- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- 1-165-966/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-3659-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- V. L., R. A.
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Vokietija, teistas:
1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme;
Žemesnės instancijos teismas
2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 45 parų areštu, bausmę atliko;
3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 302 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu skirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (6 epizodai), 178 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu skirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu skirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2014 m. rugsėjo 26 d.;
6) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio l dalį, 214 straipsnio l dalį, 182 straipsnio l dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį galutine subendrinta sumažinta 16 MGL (602,56 €) bauda, baudą reikėjo sumokėti iki 2016 m. spalio 25 d.;
7) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 3 dalį sumažinta 60 parų arešto bausme;
8) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. 60 parų areštu;
9) 2017-01-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – subendrinta bausmė - 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią subendrintą bausmę, taip pat kitas šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos 2016-04-22 ir 2016-11-14 teismo baudžiamaisiais įsakymais subendrintos iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos galutinės bausmės laiką, įskaitytos visiškai ar iš dalies atliktos bausmės pagal 2016-04-22 ir 2016-11-14 teismo baudžiamuosius įsakymus. Nuosprendis neįsiteisėjęs;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 302 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos).
Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. 2016 m. balandžio 30 d. 19.30 val., Kauno rajone, Akademijoje, Jaunimo g. 4, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, R. A. melagingai pasivadino E. V. vardu, su R. A. sudarė 2016-04-30 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ją suklastojo įrašydamas melagingus duomenis apie save, t. y. įrašė į sutarties blanko grafą pirkėjas - E. V. duomenis ir ją pasirašė E. V. vardu, pagal sutartį ir susitarimą įsipareigojo R. A. sumokėti 1100 eurų iki 2016-05-03, tuo pačiu metu panaudojo svetimą E. V. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. 12718100, ją kaip užstatą palikdamas R. A., tačiau įsipareigojimų neįvykdė, pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, taip apgaulės būdu įgijo R. A. priklausantį turtą – automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1100 eurų vertės, suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo svetimą asmens tapatybės dokumentą.
Be to, jis 2016 m. liepos 8 d., Sukilėlių per. 88-ojo namo kieme, siekdamas apgaule užvaldyti iš nukentėjusiojo V. L. automobilį „S. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasakė nukentėjusiajam, kad šiuo metu neturi pinigų sumokėti už automobilį ir pasiūlė pasirašyti automobilio pardavimo sumai vekselį, o nukentėjusiajam sutikus, pasirašė paprastąjį vekselį, įsipareigodamas V. L. iki 2016-07-20 už automobilį sumokėti 1400, 00 eurų, tačiau siekdamas išvengti vekselyje nurodyto įsipareigojimo ir pasislėpti nuo automobilio pardavėjo, suklastojo dokumentus, vekselyje ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašydamas ne savo adresą – „Kaunas, Plechavičiaus g. 12-47“, nors šiuo adresu niekada negyveno, o suklastotų dokumentų pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam V. L. priklausantį automobilį „S. F.“, po įvykusio sandorio į nukentėjusiojo skambučius neatsiliepė (išjungė telefoną), iki šio laiko su nukentėjusiuoju neatsiskaitė, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. L. 1400,00 eurų turtinę žalą.
Be to, D. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis Kauno rajone, Akademijoje, Jaunimo g. 4, 2016 m. balandžio 30 d. 19.30 val., melagingai pasivadino E. V. vardu, su R. A. sudarė E. V. vardu 2016-04-30 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, taip ją suklastodamas, pagal sutartį ir susitarimą įsipareigojo R. A. už automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti 1100 eurų iki 2016-05-03, kaip užstatą palikdamas R. A. svetimą E. V. asmens tapatybės kortelę, šios sutarties ir susitarimo pagrindu paėmė iš R. A. automobilio „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, o būtent - automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. 204-0124825, privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą Nr. (duomenys neskelbtini), jų negrąžino, taip apgaule pagrobė R. A. dokumentus, t. y. