Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-10-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2903-1053/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-10-14
Bylos Nr.
A5.-2903-1053/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02631-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. R.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-2903-1053/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02631-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. spalio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. R.,

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą (Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) atstovui Giedriui Kriūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2020 m. balandžio 3 d. 08:00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), (toliau – įmonė) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymo) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi leido įmonėje nuo 2020 m. balandžio 3 d. dirbti plytų mūrininkui (duomenys neskelbtini) piliečiui O. K., gim. (duomenys neskelbtini)., neturint leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (O. K. turėjo leidimą laikinai gyventi išduotą tarpininkaujant kitai įmonei), tuo pažeisdamas Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatas.

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. R. pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi nustatyta tvarka nepateikė pranešimo apie trečiosios šalies piliečio O. K. įdarbinimą (tuo pažeidžiant Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus). Tokiais veiksmais (neveikimu) A. R. padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.

Tokiais savo veiksmais A. R. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

A. R. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl nusižengimo pripažino ir parodė, kad supranta nusižengimą, kaltę pripažįsta. Nurodė, jog jie yra jauna įmonė, veikianti du metus, užsiima statybomis. Anksčiau užsieniečiai irgi dirbo pas juos, tvarkė popierius migracijos tarnyboje. Ir dabar žmogus pasitaikė tinkamas darbui ir pasiprašė būti įdarbintas. Atrodė, kad viskas gerai, turi leidimus. Nežinojo, kad reikia kiekvienai darbovietei atskiro leidimo. Darbo sutartį su žmogumi sudarė, atlyginimą mokėjo. Bandė padaryti žmogui geriau, bet gavosi tik blogiau. Žmogui atėmė dokumentą, panaikino gyventi leidimą Lietuvoje ir dirbti. Jis turėjo išvykti iš Lietuvos, bet kiek žino, šiuo metu jis vėl yra atvykęs su viza. Jie padarė iškvietimą, bandys antrą kartą žmogui daryti dokumentus ir įdarbinti jį vėl tinkamai. Mokesčiai buvo sumokėti, valstybė žalos nepatyrė, prašo skirti minimalią baudą, jei įmanoma – įspėjimą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad duomenis apie pažeidimą gavo iš Migracijos departamento. Leidimas gyventi išduotas tarpininkaujant kitai įmonei. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 str. 2d. nurodo, kad užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris tarpininkavo. Tas nebuvo padaryta, įmonė nesikreipė į Migracijos departamentą, kad pakeistų darbdavį, nebuvo pranešta apie dirbanti užsienietį, kaip numatyta, dėl to buvo surašytas protokolas. Visgi asmuo kaltę pripažino, tyrimui netrukdė. Siūlo skirti minimalią baudą.

2020 m. rugsėjo 18 d. A. R. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog įmonėje trūkstant darbuotojų, nusprendė priimti į darbą O. K.. Jis pateikė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tuo pagrindu jie ir priėmė jį į darbą. Dėl patirties stokos nežinojo, jog negali taip elgtis, ir pirmiausia turi kreiptis į Migracijos tarnybą, kad ši suteiktų leidimą (b. l. 4).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius 2020 m. gegužės mėn. pateikė prašymą Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuriame nurodė, jog Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 27 d. gavo Ukrainos piliečio O. K. gim. (duomenys neskelbtini) prašymą išduoti laikinai gyventi (toliau – LLG) Lietuvos Respublikoje. Tarpininkavimo raštą su įsipareigojimu įdarbinti pateikė juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ į/k (duomenys neskelbtini). Šiuo metu O. K. turi išduotą LLG Nr. (duomenys neskelbtini) darbo pagrindu (nuo 2019 m. birželio 17 iki 2021 m. birželio 17 d.). Patikrinus SODROS duomenų bazę, nustatyta, kad O. K. nuo 2019 m. balandžio 15 d. dirbo Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2020 m. kovo 2 d. iš įmonės buvo atleistas. Nuo 2020 m. balandžio 3 d. jau įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ į/k (duomenys neskelbtini). Naujo prašymo pakeisti darbdavį Migracijos departamentas nėra gavęs. Atkreipiamas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio O. K. LLG suteikia teisę dirbti įmonėje, kuri pateikė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį (b. l. 5).

