Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-31 · Byla Nr. N-444-350-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-31
Bylos Nr.
N-444-350-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-350/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 31 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. lapkričio 6 d. surašė R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R. K. 2008 m. spalio 6 d. apie 2 val. 30 min., Jurbarko raj., Pašvenčio k., pasienio ruože vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), nepakluso uniformuotų VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padidinęs automobilio greitį, vengdamas patikrinimo, pasišalino. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. K. šiais veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 4 dalyje.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos 2008 m. lapkričio 14 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir jam skirta 4000 Lt bauda.

II.

R. K. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2008 m. lapkričio 14 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad pažeidimo nepadarė, buvo nubaustas neišsiaiškinus bylos aplinkybių ir nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Teigė, jog jį atpažinę pareigūnai suklydo, nes nakties metu negalėjo matyti, kas vairavo automobilį. Pažymėjo, kad pažeidimas padarytas 2008 m. spalio 6 d., o protokolas surašytas 2008 m. lapkričio 6 d., be to, liudytojais nurodyti asmenys protokole nėra pasirašę.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu R. K. skundą prašė atmesti. Nurodė, jog 2008 m. spalio 5 d. gavo operatyvinę informaciją apie tai, kad bus gabenama kontrabanda, su kuria susiję asmenys R. K. ir R. Š. . Pareigūnai, tikrindami informaciją, nurodytoje vietoje pamatė automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), kurį stabdydami apšvietė saloną tarnybinio automobilio šviesomis ir atpažino automobilio vairuotoją R. K. bei keleivį R. Š. . Teigė, jog pareigūnai atpažino minėtus asmenis, nes jie ne kartą buvo tikrinti pasienio ruože. Pažymėjo, kad R. K. ir R. Š. anksčiau buvo stabdyti važiavę tuo pačiu automobiliu, tuo metu R. K. pažeidė Kelių eismo taisykles.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi R. K. skundą atmetė, Institucijos 2008 m. lapkričio 14 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nusprendė, kad R. K. kaltė, padarius ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, tarnybiniuose pranešimuose, kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis bei liudytojų parodymais. R. K. skundo motyvus dėl procesinių pažeidimų, surašant pareigūnams administracinio teisės pažeidimo protokolą, teismas pripažino nepagrįstais. Įvertinęs faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatavo, kad R. K. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, paskirta sankcijoje numatyto dydžio nuobauda, buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

III.

R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į prieštaringus pareigūnų aiškinimus. Mano, kad pareigūnai galėjo apsirikti darydami išvadą, jog jis vairavo automobilį, dėl tamsos, blogo matomumo. Teigia, kad pareigūnai suinteresuoti, kad jis būtų patrauktas atsakomybėn. Taip pat nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad praėjus trumpam laikui po to, kai buvo stabdomas tas pats automobilis, jį stabdė jau kitoje vietoje, pareigūnai teigė, kad vairavo R. Š. , nors pastarasis nurodė, kad automobilio nevairavo dėl sulaužytos rankos. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojo R. B. parodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad stabdomam automobiliui prasilenkiant su pareigūnais, automobilio salonas buvo apšviestas tarnybinio visureigio šviesomis, todėl atmestina prielaida, kad pareigūnai galėjo suklysti nustatydami asmens tapatybę dėl tamsos ar blogo matomumo. Liudytojai šiuos asmenis atpažino, nes anksčiau juos buvo sulaikę, apklausinėję, tikrinę dokumentus. Pareigūnai, vykdę savo tarnybines funkcijas nėra šališki ar suinteresuoti bylos baigtimi. Mano, kad teismas pagrįstai liudytojų R. Š. ir G. Ž. parodymus laikė neobjektyviais, o R. B. ir D. U. parodymus atmetė. Pažymi, kad R. K. ir R. B. yra pareikšti įtarimai toje pačioje baudžiamojoje byloje ir tai parodo, kad minėti asmenys nepažinti vienas kito negali.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o n statuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą ATPK 130 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog R. K. padarytą pažeidimą įrodo rašytinė bylos medžiaga bei liudytojų G. S. ir M. G. parodymai teismo posėdžio metu. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sutampa su tarnybiniuose pranešimuose pateiktais paaiškinimais, liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų R. Š. ir G. Ž. parodymus laikė neobjektyviais, taip pat iš dalies prieštaraujančiais vieni kitiems. Liudytojų R. B. ir D. U. parodymai iš esmės nesusiję su nagrinėjamu įvykiu. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnai galėjo suklysti nustatydami asmens tapatybę dėl tamsos ar blogo matomumo, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šie pareigūnai tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad stabdomam automobiliui prasilenkiant su pareigūnais, automobilio salonas buvo apšviestas tarnybinio visureigio šviesomis, liudytojai automobiliu važiavusius asmenis atpažino, nes anksčiau juos buvo sulaikę, apklausinėję, tikrinę dokumentus. Aplinkybė, kad netrukus po automobilio stabdymo, tas pats automobilis buvo stabdomas kitoje vietoje, tik jį vairavo R. Š. , nepaneigia fakto, kad nagrinėjamo įvykio metu automobilį vairavo R. K. . Apelianto teiginiai, kad R. Š. negalėjo vairuoti automobilio dėl sulaužytos rankos nepagrįsti jokiais įrodymais, be to nesusiję su nagrinėjama byla. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. K. argumentą, jog jis nesinaudoja automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paneigia byloje esantys duomenys apie R. K. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių matyti, jog 2008 m. sausio 17 d. jis vairuodamas būtent šį automobilį padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, ATPK 30² straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas turėtų būti panaikinti ar pakeisti, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Stasys Gagys Virgilijus Valančius