Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokurorės R. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, išsituokusi, nedirbanti, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui: ji 2025 m. sausio 1 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo koridoriuje, būdama neblaivi (2,39 prom.), tyčia pastūmė savo artimą giminaitį – mamą E. B., o šiai nuvirtus ant grindų, gulinčiai E. B. sudavė ne mažiau (duomenys neskelbtini) smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, po to tęsdama savo nusikalstamą veiką, miegamojo kambaryje, gulinčiai lovoje E. B., tyčia vaza sudavė (duomenys neskelbtini) kartą į pilvo dešinę pusę, padarydama dauginius paviršinius sužalojimus, t. y. nubrozdinimus ant kaklo, smakro, daugines hematomas ant dešinės rankos, hematomą ant nugaros, hematomą pilvo srities dešiniajame šone, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 2 d. įtariamoji S. B. kalta neprisipažino. 2024 m. gruodžio 24 d. ji atvažiavo pas savo tėvus į (duomenys neskelbtini) paviešėti šventiniu laikotarpiu. Pas tėvus ji atvyko su savo (duomenys neskelbtini) metų dukra E. B.. Taip pat pas jos tėvus, tik atskiru automobiliu, atvyko jos buvęs vyras R. B., kuris norėjo pamatyti ir pabendrauti su dukra. 2025 m. sausio 1 d., vakare, tikslaus laiko ji nepasakys, pasidarė vakarienę ir susėdo prie stalo. Prie stalo iš pradžių susėdo jie su R. ir jos tėvai. Jie bendravo labai gražiai, šiek tiek išgėrė, ji gėrė degtinę, jos mama gėrė labai mažai, kiek matė šampaną. Po kurio (duomenys neskelbtini) susiskambino su R. seserimi S. D.. Ji pasakė, kad namuose yra (duomenys neskelbtini) su vyru, tad ji juos pakvietė atvažiuoti pas juos, kad būtų linksmiau. Mama dėl S. atvykimo taip pat neprieštaravo. Atvažiavus S. iš pradžių bendravo gražiai, o paskui ji pradėjo rodyti dėmesį jos tėvui, kvietė jį šokti, apsikabino. Tai jos mamai labai nepatiko, pamatęs tėvas, kad mamai nepatinka net išėjo į kitą kambarį, ji bandė mamai pasakyti, kad S. juokauja. Tarp (duomenys neskelbtini) su mama žodis po žodžio kilo konfliktas dėl S., kadangi ji S. užstojo, pasakė mamai, kad ji nenusikalbėtų, kad S. prie tėvo nepriekabiauja. Mama pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną ir išbėgo iš virtuvės, dar pasakė, kad baigsis baliai. Ji paskui mamą nėjo, liko sėdėti prie stalo, kartu su ja virtuvėje taip pat buvo R., S. su vyru, kurie galės patvirtinti, kad iš virtuvės ji išėjusi nebuvo. Po kurio laiko į virtuvę atėjo jos tėvas ir pasakė, kad girdėjo, kad mama paskambino į policiją ir jai ją iškvietė. Ji taip ir liko virtuvėje, iš jos išėjusi nebuvo iki kol atvyko policijos pareigūnai. Mamos nuo to momento, kuomet ji išėjo iš virtuvės su telefonu ji nebematė, kur ji laukė policijos pareigūnų ji nematė. Nors įvykio metu buvo išgėrus, visas įvykio aplinkybes ji pamena. Atvykus policijos pareigūnams ji buvo sulaikyta, daugiau nieko ir nežino. Ji supranta, kad kol vyks tyrimas ji su mama bendrauti negalės, ji gyvena atskirai nuo tėvų (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame būste, tad dėl nebendravimo su mama problemų nekils.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta įtariamoji S. B. parodė, kad galvos traumų nėra turėjusi. Psichinėmis ligomis neserga, nesigydo. Į priklausomybių įskaitą nėra įrašyta. Įtariamojo teisės jai buvo paaiškintos, ji jas suprato, protokolo priedą gavo. Teisės dėl gynėjo paaiškintos, gynėjas šiuo metu jai nereikalingas. Jai pranešimas apie įtarimą įteiktas į rankas, ji su juo yra susipažinusi. Šiuo metu nori duoti nuoširdžius parodymus ir parodyti teisingas įvykio aplinkybes. 