- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- 1-448-1133/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17143-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinius du kartus:
- 2020 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, subendrinta 10 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui;
- 2020 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 , pritaikius BK 64¹ straipsnį - 1 metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2021 m. vasario 22 d. teismo nutartimi 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, subendrinta su bausme, paskirta 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2021 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. 2022 m. lapkričio 9 d. paleistas lygtinai iš Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos, 2023 m. vasario 9 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro (bausmę atlikęs),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. K. žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent jis, 2023 m. kovo 28 d., apie 16 val. (duomenys neskelbtini), tyčia be jokios pateisinamos priežasties, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, iš antrame aukšte esančio daugiabučio namo 13-to buto balkono išmetė J. S. priklausantį gyvūną - šunį, kuriam atsitrenkus į betoninę dangą - asfaltą buvo padaryta dubens-pilvo srities trauma (lūžęs gaktikaulis), vidaus organų sumušimai, šlapimo pūslės, šlaplės pažeidimas, dėl ko kilo kraujavimas į šlapimo takus, padarytos hematomos bei daugybiniai nubrozdinimai. J. K. tokiu būdu suluošino šunį ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje,
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis J. K. kaltę teisme pripažino visiškai ir parodė, kad tuo metu vartojo daug alkoholio, todėl veikos aplinkybių beveik nepamena. Pamena, kad stovėdamas balkone laikė J. S. šunį, kuris po to atsidūrė ant asfalto. Nepamena, kaip viskas įvyko. Sutinka su liudytojos G. L. parodymais, kad šunį galėjo išmesti tyčia, tuo metu buvo labai girtas. Gaila šuns, dėl savo veikos labai gailisi.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme ji būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinta BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. S. 2023 m. kovo 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. vasario 28 d. (Pastaba. Suklysta nurodant pranešimo datą, vietos kovo mėn., nurodytas vasario mėn.) registruotas bendrojo pagalbos centro pranešimas, kuriame nurodyta, kad pranešėja matė, kaip prieš minutę iš antro aukšto išmetė šunį. Atvykus į vietą, juos pasitiko G. L., kuri paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje pastebėjo gulintį nedidelį, juodos spalvos šuniukč, kuris atodė sužeistas ir, kad nežinia kas iškvietė veterinarą, kuris išsivežė šuniuką. Į policijos pareigūnus niekas nesikreipė ir pretenzijų nepareiškė (t. 1, b. l. 6). Iš skambučių bendrajam pagalbos centrui matyti, kad skambučio pradžia fiksuota 2023 m. kovo 28 d., 16 val., pranešėjas M. V., kuris pranešė, kad iš balkono išmestas šuniukas, prie (duomenys neskelbtini) stotelės, (duomenys neskelbtini). 16.29 val. M. V. antrą kartą skambina bendruoju pagalbos telefonu, kalusia kada atvyks pagalba, bijo, kad šuniukas nukraujuos (t. 1, b. l. 28-30).
