Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-04-01 · Byla Nr. N-444-345-08

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-01
Bylos Nr.
N-444-345-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-345/2008Procesinio sprendimo kategorija 26.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 13 d. nutarties L. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) vyresnysis patrulis 2007 m. birželio 4 d. surašė L. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 16.25 val., Tilžės gatvėje, Šilutėje, vairavo transporto priemonę neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 6 d. nutarimu L. Ž. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė 1500 litų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 18 mėnesių.

II.

L. Ž. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nutarimo dalį, kuria jam skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pakeisti, neskiriant šios nuobaudos arba sutrumpinant jos terminą. Paaiškino, jog pažeidimą padarė dėl to, jog skubėjo namo pas sergančią dukrą, be to, nors buvo išgėręs apie 3-4 butelius alaus, apsvaigęs nesijautė. Pažymėjo, jog atstumas iki namų tik 5 km. Taip pat nurodė, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti reikalinga darbinėms pareigoms vykdyti, dėl ko šios teisės netekęs gali prarasti darbą, iš kurio gaunamas darbo užmokestis yra pagrindinės šeimos pajamos.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 13 d. nutartimi L. Ž. skundo netenkino nustatęs, jog pastarojo kaltė įrodyta bylos medžiaga, paskirtos minimalios sankcijoje numatytos nuobaudos. Teismas pažymėjo, jog į nuoširdų gailestį jau atsižvelgė Institucija, asmeniui už analogišką pažeidimą kartą taikytas ATPK 30¹ straipsnis, tačiau skirta bauda reikiamo poveikio nepadarė. Taip pat nepaneigta galimybė, jog dukrai medikų pagalba galėjo būti suteikta kitu būdu, nepažeidžiant KET. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Teismas nurodė, jog L. Ž. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą neblaiviam atimama teisė vairuoti transporto priemones, tačiau sąmoningai padarė šią veiką. Teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbo pareigoms atlikti nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

III.

Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartimi, L. Ž. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti paliekant jam paskirtą baudą, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, išdėstytais argumentais, papildomai akcentuoja, jog pažeidimą pilnai pripažįsta ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, teisę vairuoti turi net nuo 1994 m. Pažymi, jog neblaivus vairavo, nes vežė staiga apsirgusią mažametę savo dukrą, todėl mano, kad veikė būtinojo reikalingumo aplinkybių verčiamas. Nurodo, jog jo gaunamas darbo užmokestis yra keturių jo šeimos narių vienintelės pajamos.

Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog L. Ž. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda individualizuota (pagal pažeidimo padarymo metu buvusį teisinį reglamentavimą) tinkamai.

Teikdamas apeliacinį skundą, L. Ž. siekia teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo manydamas, jog jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką įtvirtina ATPK 30¹ straipsnis, kuris numato, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/2006, N9-1499/2006, N17-148/2006).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo aptariamo instituto (ATPK 30¹ str.) taikymo galimybes ir pakankamai detaliai motyvavo, kodėl skunde nurodytos aplinkybės – nuoširdus gailestis, darbo pobūdis, šeiminė padėtis - išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos. Padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, o šiuo atveju apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo būklės mieste ir dienos metu, kas parodo asmens ypatingai neatsakingą požiūrį į eismo saugumą. Taip pat pažymėtina, jog pažeidimas darytas sąmoningai, nes nustatytas 1,87 promilės girtumo laipsnis nepalieka asmeniui abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti, o skunduose teismams akcentuojamas vairuotojo stažas ir ketintas važiuoti tik 5 km atstumas veikos pavojingumo nešalina.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir šios pozicijos nuosekliai laikosi), jog teisės vairuoti turėjimo būtinumas darbinėms funkcijoms vykdyti savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Apeliantas žinodamas, kad jo darbe būtina teisė vairuoti, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą, juolab kai už vairavimą neblaiviam buvo 2005 m. baustas, o UAB „Dinavas“ tiekėju iki pažeidimo padarymo buvo dirbęs tik šiek tiek daugiau nei 2 mėnesius.

L. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, jog neblaivus vairavo siekdamas pristatyti savo staiga apsirgusią mažametę dukrą į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog apeliantas buvo sustabdytas bevežantis dukrą pas medikus, nes tiek skunde, tiek teisme L. Ž. aiškiai nurodė, jog pareigūnų buvo sustabdytas bevažiuojantis į namus. Tačiau toks pirmosios instancijos teismo netikslumas jokiu būdu nereiškia, kad padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus. Į bylą pateikta bendrovės „Šilutės šeimos gydytojų centras“ vaiko sveikatos pažymėjimas patvirtina, jog apelianto dukra 2007 m. birželio 4 d. lankėsi pas medikus, kurie nustatė ūmią virusinę infekciją (b. l. 11), tačiau tai nepatvirtina apelianto deklaruojamo veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis (ATPK 17 str.), atvirkščiai, iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog L. Ž. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis paliktas jo sustabdymo vietoje (b. l. 17), tačiau serganti dukra medikus visgi pasiekė.

Apeliantas vis akcentuoja savo nuoširdų gailestį kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau į šią aplinkybę jau atsižvelgė Institucija parinkdama nuobaudą, todėl antrą kartą ji nebevertintina, o daugiau jokių kitų, atsakomybę lengvinančių ir išskirtinių, aplinkybių apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas.

Taip pat pažymėtina, jog apeliantas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog du nepilnamečius vaikus išlaiko kartu su žmona, jo gaunamas darbo užmokestis yra pagrindinės šeimos pajamos, apeliaciniame skunde jau teigia, kad jo gaunamas darbo užmokestis – vienintelės šeimos pajamos, tačiau tai jokiais įrodymais nepagrindžia. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi jokio pagrindo tikėti apelianto tvirtinimu, jog jam netekus teisės vairuoti (ir dėl to praradus darbą), šeima liks be pajamų. Be to, apelianto socialinis statusas ir šiandieninė darbo rinkos situacija sudaro palankias sąlygas susirasti tokį darbą, kuriame nebūtų reikalinga turėti teisę vairuoti. Pažymėtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams.

Pabrėžtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantui skirta nuobauda nėra per griežta. Skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius