- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-04-25
- Bylos Nr.
- 1A-156-317-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jonas Furmanavičius, Jonas Gaidukevičius
- Kaltinamasis
- M.
Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-156-290/2007 m.
NUOSPRENDIS
2007 m. balandžio 25d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jono Furmanavičiaus, Jono Gaidukevičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui Artūrui Baužai, kaltinamiesiems M. B., I. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-12-18 nuosprendžio, kuriuo M. B. ir I. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str.2d., neįrodžius, kad jie dalyvavo nusikaltimo padaryme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. 2005-06-04 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 10, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K. ir I. P., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, tai yra suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, o R. K. kumščiu suduodant du smūgius į nugaros sritį ir penkis smūgius kumščiu į veido sritį, bei I. P. suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tuo padarė jam veido sumušimą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimu, bei kairio peties nubrozdinimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš E. G. ir A. J. reikalavo gražinti iš R. K. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia" ir šiais savo veiksmais savavališkai vykdė savo tariamą teisę vykdyti teisingumą ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų E. G. ir A. J. teisėms ir teisėtiems interesams, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.
I. P. 2005-06-04 apie 18 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 10, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu, tai yra suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o R. K. su metaliniu strypu suduodant nemažiau 10 smūgių į kojų ir nugaros sritį ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-o danties lūžimą, kairės pusės 2-o danties panirimą, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, kairio kelio sumušimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, bei veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. K. bei M. B., panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu, tai yra suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į veido sritį, o R. K. kumščiu suduodant du smūgius į nugaros sritį ir penkis smūgius kumščiu į veido sritį, bei M. B. suduodant nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į kairę veido pusę, tuo padarė jam veido sumušimą, pasireiškusį apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimu, bei kairio peties nubrozdinimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš E. G. ir A. J. reikalavo gražinti iš R. K. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia" ir šiais savo veiksmais savavališkai vykdė savo tariamą teisę vykdyti teisingumą ir padarė didelės žalos nukentėjusiųjų E. G. ir A. J. teisėms ir teisėtiems interesams, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas 2006-12-18 nuosprendžiu M. B. ir I. P. dėl šių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų išteisino, kadangi nenustatė, jog M. B. ir I. P. dalyvavo padarant LR BK 294 str. 2d. numatytas veikas.
Šalies argumentai
Jonavos rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti išteisinamąjį Jonavos rajono apylinkės teismo 2006-12-18 nuosprendį I. P. bei M. B. atžvilgiu ir priimti jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį: pripažinti I. P. kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir nubausti 6 mėnesiais laisves atėmimo. Pritaikius LR BK 75 str. nuostatas, bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti I. P. be institucijos prižiūrinčios bausmė vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei įpareigoti jį per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Pripažinti M. B. kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir nubausti jį 6 mėnesiais laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 75 str. nuostatas, bausmes vykdymą atidėti 2 metams. Įpareigoti I. P. be institucijos prižiūrinčios bausmė vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei tęsti mokslą.
Nurodo, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį M. B. ir I. P. atžvilgiu teismas tendencingai analizavo bei vertino ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžių metu surinktus įrodymus. Teismas savo išvadas grindė tik teisiamojo posėdžio metu įtariamųjų duotais parodymais, atmesdamas ir nevertindamas nukentėjusiųjų bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be jokio objektyvaus pagrindo laikydamas juos nenuosekliais, todėl negalinčiais būti pagrįstais įrodymais byloje.
Teismas nuosprendyje konstatuoja, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, kokie buvo ir kuo pasireiškė neteisėti aktyvūs kaltinamųjų veiksmai. Tai, kad kaltinamieji atliko šiuos nusikalstamus veiksmus yra pilnai įrodytą nukentėjusiųjų A. J., E. G., liudytojo A. J. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis.
Teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi vien tik kaltinamųjų M. B. ir I. P. parodymais, o visus kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus bei teisminio posėdžio metu nustatytas įvykio aplinkybes ignoravo, į jas neatsižvelgė.
Teismas priimtą išteisinamąjį nuosprendį grindžia tuo, kad teismo posėdžio metu nukentėjusysis E. G. dėl nenustatytų aplinkybių pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus apie tai, kad jį, įvykio metu suduodamas vieną smūgį kumščių į veidą, mušė ir I. P.. Teismas darydamas nepagrįstą išvadą, kad šie nukentėjusiojo parodymai teisingi, motyvavo, kad tokius pat parodymus nukentėjusysis E. G. davė savo pirmosios paklausos metu 2005-06-20.