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad tiksliai datos neatsimena, buvo radęs internete skelbimą apie parduodamą automobilį O. A.. 2016 m. balandžio 30 d. jis kartu su drauge Karina Kybartiene važiavo iš Šiaulių, neatsimena, ar jis ar jo draugė paskambino automobilio pardavėjui, sutarė su juo susitikti, tiksliai adreso neatsimena, netoli Lapių, gali būti Jaunimo gatvėje, Akademijoje. Jis susitiko su savininku, buvo ir savininko žmona, prisistatė E. V., nes turėjo tokio asmens tapatybės kortelę, kurią buvo gavęs iš draugės, iš kur ši gavo – nežino. Jis suprato, kad neįstengs sumokėti už automobilį, todėl prisistatė ne savo vardu, kad jo vėliau neieškotų antstoliai. Jis apžiūrėjo automobilį, nuėjo pas pardavėją ir namus. Pardavimo dokumentus pildė automobilio savininko žmona, supildė pagal jo pateiktą E. V. asmens tapatybės kortelę. Sutarė, kad jis perka automobilį už 1100 eurų, tačiau į sutartį įrašė mažesnę kainą, kad pardavėjui nemokėti didelių mokesčių. Pardavėjui nurodė draugės telefono numerį. Automobilį su dokumentais pasiėmė, vėliau pardavė Tauragėje asmeniui vardu Deividas, pavardės nežino už 500 eurų. Nukentėjusiajam pinigų nesumokėjo. Vėliau, 2016 m. liepos mėnesį, galėjo tai būti 2016 m. liepos 8 d. jis sudarė automobilio „S. F.“ pirkimo - pardavimo sutartį ir vekselį. Susitiko su pardavėju prie IKI Sukilėlių prospekte 88, Kaune. Automobilis buvo mėlynos spalvos, valstybinių numerių ir pardavėjo pavardės neatsimena. Jis pravažiavo automobiliu, sutarė su pardavėju, kad jis pirks išsimokėtinai. Jis pardavėjui nurodė savo duomenis, tik gyvenamąją vietą nurodė, ne savo, o draugo pas kurį anksčiau yra gyvenęs, Plechavičiaus g. 12, buto neatsimena. Su pardavėju surašė vekselį, kad jis sumokės visą sumą iki 2016 m. liepos 20 d. Automobilį neužilgo pardavė T. V., už kiek – neatsimena. Pinigų pardavėjui nesumokėjo, gal kažkam kitam gražino pinigus, be to buvo uždarytas 2016 m. liepos 26 d. Pasirašydamas vekselį suprato, kad nesugebės laiku sumokėti pinigų, tuo metu buvo nemokus, kodėl įsipareigojo sumokėti, nežino. Tikėjosi ateityje sumokėti pardavėjui, kai būtų turėjęs pinigų, buvo įgijęs tuo metu 20-30 automobilių, tikėjosi juos parduoti. Civilinius ieškinius pripažįsta, kai išeis į laisvę, atlygins. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 55-56) patvirtino, kaip teisingus.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. M. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
- nukentėjusiojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis internete paskelbė parduodantis savo automobilį „O. A.“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 laidos. 2016-04-30 apie 19.00 val., į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo norintis pirkti automobilį, skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Su pirkėju susitiko apie 19.30 val., Kauno r., Akademijoje, Jaunimo g. prie namo Nr. 4. Pirkėjas atvyko automobiliu Volvo S40. Pirkėjas atvyko kartu su mergina. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartį su juo buvo draugė E. K.. Pirkėjas apžiūrėjo jo automobilį ir su juo susitarė automobilio kainą – 1100 eurų. Jis sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su pirkėju, kuris sutartyje save nurodė E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)Pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė automobilio kainą 550 eurų. Likusius 550 eurų, jiedu susitarė, kad pirkėjas sumokės neįrašius į sutartį. Pirkėjas sakė, kad dabar pinigų neturi, pažadėjo pinigus atvežti vėliau. Jis pirkėjui atidavė savo automobilį, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pirkėjas jam pinigų nesumokėjo, kaip užstatą paliko esą savo asmens tapatybės kortelę Nr. 12718100, išduotą E. V. vardu. Jie susitarė, kad pirkėjas 2016-05-03 08.00 val. atvyks ir sumokės pinigus, automobilį perregistruos. 2016-05-03 nesulaukęs pirkėjo su juo bandė susisiekti telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo su pirkėju bendravo 2016-04-30, tačiau jis neatsiliepė. 2016-05-06 bandė su pirkėju susisiekti minėtu telefonu, tačiau operatorė pranešė, kad tokio numerio nėra. Jam apgaulės būdu yra padarytą 1100 eurų turtinė žala. Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) jis pateikė policijoje 2016-05-03 prie rašyto pareiškimo. (t.1, b. l. 6, 7, 23, 27-29);
- liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji yra R. A. draugė, su juo kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2016 metais, tikslesnio laiko neprisimena, jos draugas R. A. įdėjo į internetą skelbimą, kad parduoda savo automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tada 2016 metų balandžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, apie 19. 00 val., R. A. į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad nori iš jo pirkti minėtą automobilį. Tada tą pačią dieną, maždaug už 30 min., vyriškis, kuris skambino atvyko prie jų namų adresu Jaunimo g. 4, Akademija, Kauno rajonas, apžiūrėti parduodamo automobilio. Ji kartu su R. A. išėjo į lauką laukti pirkėjo. Pirkėjas atvyko su „Volvo“ automobiliu. Vaikinas atvažiavo kartu su mergina. Vaikinui buvo maždaug apie 22 metus, jis buvo vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, sportiškas, trumpo kirpimo šviesiai rudais plaukais, jokių išskirtinių bruožų nepastebėjo, bet galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų, nes ilgai su juo bendravo kol jis apžiūrinėjo automobilį. Tada jie abu apžiūrėjo jos draugo R. A. automobilį, ir pasakė, kad jiems tinka šis automobilis ir nori jį pirkti. Jaunuolis susitarė su jos draugu pirkimo kainą - 1100 eurų. Tada minėtas jaunuolis ir jos draugas R. A. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pirkėjas nurodė savo duomenis – E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kiek atsimena sutartyje nurodė automobilio kainą 550 eurų, o likusius susitarė sumokėti neįrašius į sutartį. Tada jos draugas R. A. pasirašius sutartį atidavė automobilį minėtam jaunuoliui, bet jis pinigų nesumokėjo, nes sakė, kad šiuo metu su savimi neturi, ir kaip užstatą paliko E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) asmens tapatybės kortelę, žadėjo pinigus sumokėti per kelis kartus. Asmuo, kuris pirko automobilį, ir asmuo nuotraukoje pateiktame dokumente atrodė labai panašūs dėl to įtarimo nekilo. R. A. su pirkėju susitarė susitikti 2016-05-03 8.00 val., automobilio išregistravimui ir pinigų sumokėjimui. Tada minėti asmenys pasiėmė jos draugo R. A. parduotą automobilį ir išvažiavo. Tada minėtu laiku nuvykus prie „Regitros“ Kaune, ji su draugu R. A. nesulaukė pirkėjo nurodytu laiku. R. A. pradėjo skambinti pirkėjui jo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau niekas ragelio nekėlė. Pabandė paskambinti po kelių dienų, bet minėtas telefono numeris buvo išjungtas. Daugiau su pirkėju susisiekti nepavyko. (t. 1, b. l. 47-49);
- liudytojos K. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad nuo 2016-03-07 iki 2016-05-05 ji naudojosi mobilaus ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug apie du metus gyveno kartu su draugu D. M., tad mano, kad jis ir galėjo pasinaudoti jos numeriu, ji pati jam leisdavo. Apie E. V. yra tik girdėjusi iš savo draugo D. M., tačiau ji asmeniškai jo nepažįsta ir jis niekada nėra buvęs jų namuose, taip pat mano, kad E. V. negalėjo pasinaudoti jos naudojamu telefono numeriu. 2016-05-05 nutraukė sutartį minėto telefono abonento, nes į telefoną pradėjo skambinėti jai nežinomi telefono numeriai. Kai ji gyveno kartu su D. M. vieną kartą yra mačiusi, kad jis turėjo „O. A.“, mėlynos spalvos „karavaną“, o po kelių dienų automobilio jau nebebuvo. Kur D. M. padėjo automobilį ji nežino (t. 1, b. l. 58-59);
- liudytojo E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis 2013-10-16 išsiėmė naują asmens tapatybės kortelę, kadangi senąją asmens tapatybės kortelę jis prarado su visa pinigine. Ar jam ją ištraukė, ar jis ją pametė pasakyti negali. Į policiją su pareiškimu nesikreipė, tik pranešė Migracijos skyriui. Senąją asmens tapatybės kortelę jis prarado 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau tiksliai neatsimena, nes praėjo daug laiko. Gali nurodyti, kad piniginės su dokumentu jis pasigedo grįžęs į namus adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu nuomojosi jo tėvai. Jis namuose ieškojo piniginės ir kai nerado, suprato, kad ją pametė važiuodamas Šiaulių maršrutiniu autobusu. Nuo 2016-04-01 iki dabar jis naudojosi telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir vokišku telefono numeriu, tačiau jo dabar jis nurodyti negali, nes neatsimena. Taip pat gali nurodyti, kad D. M. ir K. K. jis nepažįsta ir apie tokius asmenis pirmą kartą išgirdo tik per apklausą. Apie 2016-04-30 padarytą nusikaltimą jis sužinojo telefonu, nes jam paskambino vyriškis, kuris reikalavo jo sumokėti pinigus už automobilį, kurį neva iš jo pirko. Jis vyriškiui pasakė, kad jokio automobilio nepirko, nes net neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau vyriškis vis tiek reikalavo atiduoti jam pinigus. Vyriškis pasakė, kad jo telefono numerį gavo iš policijos, tačiau jis jam pasakė, kad pareigūnų paprašytų padaryti akistatą, per kurią išaiškėtų, kad automobilį iš jo pirko ne jis. Po kokių 20 vyriškio skambučių, jis jam telefonu neatsiliepdavo. Jis pats tikrai nėra susijęs su jokio automobilio pirkimu (t. 1, b. l. 65-65);
- 2016 m. gegužės 3 d. R. A. pareiškimu Kauno rajono PK nurodė kad 2016 m. balandžio 30 d. 19.30 jam paskambino E. V., dėl automobilio „O. A.“ pirkimo. Su juo susitiko prie namų (duomenys neskelbtini)E. V. apžiūrėjo automobilį, pirkėjas pasakė, kad pinigų dabar neturi. Jie surašė pirkimo – pardavimo sutartį ir sutarė, kad pinigus atveš antradienį 8 valandą ir perrašys automobilį, pirkėjas kaip užstatą paliko asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku pirkėjas nepasirodė, telefonu neatsiliepė (t. 1, b. l. 7);
- kaip matyti iš 2016-04-30 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, pardavėjas -R. A., grafoje „pirkėjas“ užpildyta – „E. V.“, asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas „(duomenys neskelbtini)“. Sutartimi „pirkėjas“ perka automobilį O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 550 Eurų, grafoje „Transporto priemonę pirko“ užpildyta: „E. V.“, išpildytas jo parašas (t. 1, b. l. 8);
- Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, nuo 2011-06-23 nuosavybės teise priklauso R. A.. R. A. išduotas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016-08-31 paskelbta automobilio paieška (t. 1, b. l. 18, 72-73);
- Iš UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ pateiktų duomenų matyti, kad automobiliui O. A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-06-23 buvo atlikta techninė apžiūra iš išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra galioja iki 2017-06-29 (t. 1, b. l. 75);
- 2016-12-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-04-30 galiojo privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 76);
- E. V. asmens tapatybės kortelės apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta prie 2016-05-03 pareiškimo R. A. pateikta asmens tapatybės kortelę, kurioje nurodoma: kortelės numeris - Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data – 2011-09-08, pavardė – V., vardas – E. bei nurodomas asmens parašas (t. 1, b. l. 69-70);
- Iš asmens dokumento išrašo matyti, kad savininkui E. V. 2011-09-08 išduota asmens tapatybės kortelė Nr. yra prarasta 2013-10-10 (t. 1, b. l. 67-68);
- Asmens parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad R. A., jam parodžius atpažinti D. M., R. A. atpažino jį kaip asmenį, kuriam 2016-04-30 perdavė savo automobilį O. A. (t. 1, b. l. 38-41);
- Asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriuo taip pat ir liudytoja E. K., jai parodžius atpažinti D. M., ji atpažino jį kaip asmenį, kuriam 2016-04-30 jos draugas R. A. pardavė automobilį O. A. (t. 1, b. l. 42-45);
- Iš mobilaus ryšio operatorių pateiktų duomenų matyti, kad R. A. į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-04-30 skambino telefono abonentas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 110). 2016-10-21 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad nukentėjusiajam R. A., kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu 4 kartus buvo skambinta iš telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris nusikaltimo padarymo metu, o būtent 2016-04-30 19.16 val., veikė celėje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 123-126);
- mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Tele2“ pateikti duomenys patvirtina, kad telefonas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. A. 2016-04-30 tarėsi su automobilio O. A. pirkėju, 2016-03-07 - 2016-05-05 buvo registruotas K. K., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu (t. 1, b. l. 78); abonento Nr. (duomenys neskelbtini) kortelė taip pat veikė telefono aparate, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), jame 2016-04-28 buvo naudojama SIM kortelė su abonentiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo registruotas D. M. tėvo A. M. vardu (t. 1 b. l. 88, 90, 113, 2 t., b. l. 23). Telefonas Nr. (duomenys neskelbtini) daugiausia veikė Šiaulių ir Radviliškio raj. (t. 1, b. l. 113);
- 2016-05-09 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), šiuo adresu yra daugiabučio namo butas (t. 1, b. l. 12-17);
- 2016 m. liepos 20 d. V. L. pareiškimu Kauno rajono PK nurodė kad 2016 m. liepos 8 d. jam nepažįstamam asmeniui, pateikusiam dokumentus ir prisistačiusiam D. M., gim. (duomenys neskelbtini)pardavė savo automobilį „S. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1400 eurų, tačiau pinigų negavo, sudarė tik paprastąjį vekselį ir pirkimo-pardavimo sutartį. Pigus G. M. įsipareigojo gražinti iki 2016 m. liepos 20 d., tačiau jų iki pareiškimo surašymo negavo, D. M. telefonas išjungtas (t. 3, b. l. 6);
- nukentėjusiojo V. L. duotais parodymais, iš kurių matyti, kad jis 2016 m. liepos mėnesio pradžioje į skelbimų portalą www.autogidas.lt įdėjo skelbimą, kad parduoda automobilį „S. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-07-08 jis šį automobilį pardavė nepažįstamam asmeniui. Šis asmuo teigė neturintis pinigų, sudaužė savo automobilį, o automobilio jam skubiai reikia. Šis asmuo jam pasiūlė pasirašyti vekselį ir įsipareigojo sumokėti pinigus iki 2016-07-20. Jis šiuo asmeniu patikėjo ir savo namo kieme, t. y. (duomenys neskelbtini) namo kieme, pasirašė su juo paprastąjį vekselį 1400 eurų sumai. Iš karto pasirašė ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Šis asmuo pateikė asmens dokumentą, iš kurio sužinojo, kad tai D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Pasirašius sutartį, jis padavė D. M. automobilio raktelius, ir šis išvažiavo su parduotu automobiliu. Jokios pirminės įmokos už automobilį pats negavo. Po automobilio pardavimo praėjus trims dienoms, jis skambino D. M. į Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jo telefonas buvo išjungtas ir tada, ir vėliau. Su šiuo asmeniu jam susisiekti nepavyko. Pats automobilį „Regitroje“ išregistravo 2016-07-23 (t. 3, b. 1. 11).
- Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. L. atpažino D. M. kaip asmenį, kuris 2016-07-08 paėmė iš jo automobilį „S. F." ir nesumokėjo bei su kuriuo pasirašė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir kuris pasirašė vekselį (t. 3, b. 1. 12-13).