Iš 2023 m. balandžio 5 d. viešosios įstaigos (toliau – VšĮ „G.“ iniciatyvos vadovės B. V.-P. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2023 m. kovo 28 d. socialiniame tinklapyje „Facebook“ pastebėjo gyvūnu prieglaudos VšĮ „T.“ viešinamą raštą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 28 d. buvo rastas sužalotas šuo. Paaiškėjo, kad 2023 m. kovo 28 dieną adresu (duomenys neskelbtini) pro daugiabučio namo balkono trečio aukšto langą buvo išmestas šuo. Pranešime nurodyta, kad I. J. nurodė, kad 2023 m. kovo 28 d., apie 16 val. eidama tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės išgirdo labai baisų šuns klyksmą, tuomet jį pamatė, kad kažkas šliaužia per gatvę. Pakėlus galvą jį pamatė, kad namo trečiame aukšte stovi žmogaus, vyro siluetas ir žiūri žemyn. Tuomet jį pribėgo prie gyvūno ir pamatė, kad sužalotas šuo kuris klykė iš skausmo. Šalia šuniuko buvo mergina su dviračiu E. B. bei vaikinas, kurie bandė prieiti prie šuniuko, tačiau šis iš skausmo nieko neprisileido ir apkandžiojo merginą. Vėliau I. nuėjo į šalia esantį knygyną ir paprašė apkloto šuniukui bei iškvietė drauge su kitais VšĮ „T.“ atstovus, kurie išvežė gyvūną į veterinarijos kliniką. E. B. nurodė, kad 2023 kovo 28 d. važiavo su dviračiu (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., ir ant kelio pamatė šliaužiantį bei cypiantį šunį. Šuo nevaldė galinės kūno dalies ir bandė peršliaužti kelią. E. sustoja ir pribėgo prie šuns, manydama, kad gali jam padėti. Šuo tik cypė iš skausmo ir baimės bei iš streso šiepė dantis. Šuo pats nušliaužė ant šaligatvio ir sustojo. O tuomet susirinko daug žmonių. Aplinkiniai nurodė, kad šuo buvo išmestas iš daugiabučio trečio aukšto pro langą. E. iškvietė policiją, vėliau paliko kitus asmenis laukti pareigūnų ir VšĮ „T.“ atstovų, o pati išvyko į darbą. Knygyno darbuotoja G. L. nurodė, kad 2023 m. kovo 28 d. apie 15.45 val. į knygyną, esantį (duomenys neskelbtini), įbėgo moteris, klausdama ar matė, kaip ką tik buvo išmestas šuo pro balkono langą. Ji kartu su moterimi išbėgo į lauką, o ten jau keletas žmonių rūpinosi šuniuku. Matė kelias kraujo balas, šuniukas buvo gyvas, bet labai išsigandęs. Ji grįžo į knygyną, pasiėmė megztinį ir išėjo uždengė šunelį, kad jis nešaltų. VšĮ „T.“ atstovai atvyko greitai ir išvežė šuniuką į veterinarijos kliniką. Nustatyta: dubens-pilvo srities trauma, lūžęs gaktikaulis, vidaus organų sumušimai, šlapimo pūslės, šlaplės pažeidimai, kraujavimas į šlapimo takus, hematomos bei daugybiniai nubrozdinimai. Veterinarijos gydytojai stengėsi išgelbėti gyvūną nuo žūties. Buvo atlikta daugybė tyrimų, gyvūnas gyvas, tačiau būklė sunki (t. 1, b. l. 10-11).
Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 28 d., apie 15:54 val., ji išlipo (duomenys neskelbtini) g. esančioje stotelėje, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Pradėjo eiti į priešingą kryptį nuo Vilniaus autobusų stoties link (duomenys neskelbtini) g. esančios dėvėtų rūbų parduotuvės „Humana“. Einant (duomenys neskelbtini) gatve, kairėje pusėje kelio esančiu šaligatviu, ji išgirdo, kaip kažkoks jai nepažįstamas vyras garsiai šaukia pro namo balkoną, esantį kitoje pusėje kelio (jai iš dešinės). Ką ir kokia kalba vyras šaukė ji