- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-406-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00811-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., V. S., G. S.-S, E. S.
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5892-1023/2019 pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., V. S., G. S.-S ir E. S. dėl neterminuoto tėvų vadžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas ieškiniu prašė pakeisti 2018 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3319-805/2018 dalį, kurioje A. S. ir V. S. atskirti nuo dukters P. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir neterminuotai apriboti A. S. ir V. S. tėvų valdžią dukters P. S. atžvilgiu (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-2).
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. teismo sprendimu tėvai A. S. ir V. S. buvo atskirti nuo nepilnametės dukters P. S., 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6835-652/2018 nepilnametei nustatyta nuolatinė globa. Nuo 2018 m. liepos 2 d. atsakovų šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, tačiau 2019 m. sausio 31 d. atvejo vadybos procesas nutrauktas, nes teikta pagalba nepadėjo pakeisti elgesio su vaiku, tėvai nebuvo pajėgūs užtikrinti vaiko teisių ir teisėtų interesų, ignoravo specialistus ir atsisakė siūlomos pagalbos. Tėvai yra visiškai nusišalinę nuo dukros auklėjimo ir išlaikymo, niekada nelankė mergaitės, nors jiems yra žinoma mergaitės gyvenamoji vieta. Suinteresuoti asmenys E. S. ir G. S.-S. stengiasi išgydyti mergaitės sveikatos problemas, kurios šiuo metu yra arba visai išnykę arba labai sumažėjusios. Mergaitės globėjai yra išreiškę norą įsivaikinti nepilnametę, be to, tik neterminuotai apribojus tėvų valdžią atsakovams nepilnametė P. S. galėtų būti ne globojama, o įvaikinta nuolatinių globėjų šeimoje, mergaitė taptų pilnaverte šeimos nare ir dukra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys E. S. ir G. S.-S. atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 56) su pareiškimu sutiko.
4. Suinteresuoti asmenys A. S. ir V. S. atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 59-61) su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad yra visiškai pasiruošę tinkamai įgyvendinti motiniškas/tėviškas teises ir pareigas bei turi realias galimybes užtikrinti pagrindines savo vaiko teises gyventi ir sveikai vystytis.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu pakeitė 2018 m. rugpjūčio 20 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3319-805/2018 A. S. ir V. S. atskyrimą nuo nepilnametės dukters P. S. į neterminuotą tėvų valdžios apribojimą suinteresuotiems asmenims A. S. ir V. S. nepilnametės dukters P. S. atžvilgiu.
6. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys A. S. ir V. S., būdami tinkamai informuoti, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti posėdį nepateikė, tokiu būdu išreiškė visišką abejingumą pareiškimo reikalavimų, susijusių su jų vaiku, išsprendimui. Toks minėtų asmenų abejingumas, kai byloje sprendžiamas jų tėvų valdžios ribojimo klausimas, laikytinas nesuderinamu su konstitucine pareiga rūpintis savo vaiku ir jį išlaikyti, kurios vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, buvimo kartu, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Minėti asmenys atsiliepime nesutikdami su pareiškimu nurodo, kad gali patys pasirūpinti nepilnamete dukra, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikė.
Atsiliepimas
7. Teismas A. S. ir V. S. atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad neišlaikė vaiko, nes nežinojo, jog privalo mokėti, nežinojo į kieno sąskaitą, ir nelankė vaiko, nes manė, kad galės su dukra bendrauti tik su psichologo pagalba, nelaikė pateisinančiomis konstitucinės pareigos nevykdymą, nebendraujant su vaiku, nesirūpinant jo materialine ir dvasine gerove. Minėti tėvai aplinkybių, kad jie yra pasirengę auginti vaiką, kad siekė sąžiningai ir savarankiškai atlikti savo tėviškas pareigas ir užtikrinti deramą bendravimą, auklėjimą vaiko, kad suvokia vaiko poreikius, kad jiems kaip biologiniams tėvams ir vaikui nebuvo sudarytų galimybių matytis, palaikyti ryšį, neįrodė.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad A. S. ir V. S. savo dukros nelanko, ja nesirūpina, nesidomi jos vystymusi ir gyvenimo sąlygomis, jie visiškai nusišalinę nuo dukters auklėjimo ir išlaikymo. Be to, net ir iškėlus šią bylą teisme, tėvų elgesys nepasikeitė, jie nesiekė susigrąžinti vaiko, nesiekė užmegzti ryšio su vaiku.
9. Teismas taip pat nurodė, kad vaikui augant pas biologinius tėvus, tėvai nesuvokė vaiko poreikių, neturėjo socialinių įgūdžių auginti vaiką, o vaiko augimas pas globėjus jau beveik du metai ir per šį laikotarpį biologinių tėvų visiškas nusišalinimas nuo tėviškų pareigų rodo, kad pats vaiko atskyrimas nuo tėvų, ryšio su jais praradimas ir nusistovėję santykiai su globėjais yra savarankiška kliūtis, apsunkinanti vaiko grąžinimą tėvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Nanning v. Germany, no. 39741/02).
