Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, J. N. ir jo įgaliotam atstovui gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. N. 2022 m. lapkričio 8 d., apie 7 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), J. N. suėmė savo sutuoktinei G. N. už dešinės rankos ir ją stipriai spausdamas padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir taip nežymiai sutrikdė šeimos narės nukentėjusios G. N. sveikatą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus išsivijo į lauką išbėgusią nukentėjusiąją G. N. ir vėliavos kotu tris kartus sudavė į prie namo stovėjusį savo sūnaus V. N. automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip suskaldė automobilio priekinį stiklą 300 eurų vertės, išdaužė kairės pusės priekinių durelių stiklą 50 eurų vertės bei įlenkė variklio dangtį 200 eurų vertės, taip sugadino V. N. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. N. 550 eurų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu J. N. parodė, kad įvykio dieną būnant namuose apsipyko su sutuoktine, kuriai jis iš pykčio suėmė už rankos, dėl ko jai ranką galėjo skaudėti, po to išbėgęs į kiemą su mediniu pagaliu apdaužė ten stovėjusią sūnaus V. mašiną, kuria naudojosi jo sutuoktinė. Po įvykio jis buvo paguldytas į ligoninę, iš kurios grįžęs už savo minėtą elgesį atsiprašė žmonos ir sūnaus. Anksčiau jis taip nėra elgęsis.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. N. parodė, kad su J. N. jie kartu gyvena nuo 1971 m. Apie vieneri metai iki pernai to įvykio ji nelabai suprato, kame reikalas, nes vyras pradėjo jai kelti pavydo scenas. Anksčiau tokių dalykų nebūdavo, tad jai pasirodė keista. Ji pagalvojo, kad senatvinis marazmas. O prieš pusmetį iki įvykio jis pradėjo stengtis nevalgyti, ką ji padarydavo, nes sakė, jog jį nori nunuodyti. Jis pradėjo dokumentus imti su savimi, panaikino įgaliojimą dėl dokumentų tvarkymo, mokesčių mokėjimo, kadangi jis prastai mato, paskutinius 2-3 mėnesius jis užlipdavo į viršų, užsirakindavo duris, rūbus susinešdavo, prieš dvi savaites į kambarį vis užsinešdavo peilį. Įvykio rytą jis pradėjo šaukti, kviesti ją, kad jam bloga. Ji užlipo į viršų. Pas jį buvo užrakintos durys. Ji prašė atrakinti duris, o jis vis kartojo, kad jam bloga ir jos neklausė. Gal po 10-15 minučių ji priprašė jo atrakinti duris. Jis atrakino duris, ji atsistojo tarpdury, o jis sėdėjo ant lovos krašto. Ji paklausė, ar reikia pakvieti greitąją. Jis pradėjo necenzūriniais žodžiais ją plūsti, griebė stipriai jai už dešinės rankos, padėjo tempt į lovą ir sakyt: „Aš tave užmušiu“. Ji labai išsigando, įsispyrė į staktą, šiaip ne taip ištraukė ranką ir puolė laiptais bėgt. Ji išbėgo į kiemą, o jis bėgdamas pasičiupo kampe stovėjusį vėliavos kotą ir išlėkė iš paskos rėkdamas, kad: „tu vis tiek negyvensi“. Ji išlėkė į gatvę, o jis nulėkė prie sūnaus V. mašinos, kuria naudojosi ji, ir sako: „Tu, , daugiau nevažinėsi“. Jis į kapotą 3 kartus sudavė, išbarškino priekinį ir šoninį langus. Jai nuo vyro sugriebimo buvo mėlyna ranka. Ji būdama ant gatvės paskambino kitam sūnui. Šis atėjo, priėjo prie vyro ir sako: „Tete, ką darai?“. Tada jos vyras numetė vėliavos kotą, sūnus pasilenkė pakelt tos vėliavos, o vyras pasilenkė, norėdamas sūnui suduoti per sprandą, bet sūnus nematė, pasisuko ir negavo. Ir tada vyras nubėgo į vidų. Vyras buvo išbėgęs basas, neapsirengęs. Tada atvažiavo policija, jis buvo užsirakinęs viduj. Paskui sutuoktinis jos atsiprašė. Iš pradžių gydytojai jai liepė neiti į ligoninę, nes jis buvo priešiškai nusiteikęs. Gal trečioj dienoj jai leido ateiti. Kai ji atėjo, vyras jai liepė parašyti, kad jam viskas gerai, kad išleistų jį iš ligoninės. Ji suprato, kad jis nepripažino, jog jam kažkas negerai. Ji mano, kad ir dabar jis nepripažįsta, jog serga. Tą vakarą, kada grįžo iš ligoninės namo, jis išgėrė išrašytą tabletę miegui, tačiau tai buvo tik tą vienintelį vakarą. Kitą vakarą jis jau vaistų nebegėrė. Vyras anksčiau nesimatavo cukraus, labai mažai valgė, labai sublogo, net nežino, ar jis leisdavosi insuliną, o šiai dienai jis klauso, valgo. Mano, kad vyras klausytų ir eitų pas gydytojus, jeigu teismas paskirtų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. N. parodė, kad jis gyvena su tėvais bendrame name, tik tėvai gyvena vienoje namo pusėje, o jis – kitoje. Pusę metų iki įvykio tai tikrai tėtis elgėsi keistai. Pastoviai iš tėčio pusės būdavo pavydo scenos mamai. Paskui tėčiui pradėjo vaidentis, kad jie nori jį nunuodyti. Tikrai matėsi, kad kažkas yra negerai su tėčio psichikos sveikata. Jo žiniomis, tėtis pas gydytoją nėjo dėl to. Įvykio dieną jis buvo darbe, jam paskambino mama ir pasakė, kad tėtis jo mašiną sudaužė, mamą irgi. Kai jis grįžo namo, viskas jau buvo pasibaigę. Ant priekinio kapoto buvo 3 ruožai, išdaužtas priekinis stiklas, šoninis stiklas ir dar kapotas matosi įlenktas, tik dėl to jis pretenzijos neberašė. Tėtį jis pamatė po 3 savaičių, jeigu ne daugiau. Po įvykio tėtis atsiprašė ne vieną kartą. Tėtis pripažįsta tik tai, kad insulino ar per daug, ar per mažai susileido, o kad kažkas daugiau yra, šis nepripažįsta. Mano, kad tėčiui ambulatorinio priverstinio gydymo tikrai užtektų ir tėtis tikrai klausytų ir laikytųsi. Tėtis niekada nemušė žmonos, vaikų.