2025-01-01 ji su savo mažamete dukra atvyko aplankyti savo tėvų, gyvenančių (duomenys neskelbtini). Per pietus sėdo prie šventinio stalo, vartojo alkoholį. Vėliau atvyko ir prie jų prisijungė jos buvęs vyras R. B., dar vėliau prisijungė vyro jos tolesnius veiksmus, nurodytus įtarime. Ji dėl girtumo neprisimena tiksliai visų aplinkybių, prisimena tik, kad jos mama E. B. kažkuriuo metu kažkam skambino telefonu. Ji pagalvojo, kad mama skambina policijai ir nori ją "priduoti", tai yra, kad ji yra girta nesirūpina savo mažamete dukra. Jai tuo metu taip girtai pasirodė, nors vėliau sužinojo, kad mama skambino greitajai pagalbai dėl sveikatos problemų. Ji pagalvojusi, kad mama skambina policijai, labai supyko ir puolė prieš mamą smurtauti. Pripažįsta, kaip nurodyta įtarime, kad ji mamą E. B. pastūmė, šiai pargriuvus, rankomis ji sudavė mamai į įvairias kūno vietas. Nežino, kiek kartų sudavė, galėjo suduoti, kaip nurodyta įtarime, nemažiau (duomenys neskelbtini) smūgius. Tada mamą gelbėti puolė tėvas A. B., mamą nuo jos atitraukė, tada mama išbėgo į lauką. Taip viskas ir baigėsi. Po to jau praėjus kažkiek tai laiko, prisimena, kad mamą E. pamatė miegamojo kambaryje, mama gulėjo lovoje. Jai ir vėl sukilo pyktis, ji vėl puolė prieš mamą smurtauti. Tada ji pagriebė vazą ir ja (duomenys neskelbtini) kartą mamai sudavė, kaip mato tiksliai iš įtarimo, į pilvą. Supranta, kad dėl tokių veiksmų mama E. B. patyrė fizinė skausmą, jai skaudėjo, todėl kalta prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Ji mamos E. atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, ši jai atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 17 d. papildomai apklausta įtariamoji S. B. parodė, kad kalta prisipažįsta visiškai ir tvirtina duotus ankstesnius savo įtariamosios parodymus, kur išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, nukentėjusiosios mamos E. B. atsiprašė, ji jai atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. paaiškino, kad 2025 m. sausio 1 d. apie 14:00 val. dukra S. su vyru R. ir mažamete dukra E, atvyko pas juos į svečius. Ji buvo paruošusi pietus, tad visi susėdo pavalgyti. Kartu su jais buvo ir jos vyras A.. Valgydami šventė Kalėdas ir vartojo alkoholinius gėrimus, ji gėrė porą taurių šampano ir viskas. Tuomet jos dukra S. B. paskambino savo vyro R. B. seseriai S. D. ir pasikvietė atvykti ją kartu su savo draugu G. Š. pas juos į svečius. Jiems atvykus, visi toliau šnekučiavosi, jie vartojo alkoholį, ji alkoholio daugiau gerti nebenorėjo, tai pasiėmė sidro ir po truputį gurkšnojo. Bebūnant pajuto, kad jai pasidarė negerai, suprato, kad bus pakilęs kraujo spaudimas, nes turi sveikatos problemų su kraujospūdžiu. Tuomet atsikėlė ir nuėjo į koridorių paskambinti (duomenys neskelbtini) ir išsikviesti norėjo medikus, kad patikrintų jos kraujospūdį. Išėjusi į gyvenamojo namo koridorių paskambinus telefonu (duomenys neskelbtini) ir kviečiant GMP medikus, jos dukra S. B. išgirdo, dėl girtumo nesuprasdama, kad ji skambina ir prašo medikų pagalbos, pribėgusi su (duomenys neskelbtini) rankomis pastūmė ją, ji nugriuvo ant grindų, tuomet S. B. ją gulinčią pradėjo su (duomenys neskelbtini) rankomis mušti per rankas ir kojas, sudavė ne mažiau (duomenys neskelbtini) smūgius. Jai po suduotų smūgių į įvairias kūno vietas (rankas ir pilvą), pradėjo skaudėti dešinį šoną, bei dešinę koją, kad net negalėjo pajudėti. Jos vyras A. B. išgirdęs triukšmą koridoriuje, sugriebė dukrą ir atitraukė ją nuo jos, kad daugiau nemuštų. Ji atsikėlė nuo grindų ir išbėgo į kiemą, visą tą laiką jos telefonas buvo sujungtas su GMP