nesuprato, tačiau jo tonas buvo labai garsus. Atsisukusi pamatė, kad kažkoks vyriškis stovi balkone trečiame aukšte (antras balkonas nuo žemės) ir laiko mažą juodos spalvos šuniuką viena savo ranka, už šuns sprando. Ji trumpam nusisuko ir pažiūrėjo į savo mobiliojo ryšio telefoną. Tuo metu išgirdo, kad kažkas nukrito ant kelio ir iš karto vėl atsisuko. Pamatė, kad jos matytas šuniukas, kurį laikė minėtas vyras, yra nukritęs ant kelio, labiau link tos pusės kelio, kurioje ji ėjo, visai netoli „(duomenys neskelbtini)“ stotelės. Todėl mano, kad minėtas vyriškis ne tik paleido šį gyvūną iš trečio pastato aukšto, tačiau jį sviedė mesdamas tolyn (šuo atsidūrė toli nuo vyro balkono, beveik kitoje pusėje kelio). Ji apie įvykį iš karto pranešė savo klasiokui M. V., nes nežinojo ką daryti. Pamatė, kaip šuniukas pradėjo šliaužti keliu link balkono. Šuniukui neperšliaužus viso kelio, prie jo priėjo jai nepažįstama mergina Nr. 1 (duomenų nežino), taip pat, prie šuniuko priėjo moteris Nr. 2, dirbanti minėtoje gatvėje esančiame knygyne (jos duomenų taip pat nežino). Šios moterys ieškojo pagalbos šuniukui kažkam skambindamos. Taip pat įvykio vietoje buvo kažkoks vaikinas Nr. 1 (duomenų apie jį nežino). Įvykio vietoje buvo dar viena mergina Nr. 3, kurios taip pat duomenų nežino. Pastaroji atsargiai nutempė šuniuką nuo kelio link namo sienos. Jos klasiokas M. iškvietė policiją. Taip pat gali pasakyti, kad matė kraują toje vietoje, kur šuniukas nukrito (ant kelio), taip pat kraujas buvo išlašėjęs ten, kur šuniukas buvo nutemptas ir gulėjo (šalia namo sienos). Kai šuniukas nukrito, girdėjo, kad jis labai garsiai cypė ir kaukė, vėliau, kai jis pradėjo šliaužti, jis nebecypė. Po maždaug pusės valandos nuo įvykio atvyko galimai iš gyvūnų globos namų vyras ir pasiėmė šuniuką su savimi. Tada visi nuėjo laukti policijos į minėtą knygyną, esantį (duomenys neskelbtini). Gali pridurti, kad prieš įvykį, kai ėjo išlipusi iš autobuso (duomenys neskelbtini) gatve, aplink ją žmonių nebuvo, todėl šį įvykį matė viena, visi kiti asmenys atėjo išgirdę šuniuko cypimą ir inkštimą (t. 1, b. l. 36-37). Liudytoja G. L. papildomai apklausta parodė, kad paties fakto kai metė nematė, tačiau matė, kai laikė šuniuką už sprando, persvėręs per balkoną, tada ji nusisuko, po poros sekundžių išgirdo stiprų cypimą, atsisuko, ir pamatė ant žemės gulinti šuniuką. Šuniukas gulėjo toli nuo balkono, kitoje gatvės pusėje. Viską matė apytiksliai iš 50 m atstumo ir yra visiškai tikra, kad iš jai pateiktų 6 nuotraukų atpažino būtent tą asmenį, kuris stovėjo balkone ir išmetė šuniuką, suklysti negalėjo (t. 1, b. l. 40-41).
Liudytoja G. L. 2023 m. kovo 31 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, kai buvo parodytos 6 vyriškos lyties asmenų nuotraukos, nuotraukoje Nr. 3 atpažino vyrą, kuris 2023 m. kovo 28 d. (duomenys neskelbtini), iš antro aukšto išmetė šunį. Nuotraukoje Nr. 3 yra jai nepažįstamas vyras, jo pavardės bei vardo nežino, jį atpažįsta iš veido formos, akių formos, žvilgsnio, aukštos kaktos, nosies formos bei plaukų. Kai 2023 m. kovo 28 d. matė šį vyriškį, jis buvo ilgesniais plaukais. Yra visiškai įsitikinusi, kad nuotraukoje Nr. 3 yra pavaizduotas būtent liudytojos minėtas asmuo (t. 1, b. l. 44-46).
Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 28 d. jis turėjo susitikti su klasioke G. L., kuri atvyko į (duomenys neskelbtini) stotelę, tai buvo apie 15.54 val., kadangi ji jam tokiu laiku skambino. Ji jam pasakė, kad jau atvyko ir kad matė, kad prie jos akių išmetė šuniuką. Šuniuką išmetė iš namo, kuriame yra knygynėlis, išmetė iš balkono vyras, galimai iš 2 aukšto. Jis atėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, iškvietė policiją. Šuniuką jis pamatė prie knygynėlio „K.“, esančio (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio. Prie šuniuko buvo moteris Nr. 1. su vaikinu (nepažįsta), viena moteris iš knygynėlio Nr. 2 (nepažįsta), ir dar viena moteris Nr. 3 (nepažįsta) ir jo buvusi klasiokė G. Šuniukas gulėjo, buvo apgaubtas skraiste, matė prie šuniuko kraują, taip pat matė šaligatvį aptaškytą krauju. Negirdėjo, kad jis lotų, kauktų, inkštų ar skleistų kokius kitus garsus. Jis iškvietė policiją. Taip pat atvyko galimai iš gyvūnų globos namų kažkoks vyras, pasiėmė šuniuką. Tada jis, anksčiau minėtas vaikinas, G. ir jo minėtos moterys Nr. 2 ir Nr. 3, nuėjo į knygynėlį laukti policijos. Pateikė vieną nuotrauką, kurioje užfiksavo gulintį šuniuką (t. 1, b. l. 59).
Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 28 d., apie 15:55 val., ji buvo adresu (duomenys neskelbtini), esančiame knygyne „K.“, kuriame ji dirba. Apie 15:55 val. į knygyną užėjo klientė (duomenų nežino) ir pasakė, kad į gatvę per langą išmestas šuniukas. Išbėgusi į gatvę pamatė visai netoli knygyno laiptų gulintį mažą juodos spalvos šuniuką ir aplink jį esančias kraujo dėmes. Taip pat matė, kad aplink šuniuką buvo dar žmonių, kurių ji nepažįsta ir jokių duomenų apie juos suteikti negali. Ji atnešė megztinį, kuriuo uždengė šuniuką, kad jis nesušaltų. Stebėjo balkoną, tačiau jokio asmens, kuris galėjo išmesti šuniuką pro balkoną nepastebėjo. Girdėjo kaip šuniukas cypė iš skausmo, matė šalia šuniuko kraujo dėmes. Apklojo šuniuką savo megztiniu ir laukė iškviestų pagalbos tarnybų. Po maždaug pusės valandos nuo įvykio atvyko vyras iš „T.“ gyvūnų prieglaudos ir pasiėmė šuniuką su savimi bei pasakė, kad šuniuką veš į veterinarijos kliniką, esančią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 53).
Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 28 d., apie 16:47 val., į jų kliniką ,,D.“ buvo pristatytas sužalotas šuniukas iš (duomenys neskelbtini). Gydanti gydytoja atvežtą šuniuką apžiūrėjo, padarė rentgeno nuotraukas, buvo nustatyti gaktikaulio lūžiai, padaryta echoskopija, rasta kraujo šlapimo pūslėje, apžiūros metu matėsi, kaip šuniui laša kruvinas šlapimas. Šuniukas praktiškai pats ant kojų nestovėjo, buvo labai stresuotas ir matėsi, kad gyvūnas jautė skausmą. Šuniukas buvo paliktas stacionare, šiuo metu šuniukas nevalingai šlapinasi ir tuštinasi, taip pat nustatyti stuburo pažeidimai. Daktaras taip pat įtaria, kad galimai gyvūnui pažeista šlaplė. Dėl gyvūno tolimesnės sveikatos nieko atsakyti šiuo metu negali, gyvūnas šiuo metu nevalgo, ir dėl jo tolimesnės būklės reikia tolimesnių tyrimų ir ilgo gydymo. Taip pat nėra aišku, ar reikiamos operacijos šiam gyvūnui ir ar yra įmanoma jas atlikti dėl jo sveikatos būklės. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos suteikti negali (t. 1, b. l. 64).
Liudytoja A. M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba „D.“ klinikoje, adresu (duomenys neskelbtini). Yra veterinarijos gydytoja. 2023-03-28 apie 16.45 val. į jų kliniką ,,D.“ buvo pristatytas sužalotas šuniukas ir pasakyta, kad iš (duomenys neskelbtini) atvežtas šuniukas, kuris buvo išmestas iš balkono. Buvo gydytoja, kuri suteikė pirmąją pagalbą šuniukui. Šuniukas buvo labai išsigandęs. Visas drebėjo. Leido nuskausminamųjų vaistų. Iškarto šuniuką apžiūrėjo, padarė rentgeno nuotraukas. Šuniukas po kelių dienų buvo siųstas pas neurologą dėl stuburo pažeidimo. Šuniukui buvo nustatyta: dubens-pilvo srities trauma-lūžęs gaktikaulis, vidaus organų sumušimai, šlapimo pūslės, šlapės pažeidimas, kraujavimas į šlapimo takus, hematomos bei daugybiniai nubrozdinimai. Pirmomis dienomis, šuniukas praktiškai nevalgė nevaikščiojo. Šuniukas iki 2023 m. balandžio 8 d. buvo jų klinikoje, o nuo 2023 m. balandžio 8 d. — VšĮ „T.“ prieglaudoje. Šuniukas parodymų davimo metu nėra pasveikęs, turi problemų su šlapinimusi bei tuštinimusi, blogai vaikšto, nestabili užpakalinė dalis (dėl stuburo), paskirti nuskausminamieji vaistai ir dar rekomenduojamas pakartotinas vizitas pas neurologą. Operacijos šuniukui neprireikė-neoperuotas. Jų kliniką jokių materialinių pretenzijų niekam neturi. Nori paminėti, kad dar buvo atvykę žmonės (nepažįstami) ir dalį sąskaitos už gydymą apmokėjo. Galimai žmonės sužinojo iš socialinių tinklų. Dažniausiai būna, kad jei prieglauda pasiima šuniuką, tai ir apmoką išlaidas už gydymą (t. 1, b. l. 74-75).
Liudytoja J. S.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji anksčiau gyveno su J. K. (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Butas priklauso J. Šiuo metu jie yra jau išsiskyrę. Kartu nebegyvena maždaug nuo to laiko, kai jos šuniukas buvo išmestas pro balkoną. Tai yra nuo kovo pabaigos, balandžio pradžios, tikslios datos jau neprisimena, ji išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini). Šuniukas priklausė jai. Šuniukas buvo vardu B., veislės neturėjo. Tikslios datos neprisimena, bet tai gali būti 2023 m. kovo 28 d. ryte, pas J. atėjo draugas, koks dabar pasakyti negali, neprisimena. Kai tik atėjo jo draugas, ji iškarto susiruošė ir išėjo iš namų, kadangi žinojo, kad tuoj vėl prasidės alkoholio vartojimas nuo pat ryto, nenorėjo to matyti, tai išėjo į miestą. Jai išėjus į miestą šuniukas B. liko namie. Tą pačią dieną norėjo grįžti namo, tačiau durys buvo užrakintos ir niekas jos neįsileido, todėl išėjo. Jai mieste pasidarė bloga, prie jos buvo privažiavusi greitoji pagalbą, ir tada privažiavo pareigūnai, matyt ją pažino, privažiavo ir paklausė, ar turi šuniuką, ar gyvena (duomenys neskelbtini) g. Pasakė pareigūnams, taip, kad turi šuniuką ir, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tada tik iš pareigūnų sužinojo, kad šuniukas buvo išmestas pro balkoną. Paties fakto, kad J. K. išmetė jos šunį pro langą, nematė, tačiau mano, kad jis tą padarė, kadangi jis išgėręs savęs visiškai nekontroliuoja. Galvoja, kad niekas kitas to padaryti negalėjo. Sekančią dieną grįžo į tuo metu dar buvusius namus, kur gyveno ir paklausė J., kuo dėtas šuniukas, kodėl jį išmetė, tačiau jis nieko neatsakė, tiesiog nusijuokė ir tiek. Ta jo ironiška šypsena sukėlė įtarimą, kad šuniuką išmetė tikrai jis. Po šio įvykio nusprendė su juo daugiau nebegyventi. Kadangi ir prieš tai turėjo daug bėdų, smurtavo prieš ją, nusprendė išsiskirti ir ji išėjo iš jo namų. Šiuo metu su juo nebendrauja. Daugiau apie minėtą įvykį pasakyti nieko negali. Žino, kad šuniukas mirė (t. 1, b. l. 80-81).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matomas keturių aukštų gelsvos spalvos pastatas su balkonais (balkonai trijų aukštų, einantys nuo antro pastato aukšto). Tiesiai matomos rudos spalvos laiptinės durys. Kairėje pusėje nuo jų matomas knygynas. Kitoje gatvės pusėje matoma viešojo transporto sustojimo stotelė, važiuojamoji kelio dalis. Kitoje pusėje kelio matomas kitas pastatas. Iš fotonuotraukų Nr. 3, 6, 8, 9 matyti, kad ties pastatu Nr. 4 yra platus pėsčiųjų takas, po to dviejų eismo juostų gatvė ir kitoje gatvės pusėje esanti autobusų sustojimo stotelė. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 18-26).
