- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- II-464-271/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02814-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
dalyvaujant skundo pareiškėjui (toliau - Pareiškėjas) A. S., jo įgaliotajam atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,
suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotajam atstovui Renatui Ivanauskui,
teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., gim. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9612-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19100318054),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu 10-ANR_N-9612-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19100318054) A. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019-04-25, apie 08.25 val., kelio Kirtimai-Pagiriai- Baltoji Vokė 8 kilometre vairavo automobilį Volvo XC70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,52 promilės girtumas. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį. Minėtu nutarimu už šį nusižengimą A. S. skirta 950 (devynių šimtų penkiasdešimties) eurų bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 14 mėnesių.
Šalies argumentai
A. S. pateikė teismui skundą dėl 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo, kuriuo prašė jį panaikinti. Skunde nurodė, kad policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir 2019-04-25 8.25 val. buvo patikrintas alkotesteriu. Nustatytas 0,52 promilės girtumas. Protokole ir nutarime fiksuotas A. S. girtumo laispnis yra klaidingas vien dėl to, kad jis buvo nurodytas neatsižvelgus į prietaiso matavimo 0,017 promilės paklaidą. Be to, 2019-04-25 8.25 val. buvo priimtas sprendimas nušalinti pareiškėją nuo transporto priemonės vairavimo, kas negalėjo būti atlikta, nes A. S. pažįstamas asmuo S. Č., kurio buvo paprašyta parvairuoti automobilį, atvyko tik apie 8.45 val., todėl 8.25 val. faktiškai dar nebuvo žinomas nei vairuotojas, nei jo pažymėjimo numeris, kuris nurodytas sprendime. 2019-04-25 9.01 val. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau pasirašyti dokumentų A. S. buvo pakviestas tik 9.18 val., todėl dokumentus pasirašė ir policijos pareigūnų buvo paleistas tik apie 9.20-9.25 val., taigi A. S. patikrinime buvo užlaikytas apie 1 valandą. Po protokolo surašymo, pareiškėjas iškart nuvyko į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, kur 2019-04-25 9.50 val. buvo paimtas kraujas, kuriame, pagal Specialisto išvadą Nr.T-A3561/2019(01) buvo nustatyta 0,31 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip pat 9.55 val. jis buvo patikrintas alkotesteriu ALCOTEST 6820 Nr.ARKN-0933, gautas rezultatas 0,27 promilės. Pareiškėjo manymu, policijos pareigūnai nesilaikė alkotesterio ALCOTEST 6810 Nr.ARBL-0747 naudojimosi instrukcijų, neblaivumo nustatymo procedūrų, neleido pakartotinai matuotis girtumo alkotesteriu, nors A. S. prieš pat sulaikymą rūkė, tačiau nebuvo apie tai nei paklaustas, nei informuotas, kad tai gali turėti įtakos matavimo rezultatams, todėl policijos pareigūnai neteisingai nustatė A. S. girtumo lygį, neišsiaiškino, ar asmuo iki patikrinimo vartojo alkoholio turinčius skysčius, be to, patikrinimo metu buvo užlaikytas apie 1 valandą, todėl negalėjo laiku nuvykti pasitikrinti blaivumo gydymo įstaigoje. Alcotest 6810 instrukcijoje nurodoma, kad išgėrus alkoholio, būtina palaukti bent 15 minučių, be to prieš naudojant alkotesterį būtina įsitikinti, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių ir nerūkė bent dvi minutes, todėl šiuo atveju pareigūnams prieš patikrą neišlaukus minimalaus nustatyto laiko, neįsitikinus prieš patikrą, kad tikrinamas asmuo nieko nevalgė, negėrė ir nerūkė, šio įrenginio rodmenimis vadovautis negalima. Nagrinėjamu atveju A. S. prieš pat patikrinimą išgėrė sulčių, kurių pakelis jau kelias dienas buvo automobilyje, todėl jos, esant karštam orui, galimai buvo parūgusios ir turėjo savyje alkoholio, kas galimai iškreipė duomenis ir jais vadovautis negalima, be to, A. S. važiuodamas rūkė, todėl policijos pareigūnai turėjo atlikti pakartotinį patikrinimą po 15 minučių, siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų A. S. buvo neblaivus. A. S. neblaivumas buvo tikrinamas pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimus, kas kelia pagrįstų abejonių administracinio teisės pažeidimo byloje ištirtais duomenimis. Pareiškėjas apskritai abejoja alkotesterio, kaip šaltinio tiksliam girtumui nustatyti, patikimumu ir objektyvumu. Atkreipia dėmesį, kad Alcotest 8610 