dispečeriu, išbėgusi į kiemą, toliau bendravo telefonu su GMP dispečeriu ir prašė medikų pagalbos, bei policijos, nes dukra nebekontroliavo savo elgesio ir labai bijojo, nes nežinojo ką dar gali ji jai padaryti. Pabaigusi pokalbį telefonu su GMP dispečeriu, nuėjo į gyvenamajame name esantį svečių kambarį ir ten laukė pagalbos. Išgirdusi, kad viskas nurimę, triukšmo nebesigirdėjo, grįžo į miegamojo kambarį, atsigulė ant lovos ir tyliai laukė GMP bei policijos pagalbos. Po kurio laiko, prieš pat atvykstant policijos pareigūnams apie 20:40 val. S. B. įėjusi į miegamojo kambarį ir pamačiusi lovoje ją gulinčią, pagriebė ant stalo buvusią baltos spalvos vazą ir su ja užsimojusi trenkė jai į pilvo dešinę pusę, taip sukeldama fizinį skausmą. Ji labai išsigando, galvojo, kad dukra dar kartą trenks, bet tikriausiai išgirdo atvykstančius policijos pareigūnus, padėjo vazą ant spintelės ir nuėjo, visą laiką keiksnodama ir vadindama ją visokiais necenzūriniais žodžiais „Padla, sakė tu nei jos nei savo anūkų nemyli, nedovanos jai“. Tada netrukus pasirodė policijos pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. B. papildomai apklausta parodė, kad tvirtina duotus savo liudytojos parodymus apie tai, kad jos dukra S. B., būdama labai girta, 2025 m. sausio 1 d., apie 20:00 val., jos namuose, (duomenys neskelbtini), koridoriuje prieš ją smurtavo. Dukra S. stipriai ją pastūmė, jai pargriuvus ant grindų, dukra rankomis jai sudavė ne mažiau (duomenys neskelbtini) smūgius į įvairias kūno vietas. Jos vyras A. B. puolė ją gelbėti, jis atitraukė S. nuo jos, tada ji išbėgo į lauką. Po pusvalandžio grįžus namo, dukra S. ir vėl ją puolė mušti miegamojo kambaryje. S. jai gulinčiai (duomenys neskelbtini) kartą vaza sudavė į pilvą. Dėl tokių dukros S. B. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Papildo, kad dukra S. jos atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi. Supranta, kad jos tokius veiksmus įtakojo tą dieną išgertas didelis kiekis alkoholio, todėl ji jai atleidžia, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Pas. medicinos ekspertą nevyks, nenori, kad būtų atliktas tyrimas iš jos medicininių dokumentų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. paaiškino, kad jis su žmona E. B. gyvena name, (duomenys neskelbtini). Šventiniu laikotarpiu, tai yra 2025 m. sausio 1 d. pas juos atvyko pasisvečiuoti dukra S. B. su savo mažametė dukra. Per pietus visi sėdo prie stalo, švęsti, vartojo alkoholį. Vėliau prie jų prisijungė dukros S. buvęs vyras, o dar vėliau vyro sesuo su sutuoktiniu. Vakare, panašiai apie 20 val. dukra S. buvo jau labai girta, tai matėsi iš jos veiksmų ir bendravimo. Jo žmonai E. pasidarė negera, jai sukilo spaudimas, todėl ji norėjo išsikviesti greitąją, skambino telefonu. Dukrai S. pasirodė, kad mama skambina policijai ir nori pranešti, kad ji yra girta ir nesirūpina vaiku. Dėl to S. ir puolė savo motiną, jo žmoną, mušti. Jis pačios pradžios nematė, jis tik matė kaip koridoriuje E, buvo pargriuvus ant grindų, o S. jai rankomis sudavė į įvairias kūno vietas. Tikrai nežino, kiek kartų sudavė. Tai pamatęs, puolė E. ginti, S. nuo žmonos atitraukė. Tada žmona E. išbėgo į lauką, į namus grįžo maždaug po pusvalandžio. S. pamačiusi vėl motiną namuose, vėl agresyviai ją puolė, tada griebė vazą ir ja sudavė, kur pataikė nematė. Tada ir vėl jis S. atskyrė nuo mamos. Jam S. nesudavė, smurtavo tik prieš motiną.