- Paprastajame vekselyje nurodyta, kad vekselio davėjas D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), besąlygiškai įsipareigoja sumokėti V. L. iki 2016-07-20 1400,00 eurų (t. 3, b. 1. 7);
- Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudarytoje 2016-07-08, kurioje nurodyta, kad pardavėjas V. L. pirkėjui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), parduoda automobilį „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už l400 eurų (t. 3, b. 1. 8);
- VĮ „Regitra“ pažyma, iš kurios matyti, kad automobilio „S. F.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas V. L. pranešė apie transporto priemonės pardavimą 2016-07-23 (t. 3, b. 1. 18);
- liudytojo T. V. parodymais, kad V. P. pažįsta apie trejus metus. Su juo susipažino įkalinimo įstaigoje, Pravieniškių pataisos namuose. Šiais metais, tiksliai datos nepamena, bet tai buvo vasarą, Vytautą sutiko Šiauliuose, gatvėje, sustojo pasikalbėti, nes jau apie du metus buvo nesimatę. Pokalbio metu V. P. paklausė, ar jis nenorėtų pirkti automobilio, nes jo pažįstamas pardavinėja. Paklausė kokį automobilį, atsakė, kad tiksliai nežino, bet jo pažįstamas perpardavinėja automobilius. Pagalvojo, kad visai gal būtų ir nieko, jei nupirktų pigiai, o po to šiek tiek pakėlęs kainą užsidirbtų, todėl pasakė, kad pagalvos. Jam padiktavo savo telefono numerį. Kokiu numeriu tuo metu naudojosi, nepamena. Po keleto dienų V. P. paskambino ir sutarė susitikti. Susitiko netoli T. V. namų, prie prekybos centro „Tau“. Kartu su V. P. buvo vaikinas, kuris prisistatė kaip D. M., tą kartą matė jį pirmą kartą. Jis T. V. pasiūlė iš jo pirkti automobilį „S. F.“. Automobilį apžiūrėjo, jis tiko. Automobilio valstybinių numerių nepamena, jei gerai pamena, automobilis buvo tamsios spalvos, universalas. Kokią kainą D. M. pasakė iš pat pradžių, nepamena, bet pasiderėjęs iš jo automobilį nupirko už 400 ar 500 eurų, dabar jau tiksliai nepamena. Kadangi pats iš karto neturėjo tokios sumos, tai su D. M. susitiko po keleto dienų. Tą automobilį jis atvarė ir perdavė prie to paties prekybos centro. T. V. jam padavė pinigus grynaisiais, o šis atidavė automobilį. Kiek davė automobilio užvedimo raktelių, nepamena. Prieš tai internete dar buvo tikrinęs, ar automobilis nėra ieškomas, paieškos nerodė. Kokius dokumentus padavė ir ar patys rašėsi kokius dokumentus dėl pirkimo - pardavimo, nepamena, nes praėjo daug laiko. Po kurio laiko patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį internete, kokiame portale, jau nepamena, gal www.autoplius.lt, o gal www.autogidas.lt. Po keleto dienų paskambino nepažįstamas vyriškis, susidomėjęs parduodamu automobiliu. Sutarė dėl susitikimo ir jis automobilį iš T. V. nupirko. Susitikimas įvyko prie išvažiavimo iš Šiaulių, link Radviliškio, prie „Salduvės“ parko, automobilių aikštelėje. Kokiu numeriu tuo laiku naudojosi, nepamena, kokiais numeriais naudojosi V. P. ir D. M. tuo metu, nepamena, išsisaugojęs neturi. Automobilį pardavė, jei gerai pamena, už 950 eurų, tokią kainą, atrodo, buvo nurodęs ir skelbime. Iš D. M. dar yra pirkęs automobilį „O. A.“, kurį taip pat perpardavė. Nepamena, kad būtų kada su D. M. susitikęs Šiauliuose, prie Talkšos ežero. Bet jau praėjo nemažai laiko, gal kada ir ten buvo tuo laiku susitikęs, negali pasakyti. Kur šiuo metu yra automobilis „S. F.“, nežino. Su pirkėju nesirašė pirkimo - pardavimo sutarties, jam tiesiog perdavė iš D. M. gautus dokumentus, todėl to asmens duomenų nežino. Tas pirkėjas buvo maždaug 35 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, trumpai kirptų plaukų, tačiau jo atpažinti tikrai negalėtų, veido bruožų neįsidėmėjo. Kad D. M. tą automobilį buvo įsigijęs nusikalstamu būdu, nežinojo. Tą dieną, kai iš D. M. pirko tą automobilį, su juo kartu buvojo mergina, V. P. kartu nebuvo, taigi ką jis ir kiek žino apie to automobilio įsigijimą, nežino. Ką jis žinojo ir koks jo čia daugiau vaidmuo, negali pasakyti. Šiuo metu, kiek žino, V. P. yra išvykęs dirbti į Vokietiją (3 t., b. 1. 35, 36);
- liudytojos R. Z. parodymais, kad nuo 1976 metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena viena, bute yra deklaruotas ir jos sūnus. Niekada nėra nuomojusi kambario, D. M. nepažįsta. Tarp sūnaus draugų tokio nėra. Toks asmuo nurodytu adresu niekada negyveno (b. 1. 23, 24).
Veikų kvalifikavimas
Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje taikoma asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto bei darantis patį turto užvaldymą neteisėtu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ir tokiu būdu jis priverčiamas perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. BK 182 straipsnio sudėtis yra materiali: baudžiamoji atsakomybė kaip už baigtinį nusikaltimą pagal BK 182 straipsnį atsiranda tik pasisavinus apgaule gautą turtą. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaule įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Šia norma yra saugoma tokia vertybė kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip siekiama užtikrinti normalią, teisingą dokumentų apyvartą.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šį nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. M. sukčiavus nukentėjusiojo R. A. atžvilgiu, suklastojus tikrą dokumentą ir panaudojus svetimą asmens tapatybės dokumentą pasitvirtino.