Nelegalaus darbo tyrimo akte 2020 m. rugsėjo 14 d. nurodyta, jog tikrinamas subjektas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, į/k (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius A. R.. Tyrimo aprašyme nurodyta, jog VDI Vilniaus skyrius gavo Migracijos departamento prie LR VRM raštą, kuriuo informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba trečiosios šalies pilietis O. K., gim. (duomenys neskelbtini), turintis LLG Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį , kuris įsipareigoja jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, taigi konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinusi minėtą asmenį su dokumentais, kurie buvo išduoti tarpininkaujant kitai įmonei, pažeidė minėto straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad O. K. darbo sutartyje kaip dokumentas, suteikiantis teisę būti Lietuvoje, nurodytas būtent darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu išduotas LLG. Tyrimo metu iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad O. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ plytų mūrininku dirbo nuo 2020 m. balandžio 3 d. kas atitinka SODROS duomenų bazėje esančius duomenis. Plytų mūrininko profesija patenka į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl vadovaujantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 1 dalies 11 punkto. Užimtumo tarnybos leidimas dirbti neprivalomas. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2020 m. rugpjūčio 18 d. nebuvo pateikusi privalomo pranešimo apie pradėjusį dirbti trečiosios šalies pilietį, kaip numatyta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje, taip pažeidžiant VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-218/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais (neveikimu) padarytas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pažeidimas, už šiuos pažeidimus atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmeniui bus surašytas AN protokolas (b. l. 3).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė informaciją apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ į/k (duomenys neskelbtini) nėra pateikusi pranešimo apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (LDU formos) apie O. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6).

VSDFV informacinės sistemos duomenimis, O. K. nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2020 m. kovo 2 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. balandžio 3 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7).

O. K. leidimas laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019 m. birželio 17 d., galioja iki 2021 m. birželio 17 d. (8-9).

Byloje taip pat pateikti duomenys, kurie patvirtina O. K. įdarbinimo faktą – darbo sutartis (b. l. 10-12), bei jo darbo grafikas (b. l. 13-16).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – Užimtumo įstatymas) nelegaliu darbu laikomas darbas, kuomet dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnyje 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad asmens ketinimas dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas yra pagrindas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo. Minimo įstatymo 44 straipsnis nurodo, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai yra pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. To paties įstatymo 44 straipsnio 7 dalis nurodo, jog jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio (44 straipsnio) 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44¹ straipsnio 5 dalis taip pat nurodo, kad jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Minimo įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje numatyta, jog Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Įstatymo 62 straipsnio 2 dalis nurodo, jog darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus (kai yra pagrindai, atleidžiantys užsienietį nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, šiuo atveju minimame straipsnyje nurodytų pagrindų nenustatyta).

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 punktas numato, jog darbdavys informaciją teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis bei užsienietį, komandiruojamą iš užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bei minėto įsakymo 7 punkto reikalavimus, kur numatyta, jog darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį Lietuvos Respublikoje, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip užsieniečio įdarbinimo dieną.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, pripažintina, kad A. R. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Jis savo kaltės neneigė, su padarytu pažeidimu sutiko. A. R. kaltę patvirtina jo rašytinis paaiškinimas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, taip pat atitinkamų institucijų (Migracijos departamento prie LR VRM, Sodros) pateikti duomenys. Remiantis šių įrodymų visuma pripažintina, kad A. R. įdarbino savo įmonėje užsienietį O. K. nesilaikydamas norminių teisės aktų. Norint įdarbinti užsienietį, vadovaujantis pirmiau nurodytomis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis, reikalingas leidimas dirbti ir leidimas gyventi įsidarbinant konkrečioje įmonėje, norint keisti darbdavį, reikalinga pakeisti leidimą. Šiuo atveju O. K. negalėjo būti įdarbinamas Įmonėje, kadangi leidimą laikinai gyventi ir dirbti įgijo tarpininkaujant kitai įmonei, o norėdamas keisti savo darbo vietą ar funkcijas, turėjo pateikti atitinkamą prašymą. To nebuvo padaryta, nebuvo kreiptasi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo tarpininkaujant kitai Įmonei, bet Įmonės vadovas A. R. vis tiek įdarbino O. K., ir, be to, nepateikė atitinkamos (LDU) formos SODRAI. Taigi buvo pažeisti teisės norminių aktų reikalavimai, ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Faktas, kad A. R. teigia nežinojęs, kad laikino leidimo gyventi neužtenka, jog reikia kreiptis į Migracijos departamentą, nešalina Įmonės vadovo, kuris priėmė sprendimą dėl asmens įdarbinimo, atsakomybės.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), ir pavojingumą – pažeidimas pasekmių biudžetui nesukėlė, užsienietis turėjo darbo sutartį, apie jo įdarbinimą buvo pranešta Sodrai, tik LDU forma nebuvo pateikta, jam buvo mokamas darbo užmokestis, mokami su juo susiję mokesčiai į valstybės ir socialinio draudimo fondo biudžetą, asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi ir dirbti. Akivaizdu, kad A. R. neslėpė asmens įdarbinimo fakto, neslėpė padaryto pažeidimo. Paaiškėjus pažeidimui yra imtasi priemonių jį ištaisyti: A. R. teigimu, šiuo metu užsienietis turi darbo vizą, yra čia grįžęs ir bandoma įdarbinti jį laikantis teisės aktų. Atsižvelgiama į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas neatsargiai, neįsitikinus dėl taikomų teisės aktų nuostatų. A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama A. R. asmenybė – įmonės vadovas, dirbantis, informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, A. R. anksčiau nėra baustas administracine tvarka, neteistas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje (redakcija nuo 2020-01-01) nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 eurų. Įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad yra pagrindo taikyti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą atsakomybę ir A. R. skirti įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė