- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-12
- Bylos Nr.
- e2YT-12889-494/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03417-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- R. S., R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. R., valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 2.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir R. K. (R. K.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. R., valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjai R. S. ir R. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M. (I. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir palikėja). Kadangi palikėja nebuvo surašiusi testamento, po jos mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai: palikėjos sutuoktinis I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), miręs (duomenys neskelbtini), ir dvi palikėjos dukros – R. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. R., gim. (duomenys neskelbtini). Po palikėjos sutuoktinio I. M. mirties jo palikimą priėmė dukra R. S. ir pagal paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį – vaikaitis R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) todėl pastarasis taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi. Kitų įpėdinių, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra.
3. Pareiškime taip pat nurodyta, kad palikėjos vardu nebuvo įregistruotų jokių nekilnojamųjų daiktų, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad palikėjai priklausė 1/2 dalis santuokoje įgyto (1987 m. gruodžio 22 d. ir 1990 m. kovo 23 d. pirkto) ir palikėjos sutuoktinio I. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto, t. y.: 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo pirktas santuokos metu (palikėjos ir I. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl konstatuotina, kad jis palikėjai priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kito paveldimo turto, į kurį įeitų ir palikėjos turtinės teisės bei pareigos, nėra.
4. Kaip nurodoma pareiškime, nors po alikėjos mirties niekas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikėjos sutuoktinis I. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. po sutuoktinės mirties jis liko gyventi santuokoje įgytame ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame, jo vardu registruotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir gyveno ten iki mirties. Šią aplinkybę įrodo gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), Registrų centro išrašas, iš kurio matyti, kad I. M. neturėjo kitos gyvenamosios patalpos (išskyrus minėtąją), ir 2022 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma. Teismui pateikta 2018 m. balandžio 12 d. sąskaita su AB „Lietuvos pašto“ kvitu ir UAB ,,Ignitis“ raštas, kuriame nurodyta, kad minėtu adresu nėra įsiskolinimo už elektrą, įrodo, kad I. M. po palikėjos mirties liko gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute ir už jį mokėjo mokesčius. Pažymėtina ir tai, kad po palikėjos mirties liko santuokoje įgyta katė, kuria I. M. rūpinosi, maitino ir prižiūrėjo, kas reiškia, kad perėmė palikėjos pareigas. Kadangi po palikėjos mirties I. M. ir toliau liko gyventi minėtame bute, darytina išvada, kad iš karto po sutuoktinės mirties jis valdė ir naudojosi visu minėtu butu, prižiūrėjo jį, tvarkė, taip pat naudojosi visais bute likusiais, santuokos metu įgytais daiktais, buitine technika ir kt. bei prižiūrėjo ir naudojo savo reikmėms ūkinius pastatus. Taigi I. M., rūpindamasis bendru turtu kaip savo turtu, po sutuoktinės mirties mokėdamas mokesčius už paveldimą turtą, priėmė visą palikimą po sutuoktinės M. M. mirties. Pažymėtina ir tai, kad nekilnojamasis turtas registruotas I. M. vardu, todėl jis visada save laikė minėto turto pilnateisiu ir vieninteliu savininku, ir nemanė, kad kas nors turi daugiau teisių į turtą nei jis, todėl laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo.
5. Pareiškime taip pat nurodyta, kad palikėjos dukros į mamos palikimą nepretendavo ir pripažino faktą bei sutiko su tuo, kad po mamos mirties visas jos turėtas turtas liko tėvui, todėl po mamos mirties nesikreipė į notarą.
6. Palikimo priėmimo faktą pareiškėjai siekia nustatyti tam, kad galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruotų visą minėtą nekilnojamąjį turtą savo vardu bei galėtų juo disponuoti.
7. 2022 m. lapkričio 30 d. teisme gautas suinteresuoto asmens valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos M. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Atsiliepime prašė pareiškėjų R. S. ir R. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
8. 2022 m. gruodžio 1 d. teisme gautas suinteresuoto asmens S. R. atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad S. R. nepretenduoja į palikimą ir sutinka su pareiškimu.
9. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
10. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).
11. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
12. Byloje nustatyta, kad palikėja M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) sudarė ir įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Sutuoktiniai turėjo du vaikus – R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėja M. M. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. lapkričio 3 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad palikėja savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo, o I. M. vardu įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1987 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1990 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalis kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 1987 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). Kadangi turtas įgytas santuokos metu, laikytina, kad palikėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė viso sutuoktinio I. M. vardu įregistruoto turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos M. M. vardu sudarytų testamentų ar įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Teismas neturi duomenų, kad po M. M. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Po palikėjos M. M. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis I. M. rūpinosi turtu kaip savo: iš pateikto į bylą mokėjimo čekio ir 2022 m. rugsėjo 20 d. UAB „Ignitis“ pranešimo apie apmokėtą elektros energiją, matyti, kad I. M. mokėjo mokesčius už suvartotą elektros energiją. Po palikėjos mirties sutuoktinis I. M. liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. spalio 11 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. spalio 20 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios duomenimis I. M. savo gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 21 d. iki 2022 m. balandžio 4 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).
14. Teismas pažymi, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, jog I. M. nuolat rūpinosi turtu, kuris liko po jo sutuoktinės M. M. mirties. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad I. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po sutuoktinės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto kaip palikto palikimo.
15. Pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 444 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinis I. M. (I. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), miręs (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.