Nustatyta, kad D. M., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. balandžio 30 d. 19.30 val., (duomenys neskelbtini), R. A. melagingai pasivadino E. V. vardu, su R. A. sudarė 2016-04-30 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, ją suklastojo įrašydamas melagingus duomenis apie save, t. y. įrašė į sutarties blanko grafą „pirkėjas“ E. V. duomenis ir ją pasirašė E. V. vardu, pagal sutartį ir susitarimą įsipareigojo R. A. sumokėti 1100 eurų iki 2016-05-03, tuo pačiu metu panaudojo svetimą E. V. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją kaip užstatą palikdamas R. A., tačiau įsipareigojimų neįvykdė, pinigų nesumokėjo, automobilio negrąžino, taip apgaulės būdu įgijo R. A. priklausantį turtą – automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1100 eurų vertės, suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo svetimą asmens tapatybės dokumentą. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Nurodė, kad turėjo tikslą apgaudamas automobilio pardavėją įgyti šio automobilį, prisistatė svetimu vardu ir pavarde, pateikė svetimą asmens tapatybės kortelę, išduotą E. V. vardu, tam, kad paaiškėjus apgaulei butų apsunkinta galimybė nustatyti jo asmenybę ir jo neieškotų antstoliai, automobilio pirkimo- pardavimo sutartį sudarė neketindamas mokėti už automobilį. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, kadangi jie iš esmės sutampa su kitais byloje ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Nukentėjusiojo R. A. parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolas (1 t., b. l. 38-41) patvirtina, kad būtent D. M. su juo sudarė transporto priemonės „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, įsipareigojo pinigus – 1100 eurų sumokėti per kelias dienas, t. y. 2016 m. gegužės 3 d. (antradienį), pristatė E. V. vardu bei pateikė E. V. asmens tapatybės kortelę ir ją paliko kaip užstatą, tačiau nurodytą dieną neatvyko, už automobilį nesumokėjo. Liudytojos E. K. parodymai apie automobilio pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes taip pat sutampa su kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymais. Liudytoja E. K. taip pat atpažino D. M., kaip asmenį prisistačiusį E. V. vardu, įsipareigojusį už automobilį sumokėti vėliau (1 t., b. l. 42-45). Liudytojo E. V. parodymais, kurie sutampa su kitais rašytiniais įrodymais - asmens dokumento išrašu (1 t., b. l. 67-68), nustatyta, kad savininkui E. V. 2011-09-08 išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra prarasta 2013-10-10. Iš įvykio metu surašytos ir pasirašytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties turinio (1 t., b. l. 8) matyti, kad kaltinamasis nurodė esąs E. V., sutartyje buvo išpildytas šio asmens kodas be parašas, kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytos E. K. parodymais nustatyta, kad būtent kaltinamasis E. V. vardu pasirašė šį dokumentą. Kaltinamojo parodymai patvirtina, kad automobilis neužilgo buvo parduotas, tačiau kaltinamasis sutartos kainos už automobilį nukentėjusiajam negrąžino. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis dar prieš sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį turėjo tikslą įgyti R. A. priklausantį automobilį ir nemokėti sutartos kainos už jį, t. y. apgauti pardavėją dėl savo tikrųjų ketinimų, savo tikslą įgyvendino - prisistatė E. V. vardu, taip apgaudamas pardavėją ir dėl savo asmens tapatybės ir apsukindamas nukentėjusiajam galimybę savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis išreikalaujant automobilį ar už parduotą automobilį nesumokėtus pinigus iš kaltinamojo, pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Ši apgaulė buvo esminė, nes nulėmė nukentėjusiojo apsisprendimą perleisti jam priklausiusį automobilį ir atitinkamai nenaudingai disponuoti šiuo turtu.
Tai rodo, kad kaltinamasis subjektyviai suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suprato, kad apgaulės būdu, panaudodamas svetimą dokumentą - asmens tapatybės kortelę, palikdamas ją kaip užstatą, pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartyje svetimo asmens vardu, taip suklastodamas sutartį, įgyja svetimą, jam nepriklausantį turtą, siekė gauti naudos iš nusikalstamos veikos, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl jo nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos pasekmės - nukentėjusysis R. A. patyrė turtinę žalą. Tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo veiksmų neginčijamai nustatytas priežastinis ryšys, todėl kaltinamasis privalo atsakyti už neteisėtus veiksmus bei sukeltas nusikalstamas pasekmes. Dėl to kaltinamojo veika apgaule užvaldant automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai dar kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, dokumentų suklastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį bei neteisėtas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento panaudojimas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Dėl automobilio dokumentų pagrobimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Šioje byloje D. M. buvo perduotas teismui jį kaltinant dar ir tuo, kad jis (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 30 d. 19.30 val., melagingai pasivadino E. V. vardu, su R. A. sudarė E. V. vardu 2016-04-30 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, taip ją suklastodamas, pagal sutartį ir susitarimą įsipareigojo R. A. už automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti 1100 eurų iki 2016-05-03, kaip užstatą palikdamas R. A. svetimą E. V. asmens tapatybės kortelę, šios sutarties ir susitarimo pagrindu paėmė iš R. A. automobilio „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus, o būtent - automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), privalomojo vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą Nr. (duomenys neskelbtini), jų negrąžino, taip apgaule pagrobė R. A. dokumentus, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina tai, kad dokumento pagrobimas yra tuomet, kai asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, vienaip ar kitaip užvaldo svetimą