Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei S. N. ir jos atstovui advokatui Eugenijui Karosui, atsakovui S. N. ir institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovui S. N. ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas S. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant nedalyvavo.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnametės dukros E. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono CMS, šalių dukra E. N. gimė (duomenys neskelbtini) (7-8 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

Taigi preziumuotina, kad tarp šalių nuo (duomenys neskelbtini) susiklostė šeimos santykiai, šalys kaip sutuoktiniai įgijo LR CK III knygoje numatytas teises ir pareigas (LR CK 3.26 str. 1d.).

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Šalys pageidavo nustatyti 6 mėnesių terminą susitaikymui, jiems buvo suteikta tokia galimybė (47 b.l.), tačiau praėjus trims mėnesiams ieškovė paprašė bylą nagrinėti, nes su atsakovu nesusitaikė.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pateikė tokius atsakovo kaltės įrodymus: savo paaiškinimus apie tai, kad netekęs darbo atsakovas ėmė nuolat girtauti, nederamai elgtis jos atžvilgiu, t.t. ir dukros akivaizdoje, nebeskirti jokių lėšų šeimai; liudytojos M. V., savo motinos, parodymus apie tai, kad atsakovas nederamai elgiasi jos dukros ir anūkės atžvilgiu, be saiko vartoja alkoholį, nebeišlaiko vaiko, skambina naktimis ir kolioja jas visas tris, kad dėl tokio atsakovo elgesio ir dėl to, kad neleidžia bendrame būste gyventi, ieškovė su dukra gyvena jos namuose; garso įrašus, padarytus šalių bendrame būste bendraujant šalims tarpusavyje, kurie patvirtina, kad atsakovas negerbia ieškovės, vartoja necenzūrinius žodžius (64, 66,71-72 b.l.). Atsakovas kviečiamas į teismo posėdžius neatvyko, jokių įrodymų dėl santuokos iširimo neteikė. Atsakovui nenurodžius teismui ir nepateikus jokių įrodymų (LR CPK 178 str.), kurie galėtų paneigti ieškovės pateiktus įrodymus, pastarieji laikytini pakankamais, kad patvirtinti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys, t.y., kad dėl atsakovo lojalumo pareigų netinkamo vykdymo jie nebegyvena ir nebegali gyventi kartu, leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai ir materialiai, ir dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas neteikė jokių įrodymų, kad patvirtinti ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.61 str.), ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant visiškai.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – N., N. (LR CK 3.69 str.1d.).

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, o vaikas pageidauja ir toliau gyventi kartu su motina, siūlo vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja (34-35 b.l.).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Šalių dukra savo nuomonę gyventi kartu su motina pareiškė betarpiškai institucijos atstovui (LR CK 3.183 str. 3d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad pastaruoju metu tik ieškovė viena rūpinasi vaiku, atsakovas neprašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo, vaikas pareiškė norą gyventi kartu su motina, šis ginčas nagrinėtinas vaiko interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnametės šalių dukros E. interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jos teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jai gyvenant kartu su motina.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių dukrai E. sukako 16 metų, savo turto ir pajamų ji neturi, todėl laikytina, kad jos interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau šiuo metu nedirba (21 b.l.), žemės sklypą ir gyvenamąjį namą valdo kartu su ieškove bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (17-20 b.l.), pareigos materialiai išlaikyti kitus asmenis neturi. Ieškovė dirba, jai mokamas minimalus darbo užmokestis (15 b.l.).

Pateikti įrodymai, turint mintyje tai, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, tik dėl subjektyvių priežasčių nedirba, nepatvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo, dėl to, kad ji gauna darbo užmokestį.

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuris nuo 2008 m. yra 800,00 Lt. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį, prašo priteisti iš atsakovo tik 200,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas.

Nors ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą priteisti vaikui iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą (po 200,00 Lt kas mėnesį) už laikotarpį nuo 2007-09-01 iki 2010-08-04 (ieškinio surašymo dienos), tačiau paaiškino, kad laikotarpiais, kai atsakovas dirbo, išlaikymui lėšų skyrė, todėl prašo priteisti tik nuo tada, kai atsakovas nebedirba.

VSDFV duomenimis, atsakovas dirbo nuolatinai nuo 2006-01-11 iki 2009-02-17, jam vidutiniškai buvo mokamas 2.000,00 Lt dydžio darbo užmokestis (59 b.l.), taigi išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2009-02-18 iki 2010-08-08 (ieškinio pareiškimo).

