š. kaltę patvirtina liudytojų G. V., E. B., V. A., D. G., Ž. K., J. M., dalinai G. Š. bei A. R. duoti parodymai teisiamajame posėdyje bei byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 2011-10-15 Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos vidaus tyrimų skyriaus aktas dėl priežiūros skyriaus prižiūrėtojo D. Š. asmens ir daiktų apžiūros (b.l. 1, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 16-22, t. 1), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada (b.l. 30-31, t. 1).

Apeliantai teigia, kad tikslas platinti narkotines medžiagas buvo preziumuojamas, nes nesurinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų D. Š. veikoje buvus tikslą platinti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliantų teiginys yra nepagrįstas. Rastos pas nuteistąjį D. Š. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) kiekis yra pakankamai didelis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju iš karto po atlikto patikrinimo, nuteistasis D. Š. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir parodė, kad 2011-10-11 dirbant Pravieniškių PN-AK 1-oje valdyboje PS prižiūrėtoju ir būnant skalbykloje nuteistasis A. R. pasiūlė 2011-10-12 nuvažiuoti į Rumšiškių degalinę, kur atveš prekes, ir jas reikės atnešti ir palikti skalbykloje už durų skalbimo miltelių dėžutėje. Už tai pasiūlė 200 litų atlygį. 2011-10-12 apie 19.00 val. nuvyko į Rumšiškių degalinę, kur jaunuolis perdavė du paketėlius ir 200 litų. Namuose pamatęs celofaninius paketėlius, įtarė, kad tai gali būti narkotinės medžiagos. Šiuos paketėlius įsidėjo į batus ir nešėsi į darbą, ketino perduoti paliekant skalbykloje, sutartoje vietoje (b.l. 111-112, t. 1). Vėlesnių apklausų metu ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 115-116, t. 1) ir teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. Š. pakeitė parodymus ir parodė, kad apkalbėjo nuteistąjį A. R., narkotines medžiagas įsigijo sau vartojimui 2011 m. spalio mėn. Kauno autobusų stotyje iš nepažįstamo asmens už 500 litų. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kokiomis aplinkybėmis nuteistasis D. Š. įgijo narkotines medžiagas tikslu jas platinti, tačiau apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo parodymų keitimą ikiteisminio tyrimo metu vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vadovavosi jo pirmaisiais parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistojo nurodytas aplinkybes apie tai, kad jam 2011-10-11 būnant darbe buvo pasiūlyta sekančią dieną, t. y. 2011-10-12 nuvažiuoti į degalinę, kur jam bus perduota prekė, kurią jis turės atnešti į pataisos namus ir palikti skalbykloje, už tai buvo pažadėtas 200 Lt atlygis, ir jis dėl savo sunkios materialinės padėties sutiko tai padaryti, 2011 10 12 Rumšiškių degalinėje jam buvo perduoti du paketėliai su medžiagomis ir 200 Lt, paketėlius įsidėjo po vieną į kiekvieną batą ir 2011 10 15 nešė į darbą, nors ir žinodamas, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, patvirtina Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 1-osios valdybos priežiūros paros žiniaraštis (b.l. 34-35, t. 1), iš kurio matyti, kad bausmės grupės prižiūrėtojas D. Š. turėjo dirbti pataisos įstaigoje 2011-10-15 nuo 8.00 val. iki 2011 10 16 d. 8.00 val., liudytojo J. M. parodymais nustatyta aplinkybė, kad prižiūrėtojai dirba kas ketvirtą parą (b.l. 43, t. 2), liudytojų G. V. (b.l. 39, t. 2), V. A. (b.l. 41, t. 2), Ž. K. (b.l. 42-43, t. 2), D. G. (b.l. 44, t. 2) parodymais nustatyta aplinkybė, kad radus narkotines medžiagas D. Š. nurodė, kad jas nešė kažkokiam nuteistajam už 200 Lt, įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l. 16-22, t. 1), specialisto išvada (b.l. 30-31, t. 1), t. y. šiais įrodymais nustatyta, kad D. Š. savo pirminėje apklausoje nurodė teisingas aplinkybes apie savo darbo grafiką, narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą tikslu jas platinti (b.l. 111-112, t. 1). Nuteistasis teigia, kad narkotines medžiagas įsigijo sau vartojimui už 500 litų, tačiau tai vertinama kaip siekis išvengti ar sušvelninti atsakomybę, nes A. Š. priklausomybės narkotinėms medžiagoms nepatvirtina kitų liudytojų parodymai ar byloje esantys rašytinai įrodymai; nuteistojo teiginys, kad narkotines medžiagas pirko už 500 litų paneigiama liudytojos G. Š. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kai ji paaiškino, kad šeima gyveno nuo algos iki algos, visada galą su galu vos sudurdavo. Tada ji nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose. Visą algą vyras atiduodavo jai. Jis tuo metu 1500 litų uždirbdavo, didesnę dalį skirdavo šeimai, sau cigaretėms gal 50 litų pasilikdavo. Kad jis turėtų didesnių sumų, 500 litų nepastebėjo (b.l. 44-45, t. 2). Be to, paties D. Š. parodymais teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad turtinė padėtis jų šeimoje buvo prasta (b.l. 39, t. 2). Šie nuteistojo D. Š. ir liudytojos G. Š. parodymai patvirtina, kad nuteistasis D. Š. neturėjo finansinių galimybių narkotinėms medžiagoms skirti 500 litų sumą. Be to, nuteistojo versiją, kad jis nešė į darbo vietą narkotines medžiagas sau vartojimui - rūkymui, paneigia ir pats narkotinių medžiagų gabenimo būdas – palaidos narkotinės medžiagos, supakuotos į du polietileninius maišelius, buvo gabenamos batuose po padais, o ne sukimštos į cigaretes, jokių priemonių ar įrankių narkotines medžiagas sukimšti į cigaretes pas D. Š. įvykio vietos apžiūros metu rasta nebuvo. Nuteistojo siekį platinti narkotines medžiagas patvirtina rastų narkotinių medžiagų kiekis, jų gabenimo būdas bei tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų vartojęs narkotines medžiagas.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė D. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors tokių parodymų tinkamai nepagarsino, tuo pažeidė LR BPK 276 str. 1 d. 3 p., 301 str. 1 d. reikalavimus. Kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad LR BPK 276 str. 1 d. reglamentuoja atvejus, kai teisme perskaitomi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar pirmiau teisme, tačiau šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nepageidaujant jų skaityti, buvo ištirti kartu su kitais byloje esančiais dokumentais (b.l. 60-61, t. 2), liudytoju buvo apklaustas pirmąją D. Š. apklausą atlikęs pareigūnas – Ž. K., nuteistajam duodant parodymus, buvo aiškintasi jo parodymų keitimo priežastis, todėl kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje grįsdamas D. Š. kaltę jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, LR BPK 276 str. ir 301 str. 1 d. reikalavimų nepažeidė.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT Senato 2002-06-21 nutarimo Nr. 37 išaiškinimų. D. Š. realiai atlikti veiksmai neatitinka nė vieno iš Senato nutarimo 15 p. nurodytų narkotinių medžiagų platinimo alternatyvių požymių. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėto Senato nutarimo punkte nurodyti narkotinių medžiagų platinimo būdai priskiriami prie kitų platinimo būdų, todėl šioje baudžiamojoje byloje nėra aktualūs ir privalomai nustatinėjami.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apygardos prokuratūros prokurorės J. Dedelienės 2012-03-02 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą D. Š. atžvilgiu bei Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK KPS vyresnio tyrėjo J. Ostromecko 2012-02-13 tarnybinis pranešimas nebuvo tinkamai teisiškai interpretuoti. 2012-03-02 Kauno apygardos prokurorės J. Dedelienės nutarimu D. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl BK 228 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, nesurinkus duomenų, kad D. Š., būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, narkotinę medžiagą - kanapes, atnešė į Pravieniškių PN turėdamas tikslą narkotinę medžiagą perduoti nuteistajam D. R. ar kuriam nors kitam nuteistajam, siekdamas už tai gauti atlygį ar turėti kitokios asmeninės naudos (b.l. 13-14, t. 1). Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK KPS vyresn. tyrėjo J. Ostromecko 2012-01-09 tarnybiniame pranešime (b.l. 53, t. 1) nurodyta, kad operatyvių priemonių pagalba nepavyko nustatyti, kokiomis aplinkybėmis, iš ko, kur, kada ir kokiu tikslu D. Š. įsigijo narkotinių medžiagų – kanapių. To paties tyrėjo J. Ostromecko 2012-02-13 tarnybiniame pranešime (b.l. 54, t. 1) nurodyta, kad taip pat nepavyko nustatyti nuteistojo, atliekančio bausmę Pravieniškių PN-AK 1-oje valdyboje, kuriam PS prižiūrėtojas D. Š. nešė narkotines medžiagas – kanapes (ir jų dalis), minėto tyrėjo J. Ostromecko 2012-02-20 tarnybiniame pranešime (b.l. 55, t. 1) nurodyta, kad operatyvių priemonių pagalba nepavyko nustatyti, ar už narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) įnešimą į Pravieniškių PN-AK platinimui nenustatytam ikiteisminio tyrimo metu nuteistajam, D. Š. gavo atlygį. Tyrėjo J. Ostromecko tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, kurių nepavyko nustatyti ikiteisminio tyrimo metu, o prokurorės nutarime nurodyta, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog darydamas BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą D. Š. siekė gauti atlygį ar turėti kitokios asmeninės naudos, todėl jo veikoje nėra LR BK 228 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Apeliantų pateikiama šiuose dokumentuose nurodytų aplinkybių interpretacija, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kuriems D. Š. nešė narkotines medžiagas, todėl jo veikoje nenustatytas tikslas platinti narkotines medžiagas, yra visiškai nepagrįsta, nes D. Š. tikslas platinti narkotines medžiagas yra įrodytas aukščiau nurodytais baudžiamosios bylos įrodymais.

Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendyje cituojami liudytojo J. M. parodymai skiriasi nuo parodymų, užrašytų teisiamojo posėdžio protokole. Apeliantai neatkreipė dėmesio, kad apylinkės teismas 2012 07 27 nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidas dėl liudytojo J. M. parodymų (b.l. 77, t. 2), kiti liudytojo parodymai atitinka užrašytus teisiamojo posėdžio protokole.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis D. Š. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 1 d., piktnaudžiavimas tarnyba taip pat buvo preziumuotas. Šis apeliantų teiginys yra nepagrįstas, nes, kolegijos vertinimu, D. Š. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 str. 1 d.

Piktnaudžiavimas Lietuvos Respublikos BK 228 str. prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyta piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Taikant Lietuvos Respublikos BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu atveju jis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos, jo įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jei ji patiriama piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

Pirmosios instancijos teismas remdamasis anksčiau aptartais liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais pagrįstai nustatė, kad nutiestasis D. Š. eidamas Pravieniškių PN-AK 1-os valdybos priežiūros skyriaus prižiūrėtojo pareigas - būdamas valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi norėdamas perduoti nuteistiesiems ir paslėpęs savo batuose įnešė į pataisos įstaigą nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus – narkotinę medžiagą - 24,86 g kanapių (ir jų dalių), taip pažeidė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vidaus tvarkos taisyklių 21 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, Tarnybos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 4 str. numatytus Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos principus, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, kadangi šiais veiksmais sumenkintos valstybės institucijos - Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas tarnautojo ir pareigūno vardas.

Kiekvienas valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, valstybės tarnybos įstatymo, pareigybių aprašymo ir kitų su jo teisiniu statusu ir atliekamomis funkcijomis susijusių teisės aktų reikalavimų, kad būtų užtikrintas teisėtumas valstybės įstaigų veikloje, tinkamas žmonių teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimas. Pagal teismų praktiką valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas paprastai pripažįstamas didele žala ne tik tarnybai, bet ir valstybei. D. Š., dirbdamas Pravieniškių PN-AK 1-osios valdybos priežiūros skyriaus prižiūrėtoju ir būdamas valstybės tarnautoju privalėjo žinoti Pravieniškių PN-AK vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, todėl į pataisos įstaigą nešdamas narkotines medžiagas tikslu jas platinti turėjo suvokti, kad tokiais veiksmais ne tik pažeidžia pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, bet sumenkina valstybės tarnybos autoritetą, diskredituoja pačią valstybę ir dėl to valstybė patiria didelę žalą. Šiuo atveju, D. Š. piktnaudžiaudamas tarnyba padarė dar ir kitą nusikalstamą veiką – LR BK 260 str. 1 d. numatytą neteisėtą narkotinių medžiagų tikslu jas platinti įgijimą, laikymą bei gabenimą, todėl jo veika dėl teisės aktų pažeidimų, padariusių didelės žalos valstybei, pagristai buvo pripažinta nusikalstama veika, numatyta LR BK 228 str. 1 d.

Apeliantai nepagrįstai teigia, kad D. Š. paskirta pernelyg griežta bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajam D. Š. skyrė tinkamą bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Apylinkės teismas atsižvelgė, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė būdamas valstybės tarnautoju, pirmą kartą, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, todėl pagrįstai skyrė minimalią laisvės atėmimo bausmę, numatytą LR BK 260 str. 1 d. sankcijoje bei mažesnę laisvės atėmimo bausmę negu LR BK 228 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam skirti kitą bausmės rūšį ar dar labiau sušvelninti paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo, kadangi nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta LR BK 41 str. 1 d.

Dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

nuteistojo D. Š. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Jūratė JakubonienėTeisėjai: Algirdas JaliniauskasValdas Vitunskas