Iš G. N. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji nurodė, jog 2022-11-08 apie 7.30 val., jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras J. N. be konkrečios priežasties staiga griebė jam už dešinės rankos riešo ir savo abejomis rankomis suspaudęs jos dešinės rankos riešą jį tempė į save, taip sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b.l. 16-17).

Iš V. N. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis nurodė, jog 2022-11-08 apie 7.30 val., jam telefonu paskambinusi mama G. N. pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jo tėvas J. N. smurtavo prieš ją ir šio įvykio metu apgadino namo kieme stovėjusį jam priklausantį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas 550 eurų turtinę žalą (1 t., b.l. 22-22-24).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme bei namo antro aukšto miegamajame kambaryje. Kiemo teritorijoje yra tamsios spalvos automobilis „Skoda”, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio kairės pusės priekinių vairuotojo durelių ant žemės yra stiklo šukių, automobilio kairės pusės priekinių durelių stiklas išdaužtas, automobilio priekyje matosi įlenktas variklio dangtis, taip pat matomas įdaužtas priekinis automobilio stiklas, kuris yra suskilęs. Šalia automobilio šiaurinėje kiemo pusėje prie tujų numestas pailgas, medinis žalios spalvos pagalys. Įėjus į namą miegamasis kambarys yra antrame aukšte, jame įprastinė tvarka (1 t., b.l. 30-39).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. N. dėl poodinių kraujosruvų dešiniame žaste, dešiniame dilbyje nežymiai sutrikdyta sveikata (1 t., b.l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Aukščiau išvardintų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma (paties J. N., nukentėjusiųjų parodymai, apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti) patvirtina, kad J. N. 2022 m. lapkričio 8 d., apie 7.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), J. N. smurtavo prieš sutuoktinę G. N. – suėmė jai už dešinės rankos ir ją stipriai spausdamas padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir taip nežymiai sutrikdė šeimos narės nukentėjusios G. N. sveikatą, po ko tęsdamas nusikalstamus veiksmus išsivijo į lauką išbėgusią nukentėjusiąją G. N. ir vėliavos kotu tris kartus sudavė į prie namo stovėjusį savo sūnaus V. N. automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip suskaldė automobilio priekinį stiklą 300 eurų vertės, išdaužė kairės pusės priekinių durelių stiklą 50 eurų vertės bei įlenkė variklio dangtį 200 eurų vertės, taip sugadino V. N. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam V. N. 550 eurų turtinę žalą.