dokumentą prieš jo savininko valią. Jis gali būti padaromas įvairias būdais, dėl kurių teisėtas savininkas netenka jam priklausančio dokumento, tarp jų ir jo negrąžinant. Iš tiesų, tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir liudytojos E. K. parodymais nustatyta, kad kaltinamajam kartu su automobiliu buvo perduoti ir aukščiau nurodyti automobilio dokumentai (t. 1, b. l. 18, 75, 76). Tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmų iš nukentėjusiojo įgyjant ne tik automobilį, bet ir automobilio dokumentus, kvalifikavimas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Kaltinamojo tyčia šiuo atveju buvo nukreipta į neteisėtą nukentėjusiajam priklausančio turto – automobilio užvaldymą ir pasisavinimą panaudojant apgaulę, tyčios grobti automobilio dokumentus jis neturėjo bei jų negrobė, nes tiek iš kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad dokumentai ir automobilio raktas buvo nukentėjusiojo perduoti kaltinamajam kartu su automobiliu. Teismas nenustatė, kad kaltinamasis turėjo tikslą ir norėjo iš nukentėjusiojo R. A. pagrobti automobilio dokumentus, todėl D. M. veiksmuose nėra BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės – tyčios elemento. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje išteisintinas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Taip pat, ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas D. M. sukčiavus nukentėjusiojo V. L. atžvilgiu bei suklastojus tikrą dokumentą taip pat pasitvirtino, t. y. nustatyta, kad D. M. 2016 m. liepos 8 d., (duomenys neskelbtini) namo kieme, siekdamas apgaule užvaldyti iš nukentėjusiojo V. L. automobilį „S. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasakė nukentėjusiajam, kad šiuo metu neturi pinigų sumokėti už automobilį ir pasiūlė pasirašyti automobilio pardavimo sumai vekselį, o nukentėjusiajam sutikus, pasirašė paprastąjį vekselį, įsipareigodamas V. L. iki 2016-07-20 už automobilį sumokėti 1400,00 eurų, tačiau siekdamas išvengti vekselyje nurodyto įsipareigojimo ir pasislėpti nuo automobilio pardavėjo, suklastojo dokumentus, vekselyje ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašydamas ne savo adresą – „(duomenys neskelbtini)“, nors šiuo adresu niekada negyveno, o suklastotų dokumentų pagrindu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam V. L. priklausantį automobilį „S. F.“, po įvykusio sandorio į nukentėjusiojo skambučius neatsiliepė (išjungė telefoną), iki šio laiko su nukentėjusiuoju neatsiskaitė, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. L. 1400,00 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis kaltę ir dėl šių nusikalstamų veikų pripažino, jo parodymai dėl esminių veikų aplinkybių sutampa su nukentėjusiojo parodymais bei rašytiniais įrodymais byloje - pirkimo-pardavimo sutartyje bei vekselyje užfiksuotais duomenimis. Remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis, ketindamas įgyti iš nukentėjusiojo V. L. automobilį „S. F.“, tačiau iš anksto žinodamas, kad už automobilį nemokės, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį bei išrašydamas vekselį, nurodė savo anketinius duomenis, pateikė savo vardu išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tačiau tiek sutartyje, tiek vekselyje nurodė kaip savo gyvenamąją vietą Plechavičiaus g. 12-47, Kaune, kurioje pats niekada nėra gyvenęs, o įgytą automobilį netrukus pardavė už gerokai mažesnę kainą, tačiau pinigų nukentėjusiajam nesumokėjo, jo vengė, telefonu neatsiliepė. Liudytojo T. V. parodymai patvirtina kaltinamojo parodymus dėl automobilio „S. F.“ pardavimo, liudytojas patvirtino, kad iš D. M. 2016 metų vasarą įsigijo automobilį „S. F.“ už 400 ar 500 eurų, kurį pats vėliau pardavė. Liudytoja R. Ž. patvirtino, kad kaltinamojo nurodytame bute Plechavičiaus g. 12-47, Kaune ji gyvena nuo 1976 metų, D. M. nepažįsta, jis niekada šiuo adresu nėra gyvenęs. Pažymėtina, kad vekselis – tai įstatymų nustatyta tvarka išrašomas vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą, daikto pirkimo-pardavimo sutartis sukuria jos šalims teisines pasekmes. Teisingo adreso nurodymas tiek vekselyje tiek sutartyje užtikrina tinkamą teisių ir pareigų įgyvendinimą, o netikrų duomenų nurodymas apsunkina asmens identifikavimą, suradimą, apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Kaltinamasis nurodė, kad dar prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį žinojo, kad per sutartą terminą jis pinigų pardavėjui negalės sumokėti. Kaltinamasis, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad tiek pirkimo-pardavimo sutartyje, tiek vekselyje jis nurodė ne savo gyvenamosios vietos adresą, o adresą, kuriuo realiai negyveno (3 t., b. l. 55). Todėl tiek kaltinamojo parodymai, tiek kiti šioje byloje aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis pirkimo-pardavimo sutartį dėl automobilio „S. F.“ bei vekselį dėl įsipareigojimo sumokėti pardavėjui 1400 eurų pasirašė tik dėl to, kad įtikintų pardavėją perleisti jam savo turtą – automobilį ir taip įgytų galimybę pasisavinti jį bei disponuoti juo savo nuožiūra, o į sutartį bei vekselį taip pat įrašė ir ne savo adresą – „(duomenys neskelbtini)“, nors šiuo adresu niekada negyveno, taip suklastodamas sutartį bei vekselį ir apsukindamas nukentėjusiajam galimybę savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis išreikalaujant automobilį ar už parduotą automobilį nesumokėtus pinigus iš kaltinamojo. Kaltinamojo panaudota apgaulė buvo esminė, jis suklaidino nukentėjusįjį V. L. dėl tikrųjų savo ketinimų bei lėmė V. L. apsisprendimą perleisti kaltinamajam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Tai rodo, kad kaltinamasis subjektyviai suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, suprato, kad apgaulės būdu įgyja svetimą, jam nepriklausantį turtą, siekė gauti naudos iš nusikalstamos veikos, ir ją gavo pardavęs neteisėtai įgytą automobilį, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl jo nusikalstamų veiksmų buvo sukeltos pasekmės - nukentėjusysis V. L. patyrė turtinę žalą – prarado automobilį bei negavo už jį sutartos pinigų sumos.