naudojimosi instrukcija numato, kad šio alkotesterio jautrumo poslinkis paprastai yra 0,6% per mėnesį, kas dar labiau didina leistiną nuokrypį, kuris galimas po kalibravimo. Nurodo, kad A. S. iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenis. Pažymi, kad esant abejones keliančių duomenų, neblaivumo tikrinimas nesilaikant reikalavimų, tikslių duomenų nenurodymas protokole, t.y. visos abejonės, kurių negalima patikrinti arba panaikinti, turi būti vertinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. S. patraukti administracinėn atsakomybėn, kadangi nėra objektyvių administracinio nusižengimo sudėties įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, kadangi dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, byloje esantys alkotesterio parodymai negali būti laikomi leistinu ir tinkamu įrodymu byloje. Kadangi byloje yra abejones keliančių duomenų, kad A. S. neblaivumas buvo patikrintas nesilaikant alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimų, kas iškreipė jo tikrąjį blaivumo laipsnį, bei tai, kad neblaivumo tikrinimui alkotesterio parodymai yra prieštaringi A. S. kraujyje rastam etilo alkoholio kiekiui, atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės, kurių nebegalima panaikinti, vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, A. S. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o skundžiamas nutarimas naikintinas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba rašytiniame atsiliepime nurodė, kad A. S. buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas. Protokole jis nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi. Bylos nagrinėjimo metu jis pateikė paaiškinimą, kad vakare su žmona išgėrė vyno, po vienos valandos ir 25 minučių pridavė kraujo mėginį, kurį ištyrus jam nustatytas 0,31 promilės girtumas. Tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistai savo išvadose pateikia, kad žmogaus organizmas, priklausomai nuo savo fiziologinių savybių, paprastai skaido nuo 0,1 iki 0,25 promilės per valandą. Šiuo konkrečiu atveju A. S. buvo nustatytas 0,52 ±0,017 promilės girtumas. Atsižvelgiant, kad po 1 val. 25 min. buvo nustatytas 0,31 promilės girtumas, matyti, jog per beveik pusantros valandos jo organizmas išskaidė 0,21 promilės alkoholio, kas dar kartą tik patvirtina, kad A. S. betarpiškai prieš sustabdymą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir dėl alkoholio matuoklio (turinčio galiojančią metrologinę patikrą) jokių abejonių nekyla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teismui neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (byla Nr. N444-1016/2011), todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N62-3686/2008). Remdamiesi išdėstytu, prašo ginčijamą nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. bylos nagrinėjimo metu pakartojo skundo argumentus ir nurodė, kad vairavo automobilį ryte, gal apie 8:25 val. Išvakarėse buvo vestuvių su žmona metinės, apie 22 val. dviese išgėrė 0,7 l butelį vyno. Kiekvienam teko po 350 g. Kitą dieną važiuojant automobiliu buvo vykdomas reidas, jį sustabdė policijos pareigūnai, davė papūsti į alkotesterį. Buvo nustatytas neblaivumas. Prieš išvažiuodamas paragavo surūgusių sulčių. Išgėrė jų apie 150-200 g. Gal promilės liko po jo. Gėrė tų sulčių mašinoje, kokios 3-4 minutės iki sustabdymo. Apie tai pareigūnams, berods, neminėjo. Be to, jis yra rūkantis žmogus. Rūkė ir prieš išvažiuodamas, ir vairuodamas. Gal dvi minutės iki sustabdymo. Pareigūnai klausimo, ar jis rūkė, neuždavė. Kai pareigūnai davė papūsti, alkotesteris parodė 0,52 promilių. Antro bandymo pūsti į alkotesterį nebuvo. Buvo pasimetęs, su pareigūnais nesiginčijo. Pasirašė protokolą, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, gailisi. Antro bandymo pūsti į alkotesterį pareigūnų neprašė. Net nežinojo, kad po 15 minučių galima prašyti antro bandymo. Paskambino pažįstamam S. Č., kad šis paimtų mašiną, o jį patį nuvežtų į priklausomybės ligų centrą kraujo tyrimui atlikti. S. Č. atvyko gal po 20 minučių, jis pats protokolą pasirašyti gavo tik 9:15 val. Po to iš karto važiavo priduoti kraujo, kurio atsakymas buvo 0,31 promilių. Kraujo tyrimas buvo atliktas praėjus 1 val. 20 min. po pirminio patikrinimo alkotesteriu. Pakartotinis patikrinimas alkotesteriu centre parodė 0,27 promilės, t.y. leistina norma taip pat viršyta nebuvo. Jis sveria apie 115 kg. Prieš dvejus metus darėsi skrandžio mažinimo operaciją, numetė labai daug svorio (apie 100-150 kg), gal tas turėjo įtakos alkotesterio rodmenims.
Liudytojas R. S. parodė, jog buvo vykdomas reidas, sustabdė pareiškėją. Iš pradžių davė papūsti per atstumą. Prietaise užsidegė raudona lemputė. Paklausė vairuotojo, ar šis vartojo alkoholinių gėrimų. Jis atsakė, kad išgėrė vakare alaus. Patikrinus jį alkotesteriu, buvo nustatytas neblaivumas ir surašytas protokolas. Dažniausiai protokolo surašymas užtrunka 20-30 min. Dabar tiksliai nepasakys, kiek laiko jis buvo surašomas. Kai spausdini protokolą, jame automatiškai atspausdinamas laikas. Neatsimena, jog vairuotojas būtų prieš patikrinimą minėjęs, kad vartojo surūgusias sultis, kad būtų nesutikęs su pažeidimu. Buvo ramus vairuotojas.
Liudytojas A. S. parodė, kad pažeidėjas iš matymo matytas. Jį sustabdė ir dokumentus formino kolega R. S.. Jis pats priėjo jau po sustabdymo fakto, kolega tuo metu jau pildė protokolą. Bendravo su vairuotoju apie 15 minučių. Klausė vairuotojo, kada buvo vartojamas alkoholis. Šis aiškino, kad išvakarėse. Apie jokį sulčių vartojimą kalbos nebuvo, tik apie alkoholį išvakarėse. Jei vairuotojas nesutiko su alkotesterio rodmenimis, galėjo paprašyti būti nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą. Pareigūnai neprivalo to daryti, tačiau paprastai geranoriškai sutinka, ypač, kai protokolo surašymas užtruko. Pilietis buvo ramus, mandagus, viską pasirašė. Iš jo pusės nebuvo jokių priekaištų ar nusiskundimų.
Liudytojas V. M. parodė, kad nagrinėjo A. S. bylą. Bendravo su pažeidėju. A. S. ypač akcentavo, kad jį ilgai laikė patruliai, todėl tik po 1.20 val. pridavė kraują tyrimui. Į bylos nagrinėjimą atsinešė specialisto išvadą su apžiūros protokolu, aiškino, kad juose yra tikrieji rodmenys, kurie atitinka leistiną normą. Jam buvo išaiškinta, kad jo administracinei atsakomybei yra aktualūs tik tie duomenys, kurie buvo vairavimo metu, o ne po valandos ar daugiau. Faktas, kad kraujas parodė leistiną girtumo normą po pusantros valandos, nereiškia, jog jis buvo blaivus vairavimo metu. Tikrai neprisimena, ar pažeidėjas minėjo kažką apie surūgusių sulčių vartojimą. Jei būtų minėjęs, tikėtina, kad tai būtų parašyta byloje, nes į nutarimą įrašomi žmonių paaiškinimai.
Liudytojas S. Č. paaiškino, kad A. S. yra jo draugas. 2019-04-25 jis paskambino, pasakė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, jis pripūtė promilių, paprašė atvažiuoti pasirūpinti automobiliu. Gyvena (duomenys neskelbtini), atvyko savo automobiliu. Policijos pareigūnams pateikė savo dokumentus, papūtė ir stovėdamas laukė, kol jam atiduos dokumentus. Apie 09:20 val. jam atidavė dokumentus, draugo mašinos raktelius, sėdo už A. S. automobilio vairo ir kartu su visa šeima nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į draugo namus, kur paliko jį ir visą jo šeimą. Savo automobilį jis paliko prie pareigūnų stovėjimo vietos. Prie A. S. namų jau laukė kitas vairuotojas. Šis pavežė jį atgal prie jo nuosavo palikto automobilio. Žino, kad A. S. vėliau važiavo į narkologinį centrą. A. S. sakė, kad alkoholio ryte nevartojo. Kažkiek išgėrė tik išvakarėse.