Vadovaujantis šalių nepilnametės dukros E. interesais, atsižvelgiant į jos tėvų turtinę padėtį ir jos poreikius, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ieškovės nurodytos formos ir dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt vaikui kas mėnesį nuo 2010-08-09 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir išlaikymo įsiskolinimas (po 200,00 Lt kas mėnesį) už laikotarpį nuo 2009-02-18 iki 2010-08-08 (ieškinio padavimo) – 3.533,33 Lt (LR CK 3.192 str.). Kitoje dalyje ieškinys dėl išlaikymo priteisimo atmestinas.

Išlaikymo, skirto E. N. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2010-08-09 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja LR CK III knygos normos (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis), nes byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį. Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (CK 3.116 straipsnis). LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis).

Ieškovė nurodė, kad santuokos metu jie įgijo gyvenamąjį namą, kitus ūkio pastatus ir 0,2359 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), o automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės nuomone, atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teise, nes ji sutikimo nedavė. Šiuos faktus apie šalims priklausantį turtą patvirtina rašytiniai įrodymai- išrašai iš viešųjų registrų (10-11, 16-20 b.l.).

Ieškovė prašė padalyti turtą taip, kad būtų nustatytos tik idealiosios dalys, t.y. po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2359 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jiems šį turtą priteisiant asmeninės nuosavybės teise, nei vienas iš jų neturi galimybės išmokėti piniginę kompensaciją kitam, o ateityje, t.y. atlikus kai kuriuos pertvarkymus, jie abu galėtų naudotis šiuo būstu.

Atsakovas jokių prieštaravimų dėl turto padalijimo nepareiškė, ieškovės teigimu, šiuo metu turtu naudojasi tik jis vienas. Nesant ginčo tarp šalių, ieškinys minėtoje dalyje tenkintinas visiškai, kiekvienai iš šalių pripažintinos asmeninės nuosavybės teisės į ½ dalį nekilnojamųjų daiktų kiekvienam, o automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe (LR CK 3.127 str.).

Nenustatyta, kad šalys turėtų kreditorių.

Ieškinį tenkinant iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.). Santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, pripažintina, kad ieškinys patenkintas 100 proc.

Ieškovės, kuriai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-05-25 sprendimu Nr. (1.2)-SP3-0296T buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovas pateikė minėtos institucijos 2010-08-05 pažymą Nr.703, kuri patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 560,00 Lt (32, 69 b.l.).

Pagal LR CPK 94 str., 96 str., 99 str. nuostatas, iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas priteistina 560,00 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleista, nes jai paskirta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. jos išlaidų (LR CPK 83 str. 1d.14p.). Ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo patenkinus 100 proc., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina viso 376,00 Lt žyminio mokesčio: 133,00 Lt už santuokos nutraukimą ir vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymą, 72,00 Lt už išlaikymo priteisimą (200,00 Lt x 12 mėn. = 2.400,00 Lt x 3 proc. = 72,00 Lt), 171,00 Lt už turto padalijimą ( 5.710,50 Lt x 3 proc. = 171,00 Lt (suapvalinus)) ir 9,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimui įsiteisėjus, Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui perduotinas santuokos liudijimo (duomenys neskelbtini) originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp S. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir S. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Zarasų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl S. N. kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. N. palikti pavardę - N., o S. N. palikti pavardę - N..

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo S. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dukrai E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3.533,33 Lt išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2009-02-18 iki 2010-08-08, o už laikotarpį nuo 2010-08-09 dukrai E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki jos pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 200,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo, skirto E. N., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir :

ieškovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 2.446,00 Lt, ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 227,00 Lt, ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 33,00 Lt, ½ 0,2359 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 3.004,50 Lt, esančių (duomenys neskelbtini);

atsakovo S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti: ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 2.446,00 Lt, ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 227,00 Lt, ½ kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 33,00 Lt, ½ 0,2359 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies vidutinė rinkos vertė – 3.004,50 Lt, esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovui S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teises į automobilį VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2010-08-09 nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 376,00 Lt žyminio mokesčio, 560,00 Lt išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), už antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas -5630) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti santuokos liudijimo AC Nr.027779 originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.