- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-12-15
- Bylos Nr.
- e1-2097-1138/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47322-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kuriuo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. S. 2020 m. gruodžio 1 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,89 promilės), smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą D. S., tai yra tyčia, buitinio konflikto metu, kumščiu sudavė 4 smūgius į veidą nukentėjusiajam D. S., tuo jam sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais M. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena pas savo tėvus (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 1 d., apie 16.40 val., jau buvo namuose neblaivus ir susiginčijo su namo grįžusiu neblaiviu savo tėvu D. S.. Konflikto metu susinervinęs tyčia kumščiu trenkė tėvui kokius 4 smūgius į veidą, kad jis jo nenervintų ir neaiškintų, kaip jam reikia tvarkytis asmeninį gyvenimą. Supranta, kad savo veiksmais tėvui sukėlė fizinį skausmą. Tėvo bandys atsiprašyti ir daugiau prieš jį nesmurtauti. Jo iškeldinti nereikia, nes kitų namų neturi. Įvykio metu jie buvo dviese. Jau buvo turėjęs bylą su tėvu, tai tada susitaikė. Jei būtų buvęs blaivus, mano, kad nebūtų smurtavęs prieš tėvą (b. l. 43-45).
3. Nukentėjusysis D. S. parodė, kad M. S. yra pilnametis jo sūnus ir jis sutinka duoti prieš jį parodymus, nes pats nuo jo nukentėjo. Jie trise gyvena su žmona ir sūnumi jų bendruose namuose, duomenys neskelbtini). Santykiai su sūnumi, kol abu blaivūs, yra geri, bet kai išgeria, susipyksta dėl asmeninių reikalų. Jis jį moko kaip gyventi, o šis jo nuomonės nepaiso. 2020 m. gruodžio 1 d., apie 16.40 val., parėjo namo šiek tiek išgėręs ir rado namuose neblaivų sūnų. Buvo susižinojęs, kad jis nėjo kažkurią dieną į darbą ir supykęs aiškino, kad taip besielgdamas praras darbą. Sūnus atsakė, kad jis jam neaiškintų ir jie susipyko. Žodinio konflikto metu sūnus tyčia kumščiu jam trenkė 4 smūgius į veidą, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis iškvietė policiją, sūnų laikinai sulaikė. Išėjęs į laisvę sūnus jo atsiprašė ir pažadėjo daugiau nesimušti. Nenori, kad sūnus gyventų atskirai, nes kitų namų jis neturi. Kur buvo išėjusi jo žmona įvykio metu, jis nežino, gal pas kokią kaimynę. Įvykio metu jie buvo dviese. Sūnus jau buvo turėjęs bylą dėl smurto prieš jį, tai tada susitaikė, dabar taip pat sūnui atleido. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Jis jo stipriai nesužalojo (b. l. 27-30).
4. 2020 m. gruodžio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose nuotraukose matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), požymių būdingų grumtynėms nėra (b. l. 19-23)
5. 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad įvykio metu M. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (2,89 promilės) (b. l. 10).
6. 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog smurtaudamas prieš tėvą, M. S. sukėlė tėvui fizinį skausmą, suduodamas 3-4 smūgius į veidą. Ant nukentėjusiojo kairio skruosto matosi patinimas ir nubrozdinimas, pridėta nuotrauka (b. l. 13-18).
Motyvuojamoji dalis
7. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
8. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo M. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
9. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis M. S. smurtavo savo šeimos nario – tėvo D. S. – atžvilgiu, tai yra 2020 m. gruodžio 1 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,89 promilės), smurtavo prieš tėvą D. S., tyčia, buitinio konflikto metu, kumščiu sudavė 4 smūgius tėvui į veidą, tuo jam sukėlė fizinį skausmą.
10. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
11. Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
12. Teismas skirdamas bausmę įvertintina tai, kad kaltinamojo M. S. padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas tyčia, kaltinamasis neteistas (b. l. 52-53, 54-60), administracine tvarka nebaustas (b. l. 62), bylos duomenimis nedirbantis (b. l. 64, 69), nurodė, kad į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą neįrašytas.
13. Prokuroras siūlo M. S. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. S. per pirmus 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 8 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant M. S. per pirmus 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų. Prokuroras taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką, tai yra 1 parą.
14. Kaltinamasis M. S. neprieštaravo prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme sutiko (b. l. 67-69).
15. Nukentėjusysis apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuotas (b. l. 73).
16. Kaltinamasis M. S. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
17. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47-48), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą - panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. S. per pirmus keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant M. S. per pirmus keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, be probacijos tarnybos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į M. S. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 17 val. 19 min. iki 2020 m. gruodžio 2 d., 14 val. 34 min. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienom ir laikyti, kad M. S. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Iki bausmės vykdymo pradžios M. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam jog jis nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.