Nėra abejonių, kad nurodyti J. N. smurtiniai veiksmai, nukreipti į nukentėjusiosios kūną, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Šiuos padarinius patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios G. N. parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, nukentėjusiojo V. N. parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Tokie J. N. smurtiniai veiksmai prieš savo šeimos narę atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje aprašytos veikos objektyviuosius požymius, o veiksmai sugadinant 550 eurų vertės V. N. turtą atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje aprašytos veikos objektyviuosius požymius.

Teismas pastebi, kad kaltinime nurodyta, kad J. N. sūnaus turtą sugadino tyčia, kas prieštarauja ekspertizės akto išvadoms, todėl ši aplinkybė dėl tyčinio veikimo iš kaltinimo šalintina.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. N. nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini) (panašus į (duomenys neskelbtini)) sutrikimas. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), neturėjo laikinų psichikos sveikatos sutrikimų. J. N. nusikalstamų veikų padarymo metu dėl savo psichikos būklės negalėjo suvokti savo veikos pavojingumą ir galėjo savo veiksmus valdyti. J. N. po nusikalstamų veikų padarymo konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini) (panašus į (duomenys neskelbtini)) sutrikimas. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini) (panašus į (duomenys neskelbtini)) sutrikimas. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). J. N. po nusikalstamų veikų padarymo negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo ir galėjo savo veiksmus valdyti; šiuo metu dėl savo psichikos būklės gali suvokti savo veikų pavojingumą ir gali savo veiksmus valdyti. J. N. šiuo metu gali būti apklausiamas, su juo galima atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir jis gali dalyvauti teismo posėdyje. J. N. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones: prievartinį ambulatorinį gydymą Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą (1 t., b.l. 154-157).

Teisiamajame posėdyje dalyvavusi ekspertė teismo psichologė Eglė Zubienė patvirtino ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, tik prašė laikyti rašymo apsirikimu ekspertizės akto išvadų 2 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes apie galėjimą valdyti savo veiksmus, nes turėjo būti užfiksuota, kad J. N. nusikalstamų veikų padarymo metu negalėjo ir po jų padarymo negali savo veiksmų valdyti. Ekspertė papildomai paaiškino, kad įvykus konfliktui, stipraus susijaudinimo būsenoje, turint nemažai lėtinių ligų, organinių, somatinių, kūno ligų ir kai jos yra nekoreguotos (tikriausiai buvo nepasimatavęs cukraus, buvo nevalgęs), išsiprovokavo psichikos sutrikimas, jis yra sąlygotas kitų ligų ir jis nėra laikinas; J. N. nėra kritiškas ligai, jis pats negali įvertinti savo būsenos. Ekspertės nuomone, J. N. reikalingas ir pakankamas yra ambulatorinis stebėjimas, kad būtų galima stebėti jį.

Nukentėjusieji G. N. ir V. N. teisme taipogi teigė manantys, kad ekspertų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis yra pakankamai ir J. N. laikysis šios priemonės.

Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais įrodymais dėl J. N. būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir po jų padarymo, dėl ko sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje yra neginčijami nustatyta, jog J. N. padarė įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamas. Byloje nesant jokių ekspertizės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų objektyvių duomenų, teismas pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje ekspertės patvirtintai rekomendacijai, todėl J. N. taikytina ekspertų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. N., kuris būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas visuomenei pavojingas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiosios (jos atstovo) ir prokuroro gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.