Specialistas A. L. Mižutavičius teismui paaiškino, kad kaip Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytojas atliko A. S. medicininę apžiūrą ir surašė A. S. neblaivumo aktą. Pilietis į centrą atvyko savo iniciatyva po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam nustatytas 0,52 promilės girtumas. Jis nesutiko su policijos alkotesterio parodymais. Atvykus buvo paimtas kraujas, atlikta bendra apžiūra. Alkotesteris atvykimo metu (9.55 val.) parodė 0,27 promilės, kraujyje buvo nustatyta 0,31 promilės (kraujas paimtas 9.50 val.). Nuo sulaikymo buvo praėję 1 val. 20 min. Centro darbuotojai neduoda išvadų, kokia alkoholio koncentracija galėjo būti asmens organizme sustabdymo metu. Tai priklauso nuo daugelio niuansų, kurių centro specialistai nevertina. Šiaip abejonių alkotesterio parodymais kyla tuomet, kai patikra centre parodo nulinę alkoholio koncentraciją žmogaus organizme. Jei po 1 val. 20 min kraujas rodo 0,31, o alkotesteris 0,27 promilės, sustabdymo metu galėjo būti 0,46-0,5 promilės. Į valandą iš organizmo vidutiniškai išgaruoja nuo 0,09 iki 0,12 promilės. Moterims mažiau – 0,08-0,09 promilės. Tai taip pat priklauso nuo visokių niuansų – organizmo, nuo vartoto alkoholio stiprumo, kepenų funkcijos. Tikrinamas A. S. minėjo, kad gėrė išvakarėse. Negali pasakyti, ar minėjo surūgusias sultis. Jei būtų pasakęs, išvadoje tai būtų įrašyta.
Motyvuojamoji dalis
A. S. skundas tenkintinas iš dalies
Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Apeliaciniu skundu ginčijama A. S. kaltė dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. A. S. ir jo gynėjas teigia, kad policijos pareigūnai, tikrindami jo neblaivumą, pažeidė alkotesterio naudojimo instrukciją bei nesilaikė transporto priemonės vairuotojo neblaivumo nustatymo tvarkos, kas iškreipė jo tikrąjį blaivumo laipsnį, todėl byloje esančiais A. S. patikros alkotesteriu rodmenimis, įrodinėjant jo kaltę dėl vairavimo neblaiviam, remtis negalima. Savo poziciją grindžia aplinkybėmis, jog vairuotojui nebuvo suteikta galimybė pasitikrinti alkotesteriu antrą kartą, nebuvo įsitikinta, kad jis prieš patikrą nieko nevalgė, nerūkė bei negėrė, formuluojant kaltinimą pareiškėjo naudai nebuvo įvertinta nei alkotesterio galima paklaida, nei prietaiso jautrumo poslinkis. Priklausomybės ligų centre nustatyti duomenys (tiek alkotesterio parodymai, tiek kraujo patikrinimo rezultatai) neviršijo vairuotojui leistinos alkoholio koncentracijos organizme normos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ar kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija su pakeitimais ir papildymais) 4 punktas numato, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Iš šio reglamentavimo seka, jog policijos pareigūnai neturėjo pareigos alkotesteriu tikrinti A. S. neblaivumą antrą kartą, nes nagrinėjamoje situacijoje nebuvo aukščiau paminėtų sąlygų. Galiausiai tiek teisme apklaustas A. S., tiek policijos pareigūnas R. S. patvirtino, kad vairuotojas neginčijo, neišreiškė abejonių alkotesterio parodymais, t.y. pareigūnams nebuvo nei įstatyminio, nei faktinio pagrindo tikrinti alkotesteriu vairuotoją antrą kartą. Atitinkamai skundo argumentas, jog neblaivumo nustatymo procedūra buvo pažeista, nes pareiškėjui nebuvo leista pakartotinai tikrintis girtumo alkotesteriu, nepagrįstas.
