Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. ieškinį atsakovams E. L. ir L. P., išvadą teikiančiai institucijai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai E. L. ir L. P. nuomonės nepareiškė.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje (36-37 b. l.) nurodė, kad ieškinys neprieštarauja vaiko teisei žinoti savo kilmę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, ieškovės atsisakymas nuo reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo priimtinas.

Iš gimimo liudijimo (4 b. l. 1 t.), ištuokos liudijimo (5 b. l. 1 t.) matyti, kad ieškovės dukra D. L. gimė 2009 m. sausio 29 d., ieškovei esant santuokoje su E. L.. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.140 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Tačiau iš biologinės tėvystės tyrimo atsakymo (8 b. l. 1 t.) matyti, kad atlikus biologinės tėvystės tyrimą, nustatyta, kad E. L. nėra biologinis D. L. tėvas, t. y. ieškovės sutuoktinis nėra jos vaiko tėvas. Nors atsakovas E. L. į teismo posėdį neatvyko, tačiau iš jo raštu pateikto prašymo (14, 15 b. l. 1 t.) matyti, kad jis nelaiko save D. L. tėvu ir su buvusios sutuoktinės ieškiniu dėl jo tėvystės ieškovės dukrai D. L. nuginčijimo sutinka. Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad tarp jos buvusio sutuoktinio ir jos dukters Deimantės nebuvo susiklostę tėvo ir dukters santykiai – E. L. dukters nepripažino, ja nesirūpino, nemylėjo. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo.

Lietuvos Respublikos CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai lemia tai, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus, todėl nustačius, kad D. L. motinos sutuoktinis nėra jos tėvas, būtina spręsti klausimą dėl tėvystės nustatymo. Teismas išnaudojo visas galimybes, kad būtų užtikrintas atsakovo L. P. dalyvavimas teisme. Buvo paskelbta jo paieška (33-34, 39, 40 b. l. 1 t.), šaukimai siųsti visais ieškovės nurodytais adresais – jo žinomos gyvenamosios vietos ir jo tėvų gyvenamosios vietos adresais (30, 66, 84, 91, 102, 111, 137, 142, 143 b. l. 1 t.). Apie teismo posėdžius ieškovui pranešta ir šaukimai įteikiami buvo viešo paskelbimo spaudoje būdu (121, 135, 151 b. l. 1 t., 5 b. l. 2 t.). Iš Gyventojų registro tarnybos išrašo (31 b. l. 1 t.) matyti, kad atsakovas 2010 m. liepos 1 d. išvyko į užsienį, paieškos metu nepavyko nustatyti L. P. buvimo vietos (46 b. l.), todėl teismas sprendė, kad tėvystės nustatymas yra itin svarbius vaiko interesus liečiantis klausimas, bylą dėl tėvystės nustatymo išnagrinėjo atsakovui L. P. nedalyvaujant.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Šiomis nuostatomis teismai turi vadovautis ir tėvystės nustatymo bylose. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.

Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji ir atsakovas L. P. kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, ieškovės nurodytas jos dukters Deimantės tėvas L. P. vaiko neauklėjo, nes kartu negyveno, neišlaikė, nes to ji neprašė. Tačiau ieškovė nurodė, kad ji su L. P. palaikė intymius santykius nuo 2008 m. pavasario iki jo išvykimo į užsienį, į pasimatymus veždavosi ir judviejų dukrą Deimantę. Liudytoja I. B. teisme patvirtino, kad apie S. L. draugystę ir intymius santykius su L. P. ji žinojo, matė juos susitinkančius Šiaulių „Akropolyje“ 2009 m. gegužės mėnesį, tuomet, kai S. L. dukrą atvežė parodyti L. P. (131 b. l. 1 t.). Ieškovė nurodė, kad L. P. dirbo baldų gamybos įmonėje, vėliau apsaugos tarnyboje Šiaulių „Akropolyje“. Iš „Sodros“ duomenų bazės išrašo (11 b. l. 2 t.), informacijos apie įmones internetiniuose puslapiuose (13, 14 b. l. 2 t.) matyti, kad įmonė, kurioje L. P. dirbo nuo 2007-08-28 iki 2009-02-27 užsiima baldų gamyba, UAB „EUROCASH1“ - teikia saugos tarnybos paslaugas. Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad ieškovė gerai pažinojo L. P., kas leidžia manyti apie jų artimus santykius. Iš susirašinėjimo socialiniame tinklalapyje „Facebook“ (125, 126 b. l. 1 t.) matyti, kad atsakovas L. P. pripažino turėjęs intymius santykius su ieškove, nurodė, kad tai buvę „santykiai be įsipareigojimų“. Ieškovės paaiškinimai apie susitikimus su atsakovu L. P., jų intymius santykius nuoseklūs. Ji, siekdama nustatyti tiesą, suteikti vaikui galimybę žinoti jo kilmę, sutiko atlikti vaiko ir jos buvusio sutuoktinio E. L. DNR tyrimą, teismui paskyrus genominę ekspertizę jos dukters ir atsakovo L. P. kraujo ryšiui nustatyti, teismo nustatytu laiku kartu su dukra Deimante nuvyko į ekspertizės įstaigą (144 b. l. 1 t.). Atsakovas L. P., atsakydamas į ieškovės laišką, parašytą tinklalapyje „Facebook“, kategoriškai atsisakė bet kokios galimybės nustatyti tiesą, nurodydamas, kad jis „to vaiko nepripažino ir nepripažins“, palinkėdamas „sėkmės su tais teismais“ (125, 126 b. l. 1 t.). Iš susirašinėjimo turinio galima spręsti, jog atsakovui L. P. buvo žinoma apie ieškovės reikalaujamą vaikui išlaikymą ir tėvystės nustatymą, tačiau ieškovės reikalavimus jis ignoravo, nesidomėjo iškelta byla teisme, nors apie teismo posėdžius ir paskirtą DNR ekspertizę buvo skelbiama viešai specialiame internetiniame puslapyje (121, 135, 151 b. l. 1 t.). Tokia atsakovo L. P. pozicija vertinama kaip mėginimas išvengti tėvystės. Atsižvelgiant į tai, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, įvertinus visumą aptartų aplinkybių, darytina išvada, jog yra didesnė tikimybė, kad atsakovas L. P. yra ieškovės dukters Deimantės tėvas, nei toks nėra, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir tėvystė jos dukrai nustatytina teismo sprendimu.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 392 str. 1 d. nuostatas, nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Kadangi D. L. gyvena su motina (6 b. l.), todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas, nustačius atsakovo L. P. tėvystę, iš jo priteisti išlaikymą dukrai.

Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas dukrai Deimantei – 300 Lt per mėnesį yra nedidelis. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Įrodymų, kad jis būtų nedarbingas, neįgalus, jis nepateikė. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti dukrą, pareiga išlaikyti ją tenka tik jo motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui – vaiko tėvui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nėra užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, todėl jo teikiamas išlaikymas turi užtikrinti normalias jo dukters augimo ir vystymosi sąlygas, vaikas turi būti normaliai aprengtas, kad nebūtų pažeistas jo orumas, sotus, jam turi būti suteikiama reikiama pagalba susirgus, aprūpintas žaislais ir ugdymo priemonėmis pagal amžių. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, mamai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį. Įstatyme yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 str.) ir jokių išimčių nenumatyta. Tačiau teismo priteistas išlaikymas turi būti realus, t. y. tėvas, iš kurio priteisiamas toks išlaikymas, realiai turi galėti jį teikti. Tokiu būdu, priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 300 Lt dukrai Deimantei, ko prašo ieškovė, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką. Atsižvelgus į vaiko augimą, jo poreikių didėjimą, toks išlaikymas, teikiamas kiekvieno iš tėvų, vaikui yra būtinas jo poreikių tenkinimui.

Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadinasi, ieškinio pareiškimo diena yra tas fiksuotas momentas, nuo kurio priteisimas išlaikymas, jeigu neprašoma priteisti įsiskolinimą. Ieškinys dėl išlaikymo iš L. P. teismui pateiktas 2012 m. balandžio 18 d. (18 b. l. 1 t.), išlaikymo įsiskolinimo ieškovė atsisakė, todėl išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos.

Nepilnametei D. L. priteisto materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina motina S. L., su kuria vaikas gyvena (CK 3.190 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 str. nuostatas vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kai vaiko tėvai gyvena skyrium. Tik kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos, ji nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Mažametė D. L. gyvena su mama, ieškove S. L.. Jos tėvas, atsakovas L. P. su vaiku visiškai nebendrauja, savo gyvenamosios vietos adreso ieškovei nenurodo, kas leidžia daryti išvadą, kad nenustačius D. L. gyvenamosios vietos su mama, ateityje gali kilti įvairių problemų ir sunkumų sprendžiant įvairius su vaiku susijusius klausimus – jo išvykimo į užsienio šalis, atsakomybės už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams ir pan., todėl, nors ir atsakovas L. P. pretenzijų dėl vaiko gyvenamosios vietos nereiškia, ginčas dėl to nekyla, tačiau, siekiant apsaugoti vaiko interesus, reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Ieškovės atsisakymas nuo reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą priimtinas, byla dalyje dėl šio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.). Ieškovės dukra D. L. gimė 2009 m. sausio 29 d., vaiko tėvu įregistravo savo sutuoktinį, žinodama, kad jis nėra šio vaiko tėvas, į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, pripažinimo ir išlaikymo priteisimo ieškovė kreipėsi tik 2012 m. balandžio 18 d., t. y. praėjus trejiems metams po vaiko gimimo, teisme ieškovė pripažino, kad ji išlaikymo ir paramos iš atsakovo L. P. nereikalavo. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad ieškovės dukra Deimantė buvo išlaikoma iš bendrų šeimos pajamų, tokių lėšų vaikui išlaikyti pakako, todėl atsisakymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepažeidžia ieškovės ir vaiko interesų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu ieškovei – 458,69 Lt (70 b. l. 1 t.) (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), t. y. už ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo 144 Lt, dėl tėvystės nustatymo 144 Lt (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), dėl išlaikymo priteisimo 108 Lt (300x12x3%=108) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 136,85 Lt (1 b. l. 1 t.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi dėl ieškovės ir atsakovo L. P., vaiko tėvų, kaltės byla dėl tėvystės nustatymo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, šalys nepasinaudojo įstatymo jiems suteikta galimybe vaiko tėvystę patvirtinti ne ginčo teisenos tvarka, ieškovė įstatymu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, ieškinį patenkinus, visos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 991,54 Lt (458,69+144+144+108+136,85) priteistinos iš atsakovo L. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, 3.149 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsniu, 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, CPK 259, 265, 268-270, 392 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2009 m. vasario 2 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje įraše Nr. 24 įrašą apie tai, kad E. L., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. L., gimusios 2009 m. sausio 29 d., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nustatyti, kad L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), yra D. L., gimusios 2009 m. sausio 29 d., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas, D. L. – L. P. dukra.

Priteisti iš L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą dukrai D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki vaiko pilnametystės.

Nustatyti, kad D. L. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaiko motina S. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti D. L., gimusios 2009 m. sausio 29 d., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Ieškovės S. L. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš L. P. priimti, bylą dalyje dėl šio reikalavimo nutraukti.

Priteisti iš L. P. valstybei 991,54 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt vieną litą 54 ct.) bylinėjimosi išlaidų, iš jų 458,69 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 69 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, nurodant juridinio asmens kodą (duomenys neskelbtini), įmokos kodą 5630.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.