Iš J. K. naudojamo UAB „Tele 2“ Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad J. K. naudojamas telefono numeris nuo 2023 m. kovo mėn. 28 d. 00 val. iki 29 d. 10.59 val. jungėsi prie internetinio bokšto (duomenys neskelbtini). VAVPK Vilniaus m. 3 PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 12 tarnybinio pranešimo duomenimis, internetinis bokštas, (duomenys neskelbtini) yra šalia J. K. namų (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnams nurodė, kad įvykio metu buvo K. (t. 1, b. l. 116).
Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „D.“ Gyvūno ligos istorijos išrašo kopijos matyti, kad 2023 m. kovo 28 d. atvežtas į kliniką šuo po traumos. Kraujuoja iš varpos, sunkiai stovi užpakalinėmis kojomis. Šlapimo pūslės sienelė sustorėjusi, yra kraujo, vidinio kraujavimo nėra. Atliktos procedūros: skaitmeninė rentgenografija, pirminė apžiūra, lašalinių kompleksas, pilna echoskopija (t. 1, b. l. 68-71).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 310 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais.
Pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu arba 2) gyvūno kankinimu, šie požymiai yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Abi šios veikos yra materialiosios, t. y. baudžiamoji atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu arba gyvūno kankinimą atsiranda tik kilus minėto BK straipsnio dispozicijoje nurodytiems padariniams – kai dėl kaltininko žiauraus elgesio ar kankinimo gyvūnas žūsta arba būna suluošintas. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu ar gyvūno kankinimu, ir gyvūno žūties arba suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018). BK 310 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnyje, nenurodant konkrečios BK 310 straipsnio dalies. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai ir sankcija už jos padarymą išdėstyti BK 310 straipsnio 1 dalyje, o antroje dalyje tik nurodyta, kad pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsako ir juridinis asmuo, teismas tikslina šią kaltinimo aplinkybę, nurodant, kad J. K. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 310 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, teismo nuomone, šis patikslinimas nepažeis kaltinamojo teisės į gynybą. Tai, kad kaltinimas aiškus ir suprantamas teisme patvirtino ir pats kaltinamasis.
BK nėra tiesiogiai nurodyta, kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnu ar jo kankinimu, dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir atsižvelgdamas į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas, kuriomis, be kita ko, siekiama užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žiauraus elgesio su gyvūnu ir kankinimo kaip atskirų veikų labai tiksliai atriboti neįmanoma, dėl to GGAĮ 4 straipsnyje šios dvi sąvokos aiškinamos kartu. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje išvardyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, tarp tokių veiksmų nurodyti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 5 straipsnyje išvardyti tokie veiksmai, kurie žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu nelaikomi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-511/2018). Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnu ir jų kankinimu laikomas jų <...> sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.