Taip pat skunde teigiama, jog policijos pareigūnai nesilaikė alkotesterio ALCOTEST 6810 naudojimosi instrukcijos, kadangi tikrinamas asmuo nebuvo išklausinėtas apie rūkymą, nebuvo informuotas, kad tai gali turėti įtakos patikros rezultatams, nesiaiškino, ar prieš patikrą A. S. nevalgė, nevartojo skysčių, savyje turinčių alkoholio. Šie argumentai nepagrįsti. Reikalavimą išsiaiškinti, ar tikrinamas asmuo prieš patikrinimą nieko nevalgė, negėrė ir nerūkė, pareiškėjas grindžia alkotesterio „Lion Alcometer“ instrukcijos reikalavimais, pagal kuriuos prieš panaudojant alkotesterį reikalaujama įsitikinti, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių ir nerūkė bent dvi minutes. Tačiau nagrinėjamu atveju vairuotojo patikra buvo atlikta alkotesteriu Drager Alcotest 6810, kurio naudojimo instrukcija teismo buvo išreikalauta. Joje prietaiso gamintojas prie prietaiso naudojimo sąlygų nenurodė reikalavimo, kad tikrinamas asmuo turi būti nevalgęs, negėręs (išskyrus alkoholį ir aromatinius gėrimus) ir nerūkęs tam tikrą laiką iki patikrinimo, nes šie faktoriai turės įtakos rodmenų tikslumui. Prie reikalavimų tikrinamam asmeniui tik pažymima, kad jei tikrinamas asmuo išgėrė alkoholio, iki patikros turi praeiti 15 minučių. Liudytojai policijos pareigūnai R. S. bei A. S. nurodė, kad vairuotojo iš karto po sustabdymo buvo klausiama, ar jis vartojo alkoholio ir kada. Jis pats nurodė, kad alkoholį vartojo tik išvakarėse, atitinkamai laukti instrukcijoje nurodytų 15 minučių pagrindo nebuvo. Prie reikalavimų tikrinamam asmeniui taip pat pažymima, jog parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai, pavyzdžiui vaisių sultys. Būtent šia aplinkybe savo gynybą grindė skundo pareiškėjas, nurodydamas, jog prieš patikrą buvo išgėręs sulčių, kurios galimai net buvo parūgusios. Tačiau ši versija atsirado tik po protokolo surašymo, administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu (pirmą kartą tokia aplinkybė nurodyta 2019-05-14 rašytiniame A. S. paaiškinime). Tikrinimą atlikusiems pareigūnams nebuvo nė užsiminta apie jokių sulčių vartojimą, juolab parūgusių, nors tokiu atveju (pavartojus parūgusių skysčių) tikrinamas asmuo turėjo numatyti, kad parodymai gali būti netikslūs ir iš karto abejoti gautu rezultatu. Kad vairuotojas būtų ką nors sakęs apie prieš patikrinimą vartotas surūgusias sultis, negalėjo patvirtinti ir medikas, kuris atliko A. S. apžiūrą Vilniaus priklausomybės ligų centre. Šios aplinkybės verčia abejoti pareiškėjo nurodomomis aplinkybėmis.
Kita vertus, sulčių pavartojimas būtų iššaukęs trumpalaikį rodmenų iškreipimą ir ši aplinkybė būtų kažkaip atsispindėjusi po daugiau nei valandos atliekant pakartotines patikras. Po A. S. patikros alkotesteriu 08:25 val. buvo gauti 0,51 (±0,017) promilės rodmenys, antrą kartą alkotesteriu A. S. buvo patikrintas 09:55 val., t.y. lygiai po pusantros valandos, gauti 0,27 promilės rodmenys, tuo tarpiu 09:50 val. paimtas kraujas parodė 0,31 promilės alkoholio koncentraciją kraujyje. Nors po pusantros valandos gauti duomenys rodė leistiną girtumo ribą, bylos nagrinėjimui yra aktualus tik konkretus girtumas, buvęs A. S. vairavimo metu, ką pagrįstai atsiliepime konstatavo ir ginčijamą nutarimą priėmusi institucija. Nors pareiškėjas reikalavo vadovautis būtent Vilniaus priklausomybės ligų centre atliktų patikrinimų rezultatais, kurie, neva nuneigia policijos pareigūnų gautus duomenis, teismas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. A. S. pateikti savanoriškos patikros duomenys niekaip nepaneigia pirminės patikros rezultatų, atvirkščiai - tik patvirtina pastaruosius, kadangi gauti duomenys visiškai atspindi natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą asmens organizmo terpėse (nuo 0,15 iki 0,2 promilės per valandą). Nenatūralaus skirtumo tarp rodmenų, neįžvelgė ir teismo apklaustas Vilniaus priklausomybės ligų centro specialistas. Šios aplinkybės leidžia abejoti pareiškėjo po administracinio nusižengimo protokolo surašymo iškelta versija, kad jis prieš pat patikrą buvo vartojęs sulčių, kurios sukėlė trumpalaikį alkoholio koncentracijos organizmo terpėse padidėjimą patikrinimo metu.