Dėl to šiuo atveju tokia veika pagrįstai yra kvalifikuota kaip sukčiavimas apgaule užvaldant V. L. automobilį pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei dokumento suklastojimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veiksa ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis padarė penkias nusikalstamas veikas, kurių keturios priskiriamos nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), viena apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 302 straipsnio 1 dalis). Veikos padarytos tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, žala neatlyginta, tačiau kaltinamasis žalą pripažįsta, įsipareigojo ją atlyginti, veikos kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu padarytos idealiosios nusikalstamų veikų sutapties sąlygomis. Kaltinamasis sveikas, darbingas, tačiau nedirba, priklausomybės ligų kabinete neužregistruotas (2 t., b. l. 130, 132, 134, 3 t., b. l. 75). Kaip matyti iš specialisto išvados, kaltinamasis VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės psichiatrijos skyriuje gydytas keletą kartų, tačiau jam atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (2 t., b. l. 139). D. M. nusikalstamas veikas padarė būdamas ankščiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (2 t., b. l. 50-63), teistumui neišnykus (pagal 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendį), nuolat baudžiamas administracine tvarka (2 t., b. l. 30-49, 3 t., b. l. 71-72), turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis ankščiau yra nuteistas ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau net ir atlikęs bausmes teigiamų išvadų nedaro, vėl nusikalsta, todėl teismas laiko, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir dorovės normas, kas leidžia kaltinamąjį laikyti linkusia nusikalsti asmenybe.
Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus kaltinamajam griežčiausią jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 str.), jos dydį nustatant kiek mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir nesant pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtinas realus bausmės atlikimas pataisos namuose, taip siekiant paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė, taip pat ir bausmės už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (V. L. atžvilgiu) tarpusavyje subendrintinos apėmimo būdu ir skirtina subendrinta bausmė. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos bausmės subendrintinos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi D. M. paskirtos ir jo neatliktos bausmės pagal 2016-08-22 ir 2016-11-14 nuosprendžius yra subendrintos su 2017-01-19 nuosprendžiu paskirta bausme, o 2017-01-19 nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl priimant šį nuosprendį bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas, tai bus padaryta įsiteisėjus nuosprendžiams bausmę vykdančios institucijos teikimu.
D. M. kardomoji priemonė nepaskirta, šiuo metu jis suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėjamojoje Šiaulių apylinkės teisme. Priimamu nuosprendžiu D. M. skirtina kardomoji priemonė suėmimas iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 str. 3 d.), kadangi, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, skiriamos bausmės dydį, į tai, kad jis nėra vedęs, nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, deklaravęs gyvenamąją vietą užsienyje, pripažintina, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančio nuosprendžio įvykdymo, D. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Be to, D. M. įvykdytas nusikaltimas yra savanaudiško pobūdžio, nustatyta, kad jis gaudavo pajamų iš nusikalstamų veikų, ankščiau ne kartą teistas už savanaudiškas veikas, jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl savanaudiškų nusikalstamų veikų padarymo, tai leidžia pagrįstai manyti, jog jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus panašaus pobūdžio nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Į bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas taikant jam kardomąją priemonę suėmimą nuo 2017-02-02 iki bausmės vykdymo pradžios (BK 66 str.). Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji R. A. ir V. L. pareiškė civilinius ieškinius atitinkamai dėl 1100 Eur bei 1400 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 31, 3 t., 15). Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažįsta visiškai. Teismas daro išvadą, jog civiliniai ieškiniai yra pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis, įrodyti, kaltinamasis jų dydžio neginčija, pasižada ateityje juo atlyginti, žala nukentėjusiesiems padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini nukentėjusiųjų naudai (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl 220,02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam D. M. (3 t., b. l. 112).
BPK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu D. M. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi turto, t. y. galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, išlaidos advokatų pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- 2 vnt. kompaktinių diskų, saugomi byloje (1 t., b. l. 109, 122), paliktini byloje saugoti (1 t. b. l. 102, 117).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 300 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmes:
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (V. L. atžvilgiu) – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo;
- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (V. L. atžvilgiu) – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bei 302 straipsnio 1 dalį (R. A. atžvilgiu) tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, taip pat ir bausmes už nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį (V. L. atžvilgiu) tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintas bausmes dalinio sudėjimo būdu subendrinti tarpusavyje ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (du) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
D. M. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų), BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. M. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios. Suėmimo terminą nuo 2017-02-02, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką.
Nukentėjusiojo R. A. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš D. M. 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo V. L. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisto jo naudai iš D. M. 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. M. valstybės naudai nepriteisti.
2 vnt. kompaktinių diskų, esančius byloje, palikti byloje saugoti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.