Ištirtų įrodymų pagrindų teismas daro kategorišką išvadą, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis J. K. padarė jam inkriminuojamą veiką, t. y. išmetė J. S. (J. K. tuometinei sugyventinei) priklausiusį šunį pro langą ir tai padarė tyčia. J. K. pripažino, kad laikė stovėdamas balkone J. S. šunį ir sutinka, kad galėjo jį išmesti tyčia, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tuo laikotarpiu daug gėrė. Kad šuo įvykio dieną buvo pas J. K. bute patvirtina šuns savininkės J. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną, ryte ji išėjo iš namų, nes pas J. K. atėjo draugas ir ji suprato, kad vėl bus nuo pat ryto vartojamas alkoholis, o kai J. K. išgeria, savęs nekontroliuoja, linkęs smurtauti; jai išėjus, šuo liko namuose pas J. K.. Kaltinamąjį J. K. stovintį balkone ir laikantį šunį matė liudytoja G. L.. Ši liudytoja atpažino J. K. iš asmens atpažinimo iš nuotraukų metu (iš jai parodytų 6 asmenų nuotraukų). Taip pat šios liudytojos parodymai patvirtina, kad J. K. šunį išmetė tyčia. Pasak šios liudytojos, ji paties metimo veiksmo nematė, nes sekundei nuleido akis į telefoną, tačiau šuo buvo laikytas už pakarpos, o nukrito ne greta balkono, o žymiai toliau, buvo nusviestas per gatvės važiuojamąją dalį, prie stotelės, kuri yra kitoje gatvės pusėje, nei namas, iš kurio jis buvo išmestas. Teismo vidinį įsitikinimą, kad šuo buvo nusviestas, sustiprina ir įvykio vietos apžiūros matu darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas kitoje gatvės pusėje matoma viešojo transporto sustojimo stotelė, važiuojamoji kelio dalis. Kitoje pusėje kelio matomas kitas pastatas. Iš fotonuotraukų Nr. 3, 6, 8, 9 matyti, kad ties pastatu Nr. 4 yra platus pėsčiųjų takas, po to dviejų eismo juostų gatvė ir kitoje gatvės pusėje esanti autobusų sustojimo stotelė (t. 1, b. l. 18-26). Taigi, liudytojos G. L. parodymai, asmens atpažinimo pagal nuotrauką rezultatai, liudytojos J. S. parodymai ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos aplinkybės patvirtina faktą, kad šuo buvo nusviestas iš balkono tyčia ir, kad tai padarė būtent kaltinamasis.
Faktą, kad gyvūnas buvo suluošintas, patvirtina liudytojų I. K. ir A. M. R. (veterinarijos gydytojos) parodymai, iš kurių matyti, kad sužalotas šuniukas buvo pristatytas į veterinarijos kliniką ,,D.“ maždaug po 45 min. po įvykio, šuniukui nustatyti daugybiniai sumušimai, nubrozdinimai, gaktikaulio lūžiai, rasta kraujo šlapimo pūslėje, apžiūros metu matėsi, kaip šuniui laša kruvinas šlapimas, jis praktiškai pats ant kojų nestovėjo, nevalgė, buvo labai stresuotas ir matėsi, kad gyvūnas jautė skausmą, po gydymo stacionare šuniukas nevalingai šlapinosi ir tuštinosi, nevalgė, taip pat nustatyti stuburo pažeidimai, buvo reikalingas ilgas gydymas. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad šuo gydytas kelis mėnesius, bet neišgyveno. Iš kitų apklaustų liudytojų parodymų matytu, kad šuo patyrė kančias ir didelį skausmą.
Kaltinime padaryta techninė klaida nurodant nusikaltimo vietą, vietoj (duomenys neskelbtini), nurodyta (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis sutiko dėl kaltinimo patikslinimo šioje dalyje, bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad įvykis įvyko kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, kuri randasi daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinimas tikslinamas nurodant, kad nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini) esančiame name.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti tiek objektyvieji tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalyje, požymiai, t. y. nustatyta, kad J. K. šią veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. žiauriai elgdamasis su gyvūnu, jį išmesdamas pro antro aukšto balkoną suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir to norėjo, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų gyvūnas gali būti suluošintas (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jo veika atitinka BK 310 straipsnio 1 dalies sudėtį.
IV. Bausmė ir kiti klausimai
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose išdėstytais bausmės tikslais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). J. K. anksčiau teistas, dalis teistumų išnykę, naują tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui. Be to kaltinamasis praeityje ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė neužilgo po to, kai pasibaigė probacijos terminas (buvo prižiūrimas lygtinio paleidimo metu, laisvės atėmimo bausmę atliko už smurtinius nusikaltimus). Administracinių nusižengimų registro 2023 m. spalio 18 d. duomenimis 2023 m. baustas du kartus (nusižengimai padaryti po nusikalstamos veikos padarymo) už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (t. 1, b. l. 152, t. 2, b. l. 16-18). Sodros duomenimis, kaltinamasis lygtinio paleidimo metu dirbo, darbo santykiai nutrūko prieš mėnesį iki nusikaltimo padarymo (t. 1, b. l. 167-168). J. K. dirbo Lietuvoje nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. gruodžio 19 d. Pasak kaltinamojo, kelis mėnesius 2023 m. rudenį jis dirbo (duomenys neskelbtini) sezoninius darbus, tikisi vėl greitu metu ten vykti, derinamos darbo sąlygos.
Iš išdėstyto matyti, kad yra pakankamai daug J. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų (ypač paskutiniai teistumai ir tai, kad nauja veika padaryta netrukus po probacijos termino pabaigos 2023 m. vasario 9 d.), kurie sudaro pagrindą skirti J. K. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Kita vertus, sutiktina su prokurore, kad šiuo metu J. K. stengiasi integruotis į visuomenę, aktyviai ieško darbo, nedirba dėl darbų sezoniškumo, bet planuoja įsidarbinti, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, skiriant jam įpareigojimus ir draudimus, kurie gali turėti didelę įtaką jo resocializacijai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam 6 mėnesių laisvės atėmimą, bausmės vykdymą atidedant. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 1 metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
Šioje byloje dėl sužaloto gyvūno gydymo 2023 m. gegužės 11 d. ieškinį pareiškė civilinė ieškovė VšĮ „T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-84-648/2019).
Civilinė ieškovė VšĮ „T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) prašo iš kaltininko priteisti 295,34 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad jų įstaiga iki šiol globoja (nagrinėjamu metu – globojo) sužalotą gyvūną, kuris ieškinio pateikimo metu vis dar buvo gydomas. Ieškiniui pagrįsti pateikė ieškovei išrašytas sąskaitas faktūras už medikamentus ir veterinarines paslaugas (t. 1, b. l. 91), iš kurių matyti, kad išlaidos siekė ieškinio pateikimo dieną didesnę sumą, nei prašoma priteisti iš kaltininko (t. 1, b. l. 92-97, 187-188). Kaltinamasis ieškinį pripažino, sutinka atlyginti. Atsižvelgiant į sužalotam šuneliui teiktas gydymo paslaugas, skirtų medikamentų kiekį, gydymo laikotarpį, pateiktas sąskaitas faktūras, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra įrodyta, žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl būtent jam ir kyla pareiga ją atlyginti, todėl prašoma suma priteistina iš kaltinamojo.
J. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 132-135) - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 10 punktu, J. K. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieniems) metams ir J. K. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. K. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.
Civilinės ieškovės VšĮ „T.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš J. K. priteisti 295,34 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 34 euro centus) turtinei žalai atlyginti.
J. K. išaiškinti, kad bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninio pašto adresas – vilnius@probacija.lt).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.