Nors savo skunde ir bylos nagrinėjimo metu A. S. ypač akcentavo, jog dėl ilgai užtrukusios patikros sustabdymo vietoje jam nebuvo suteikta galimybė valandos bėgyje pasitikrinti savo blaivumą medicinos įstaigoje, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės bylos nagrinėjimui neturi. Ta aplinkybė, jog medicininėje įstaigoje pakartotinė pažeidėjo patikra buvo atlikta daugiau nei po valandos, jos metu gautų rezultatų nepadaro neobjektyviais, nepatikimais ar nevertintinais teismo. Pareiškėjo pateikti pakartotinės patikros rezultatai, nepaisant jų gavimo laiko, yra vertinami visų byloje surinktų duomenų visumoje, gretinami su kitais byloje esančiais duomenimis ir visų jų pagrindu daromos išvados apie administracinio nusižengimo sudėties buvimą (nebuvimą) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose.
Pagrįstas tik vienintelis pareiškėjo argumentas, kad kaltinime konstatuojant jo girtumą buvo tinkamai neatsižvelgta į galimą prietaiso paklaidą. Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452, kuriuo buvo patvirtinta transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar pasvaigimo nustatymo taisyklės (nauja redakcija patvirtinta 2016-05-18 nutarimu Nr. 503), 2.3 punktas numato, kad nustatant neblaivumą metrologiškai patikrinta specialiąja technine priemone, turi būti įvertinta šios priemonės paklaida. Atitinkamai atsižvelgiant, jog alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARBL-0747, paklaida (nuo 0,01 iki 1 promilės) yra 0,017 promilės, A. S. nepaisant alkotesterio parodymų ginčijamame nutarime turėjo būti konstatuotas ne 0,52 promilės, o 0,503 promilės girtumas (0,52-0,017). Būtent toks girtumas teismo yra konstatuojamas, tikslinant jo kaltinimo formuluotę. Tačiau tai niekaip nekeičia A. S. veikos kvalifikavimo, kadangi ir pritaikius pažeidėjo naudai prietaiso paklaidą, A. S. girtumas vis tiek viršytų leidžiamą normą.
Taip pat skunde buvo reikalaujama įvertinti alkotesterio jautrumo poslinkį, kuris pagal instrukciją sudaro 0,6 % matavimo vertės per mėnesį. Nors policijos pareigūnams teisės aktai nenustato pareigos formuluojant kaltinimus neblaiviems vairuotojams, jų neblaivumą konstatuoti apskaičiavus alkotesterio jautrumo poslinkį (priešingai nei paklaidos atveju), teismas atsižvelgdamas į kilusį ginčą būtent dėl neblaivumo laipsnio tikslumo, laiko reikalinga nagrinėjamu atveju jį įvertinti sprendžiant A. S. atsakomybės klausimą. Alkotesterio Drager Alcotest 6810 naudojimo instrukcijos Techninių domenų dalyje nurodoma, kad prietaiso jautrumo poslinkis paprastai yra 0,6 % matavimo vertės per mėnesį. Iš patikros sertifikato Nr. 0969438 matyti, kad prietaiso patikra atlikta 2019-03-27 d. A. S. neblaivumas juo buvo tikrinamas 2019-04-25 d, t.y. praėjus beveik mėnesiui po metrologinės patikros. Tokiu būdu, A. S. naudai galima vertinti ne daugiau nei 0,6 % nuo gautų parodymų, o tai yra 0,00312 promilės (0,6 % nuo 0,52 promilės). Netgi pareiškėjo naudai įvertinus galimą prietaiso paklaidą bei jautrumo poslinkį kartu, gautume 0,4998 (0,52-0,017-0,00312) promilės, t.y. pareiškėjo kvalifikacijos niekaip nekeičiantį rezultatą.
Nors pareiškėjas, remdamasis moksliniais tyrimais, reiškė abejones alkotesterio rodmenimis, kaip tinkamais įrodymais apskritai, teigdamas, kad tik kraujo tyrimo metu gauti rezultatai, gali būti vertinami kaip tikslūs ir jokių abejonių nekeliantys rodmenys, pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje alkotesterio naudojimas tikrinant įtariamoje neblaivumą paprastai pripažįstamas atitinkančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, kuriame įtvirtinta asmens teisė į teisingą procesą, reikalavimus (e. g. T. O. and L. M. v. Spain, no. 43486/98, decision of 15 June 1999; J. v. Germany, no. 54810/00 judgment of 11 July 2006, par. 102).