10. Teismas darė išvadą, kad A. S. ir V. S. neatlieka, vengia atlikti savo pareigas dėl dukters ir ja nesirūpina, savo nepilnametei dukrai jokios įtakos nedaro, nesiekia su ja palaikyti jokio ryšio, jos neauklėja, neišlaiko ir ja apskritai jau ilgą laiką nesidomi, yra visiškai nusišalinę nuo bet ko, kas yra susiję su jų dukterimi (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad toks tėvų požiūris į savo dukrą ir elgesys ateityje galėtų pasikeisti byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą pakeisti nepilnametės P. S. atskyrimą nuo A. S. ir V. S. į neterminuotą A. S. ir V. S. tėvo valdžios apribojimą nepilnametei P. S. (CK 3.180-3.181 straipsniai, CPK 408 straipsnis).
11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys A. S. ir V. S. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas visiškai nevertino, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantai patys nebūtų pajėgūs užtikrinti savo mažametės dukros teisių ir teisėtų interesų. Apeliantai yra visiškai pasiruošę tinkamai įgyvendinti motiniškas/tėviškas teises ir pareigas bei turi realias galimybes užtikrinti pagrindines savo vaiko teises gyventi ir sveikai vystytis. Abu turi visus reikiamus įgūdžius būtinus auginat mažametę dukrą, nė vienas neturi jokių žalingų įpročių, neteisti, nebausti administracine tvarka. Nors abu yra neįgalūs, tačiau sveikatos būklė leidžia pasirūpinti savimi, savo buitimi bei tinkamai prižiūrėti mažametę dukrą. Gaunamos pajamos taip pat yra pakankamos, kad galėtume tinkamai tenkinti kasdieninius dukros poreikius.
12.2. Byloje nebuvo nustatyta kad apeliantai elgiasi netinkamai nepilnametės dukros atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantams trūksta socialinių, kasdieninių buities priežiūros, higienos įgūdžių, būtinų pasirūpinti dukra.
12.3. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams. Visais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Šiuo atveju jokios apeliantų kaltės nėra nustatyta, todėl nėra ir teisinio pagrindo neterminuotai apriboti tėvo/motinos valdžią dukros atžvilgiu.
12.4. Pažymėtina, kad pareiškėjas visada laikėsi tvirtos pozicijos apriboti apeliantų motinos/tėvo valdžią, net nesvarstydamas biologinės šeimos suvienijimo kaip rimto pasirinkimo. Be to, visi veiksmai buvo atliekami su tvirta prezumpcija, kad dukrai bus reikalinga ilgalaikė globa. Tačiau CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl visiško nesirūpinimo vaikais, nedalyvavimo vaikų auklėjime, laikytinas kaltais veiksmais. Pažymėtina tai, jog klausimas dėl tėvų galimybių auginti ir rūpintis dukra išspręstas 2018-08-20 Alytaus apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-3319-805/2018 ir tai, kad A. ir V. S. nesiekė patys tinkamai įgyvendinti tėvų valdžios, rodo, jog apeliantus tenkino ir tenkina esama situacija, todėl taikytinas neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
13.2. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiamas labai svarbus klausimas, taip pat į tai, jog nepilnametės tėvai privalo būti išklausyti teisme, apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, pripažįstant A. S. ir V. S. dalyvavimą būtinu (LR CPK 322 straipsnis, 388 straipsnio 2 dalis).
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys E. S. ir G. S.-S. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės nepasikeitė net ir po apeliantams nepalankaus teismo sprendimo: A. ir V. S. niekada nelankė P. S., neskambino ir jokiais kitais būdais nesidomėjo ja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15.1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15.2. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo terminuotai apribota atsakovų tėvų valdžia vaiko atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
5. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovams buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jie teismo posėdyje nedalyvavo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai buvo tinkamai atstovaujami advokatės. Todėl darytina išvada, kad atsakovų procesinės teisės nebuvo pažeistos. Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylą atsakovai turi būti betarpiškai išklausyti, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma, o ne tik atsakovų paaiškinimai lemia teismo sprendimą. Šiuo atveju, iš byloje esančių įrodymų visumos galima spręsti, kad įrodymų pakanka visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo
6. Byloje sprendžiamas ginčas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo teisėtumo.
7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį (neterminuotai apribodamas tėvų valdžią), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
8. Tėvų valdžios turinys apima tėvų teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių, esant atitinkamoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko interesus, yra tėvų valdžios apribojimas (CK 3.160 str. 2 d., 3.180 str.). Teismas gali priimti sprendimą laikinai ar neterminuotai apriboti tėvų valdžią, nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Minėtoje nuostatoje numatyti šie pagrindai, kai tėvai (vienas jų): 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
9. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikiną atsakovo (tėvo) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti tėvo valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
10. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09).
11. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
12. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir iš esmės jų neginčijo. Atsakovai nesutinka su teismo išvadomis, o ne su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos ir pagrįstos. Atsakovai neturi socialinių įgūdžių auginti vaiką, jų sveikatos būklė neleidžia tinkamai rūpintis vaiku ir suprasti jo poreikius ir užtikrinti vaiko interesus.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra du savarankiški pagrindai apriboti atsakovų tėvų valdžią neterminuotai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; 2) nesirūpina vaiku.
15. Atsakovų vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaiką pasireiškia tuo, kad atsakovai nepilnametei dukrai neteikia išlaikymo, priteisto Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu. Atsakovų argumentai, kad priteisto išlaikymo jie nemokėjo, nes jiems net nebuvo išaiškintas teismo sprendimas, kad privalo mokėti ir į kieno konkrečiai banko sąskaitą, atmestini. Tokie atsakovų argumentai rodo, kad atsakovai abejingai žiūri į savo pareigas arba jų turinio net nesupranta. Teisėjų kolegijos vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turėjo suvokti, kad vaikui gyvenant nuo jų skyrium, vaikui reikalingas išlaikymas, nes reikia užtikrinti jo būtinuosius poreikius, tokius kaip būstas, maistas, sveikatos apsauga, higiena ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ne teismo sprendimo dėl priteisto išlaikymo vykdymas, o suvokimas, kad vaiko poreikiai turi būti užtikrinti ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikui materialinę paramą rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas, tuo tarpu atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu siekė šią savo pareigą įgyvendinti. Atsakovai neteigia, kad teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, negavo. Taigi, jų vienintelis veiksmas, kurį atsakovai turėjo atlikti – perskaityti sprendimą. Tuo atveju, jei atsakovai nežinojo į kokią sąskaitą reikia pervesti, turėjo dėti pastangas, kad tokią informaciją gautų. Tuo tarpu iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovai atsisakė jiems teikiamų socialinių paslaugų, nebendravo su socialiniais darbuotojais. Šių aplinkybių visuma tik patvirtina tiek pirmosios instancijos teismo, tiek socialines paslaugas teikiančios institucijos išvadas, kad atsakovai yra socialiai neatsakingi ir vengia vykdyti savo pareigas dukrai.
16. Atsakovų nesirūpinimą vaiku rodo tai, kad atsakovai per visą atskyrimo nuo jų laikotarpį, t.y. beveik du metus, nesiekė su vaiku bendrauti, nesidomėjo jo raida. Toks atsakovų elgesys patvirtina socialines paslaugas teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės Socialinių paslaugų centro pateiktuose įrodymuose nurodytas išvadas, kad atsakovai nesuvokė problemos svarbos ir galimybių jas spręsti. Nors apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad socialiniai darbuotojai jų atžvilgiu nebuvo nusiteikę geranoriškai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bandę spręsti šią problemą, pvz., kreipęsi su skundu dėl netinkamos socialinės pagalbos. Be to, atsakovai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų galėję įgyvendinti savo teisę matytis su dukra. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad vieną kartą buvo suorganizuotas atsakovų susitikimas su dukra, tačiau patys atsakovai į susitikimą neatvyko. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo preziumuoti socialines paslaugas teikiančios institucijos netinkamą socialinių paslaugų teikimą, todėl atsakovai turėjo įrodyti, kad ne dėl jų pačių kaltės nevyko bendravimas su dukra. Be to, atsakovai ir su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, jog siektų įgyvendinti savo teises ir pareigas dukros atžvilgiu.
17. Ta aplinkybė, kad atsakovai neteisti ir nebausti administracine tvarka, kad neturi priklausomybių, kad neturi įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus, nėra pagrindas teigti, kad nėra kitų pagrindų neterminuotai apriboti tėvų valdžią.
18. Spręsdama, ar tėvų valdžia pagrįstai apribota neterminuotai, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai nededa jokių pastangų, kad situacija pasikeistų, visiškai atsisakė socialinių paslaugų, todėl darytina išvada, kad atsakovai nepripažįsta problemos ir todėl negali pakeisti situacijos. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad padėtis šeimoje negali pasikeisti, ir tuo pagrindu tėvų valdžią apribojo neterminuotai. Atsakovai vengia atlikta savo pareigas vaiko atžvilgiu, nesirūpina vaiku, toks atsakovų elgesys pažeidžia vaiko interesus, todėl neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nustatytas pagrįstai ir jis atitinka vaiko interesus, o apeliacinis skundas atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.