Be S. B. prisipažinimo jos kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – 2025 m. sausio 2 d. pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 2 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2025 m. sausio 2 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 2 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo, 2025 sausio 2 d. daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 16 d. nutarimo dėl daiktinių įrodymų saugojimo, 2025 m. sausio 2 d. asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 1 d. greitosios medicinos pagalbos tarnybos kvietimo kortelės, 2025 m. sausio 1 d. užduoties atlikti objektų tyrimą, 2025 m. sausio 1 d. pranešimu (duomenys neskelbtini) krizių centrui.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. B. gyvenamojo namo koridoriuje, būdama neblaivi (2,39 prom.), tyčia pastūmė savo artimą giminaitį - mamą E. B., o šiai nuvirtus ant grindų, gulinčiai E. B. sudavė ne mažiau (duomenys neskelbtini) smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, po to tęsdama savo nusikalstamą veiką, miegamojo kambaryje, gulinčiai lovoje E. B., tyčia vaza sudavė (duomenys neskelbtini) kartą į pilvo dešinę pusę, padarydama dauginius paviršinius sužalojimus, t, y. nubrozdinimus ant kaklo, smakro, daugines hematomas ant dešinės rankos, hematomą ant nugaros, hematomą pilvo srities dešiniajame šone, tokiu būdu savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamosios visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios E. B., liudytojo A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad jog S. B. savo tyčiniais veiksmais sukėlė savo mamai E. B. fizinį skausmą, todėl S. B. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai E. B. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – S. B. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Savo veiksmais S. B. mamai E. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veikos padarymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie jos psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. S. B. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią ji turi įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

S. B. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paliekant minėtus įpareigojimus.

S. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

S. B. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2025 m. sausio 1 d. 21.40 val. iki 2025 m. sausio 2 d. 10.58 val. Šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) baltos spalvos vaza, paimta savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, perduota saugoti Policijos departamentui prie (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ((duomenys neskelbtini)), konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant ją visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kartu su bausme S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią S, B. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros įpareigojant ją, visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, kartu su bausme S. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią S. B. turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b punktu, į bausmės laiką įskaityti S. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. sausio 1 d. 21.40 val. iki 2025 m. sausio 2 d. 10.58 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baltos spalvos vazą, paimtą savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, perduotą saugoti Policijos departamentui prie (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ((duomenys neskelbtini)), konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini)).

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmams (duomenys neskelbtini) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.