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas teikė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo dr. R. B. specialisto išvadą, iš kurios seka, kad skrandžio mažinimo operacija įtakoja alkoholio absorbaciją ir skaidymasi žmogaus organizme tokiu būdu, kad pacientai po tokios operacijos greičiau absorbuoja alkoholį ir maksimali alkoholio koncentracija jo kraujyje pasiekiama anksčiau, būna aukštesnė, alkoholis ilgiau išlieka jų kraujyje, jiems prireikia daugiau laiko jį pilnai metabolizuoti. Tačiau tokie teiginiai tik paaiškina faktą, kodėl nepaisant pareiškėjo įsitikinimo, kad po alkoholio vartojimo išvakarėse jis kitos dienos rytą turėjo būti blaivus, iš tiesų taip nebuvo, kadangi po patirtos operacijos alkoholis kraujyje išlieka ilgiau nei visiškai sveikam žmogui. Eksperto manymu, atsižvelgiant į tai, kad iš 09:50 val. paimto kraujo nustatyta 0,31 promilės alkoholio koncentracija kraujyje, ši koncentracija 09:25 val. turėjusi būti 0,37 ir 0,39 promilės. Tačiau A. S. atsakomybės niekaip nešalintų faktas, jog valanda po sustabdymo jo kraujyje galėjęs būti 0,37-0,39 promilių girtumas, kadangi šis rodiklis tik patvirtintų, jog sustabdymo metu, girtumas buvo mažiausiai 0,08-0,1 promilės didesnis (tai specialisto A.L. M. paminėtas alkoholio mažiausias galimas metabolizmo per valandą greitis, tuo tarpu specialisto D. B. teigimu suaugusio sveiko vyro mažiausias metabolizmo greitis 0,15 promilės per valandą), t.y. akivaizdžiai viršijantis leistiną ribą. Tokiu būdu, jokie bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys iš esmės nepaneigė policijos pareigūnų patikrinimo metu gautų alkotesterio duomenų, kurie net įvertinus alkotesterio paklaidą bei galimą nusidėvėjimą viršija leistiną ribą.
Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai, kad pirminio (pareigūnų atlikto) A. S. patikrinimo metu nebuvo nustatytas tikslus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis, o pareiškėjas buvo tikrinamas pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimus bei neblaivumo nustatymo tvarką, nėra pagrįsti.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. S. veiksmai pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl nuobaudos skyrimo
A. S. pagrįstai konstatavus jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas artimas įstatymų leidėjo ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytos šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino vidurkiui.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-205-654/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-489/2017).
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. S. nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu turėjo 8 galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus, tačiau šiurkščių tarp jų nebuvo. Teismo vertinimu, jam už padarytą nusižengimą paskirta adekvati bauda. Tačiau teismas, spręsdamas dėl A. S. taikytinos administracinio poveikio priemonės taikymo termino, atsižvelgia į tai, jog transporto priemonių vairavimas yra jo profesija ir vienintelis pragyvenimo šaltinis, jis itin teigiamai charakterizuojamas darbdavio, jam nustatytas girtumas nežymiai viršijo leistiną ribą, tikėtina, kad A. S. sąžiningai klydo įvertindamas savo organizmo būklę, kadangi alkoholis buvo vartojamas išvakarėse, buvo suvartotas nedidelis kiekis, kurį sveikas organizmas jau būtų išskaidęs, tačiau A. S. negalėjo žinoti, kad dėl patirtų medicininių procedūrų, alkoholis jo organizme išlieka ilgiau ir yra lėčiau skaidomas, jis išlaiko du mažamečius vaikus ir yra vienintelis vairuojantis asmuo šeimoje, todėl laiko kad jo atžvilgiu galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta įstatymo, nustatant 10 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
A. S. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto V. M. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu 10-ANR_N-9612-2019 administracinio nusižengimo byloje (ROIK 19100318054), pakeisti dalyje, kurioje A. S. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių - paskiriant A. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą švelnesnę administracinio poveikio priemonę – atimant teisę vairuoti transporto priemones 10 mėnesių terminui. Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.