Aplinkybę, kad nukentėjusiajam E. G. smūgį kumščiu sudavė I. P., nukentėjusysis E. G. nurodė ikiteisminio tyrimo metu papildomos jo apklausos metu, po to kai ši aplinkybė tapo žinoma apklausus nukentėjusįjį A. J.. Būtent dėl šios priežasties nukentėjusysis E. G. ir buvo apklausiamas papildomai. Tai, kad papildomos nukentėjusiojo apklausos metu nukentėjusysis E. G. papildė ir patikslino įvykio aplinkybes, nėra pagrindas iš esmės abejoti jo parodymų tikrumu ir teisingumu.
Apelianto įsitikinimu, vertindamas liudytojo A. J. parodymus duotus teismo posėdžio metu, teismas visiškai nepagrįstai neįvertino ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų, motyvuodamas tuo, kad liudytojas A. J. buvo apklaustas namuose, anksti ryte. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi liudytojo A. J. parodymais, kad jo apklausos protokolą surašė tyrėjas, o jis apklausos protokole pasirašė jo neskaitęs, nors jokių duomenų leidžiančių pagrįstai abejoti liudytojo A. J. parodymų teisingumu bylos tyrimo metu, nenustatyta.
Apeliantas įsitikinęs, jog liudytojo apklausa buvo vykdoma laikantis visų LR BPK 183 str. reikalavimų, įstatymas nedraudžia vykdyti liudytojo apklausą jo gyvenamojoje vietoje. Įstatymas taip pat neriboja ir liudytojo apklausos atlikimo paros meto.
Skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. patvirtino nukentėjusiojo E. G. parodymus, kad matė kaip I. P. sudavė smūgį E. G. į veidą ir kaip R. K. su I. P. mušė nukentėjusįjį A. J. nusivedę jį už automobilio VW Golf. Tačiau apylinkės teismas padarė nepagristą išvadą, kad nukentėjusysis E. G. paneigė šiuos liudytojo A. J. parodymus. Šis teismo teiginys yra nepagrįstas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. J. ir nukentėjusiojo E. G. parodymai ne prieštaravo, o papildė vieni kitus.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, jog išteisinamajame nuosprendyje nukentėjusiojo A. J. parodymus teismas nepagrįstai įvardijo kaip nenuoseklius, prieštaraujančius kitiems įrodymams, nesirėmė jais priimdamas nuosprendį ir nepagristai konstatavo, kad visų trijų nukentėjusiojo A. J. apklausų metu jis davė nenuoseklius, prieštaraujančius kitiems įrodymams parodymus. Jo nuomone, visos trys ikiteisminio tyrimo metu atliktos nukentėjusiojo A. J. apklausos neprieštarauja viena kitai, o tik papildo ir patikslina viena kitą.
Teigia, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo A. J. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybes patikrinti teisme. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis A. J. 2005-08-03 buvo apklaustas Jonavos rajono apylinkės teisme, o įstatymo leidėjas suteikė teisę ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytoją ar nukentėjusįjį teisme jeigu nebus įmanoma jo apklausti nagrinėjimo teisme metu( LR BPK 184 str. 1 d.lp).Kadangi nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo teisme - ši jo apklausa yra analogiška jo apklausai teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą teisme ir tokie nukentėjusiojo parodymai nereikalauja pakartotinio jų tikrinimo teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Apelianto įsitikinimu teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos A. J. apklausos metu jis nepatvirtino savo ankstesnėse apklausose nurodytų aplinkybių. Teisme atliekama nukentėjusiojo apklausa buvo jau sukonkretinta, siekiant užfiksuoti konkrečias įvykio aplinkybes, kurios turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme bei priimti teisėtą ir pagristą nuosprendį.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. nurodė, kad jis matė kaip I. P. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam E. G. į veidą. Šiuos jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu pilnai patvirtino pats nukentėjusysis E. G. ir liudytojas A. J., todėl teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad šie A. J. aprodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Teismas taip pat nepagrįstai padarė išvadą, kad A. J. ir A. J. parodymai prieštarauja liudytojo D. P. parodymams. Šis teismo teiginys yra absoliučiai niekuo nepagrįstas, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu liudytojas D. P. nurodė, kad jis iš įvykio vietos sulaukęs draugo išvažiavo ir nieko nematė, nieko paaiškinti negali. Teismas konstatuodamas, kad nukentėjusiojo A. J. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, nepagristai ėmėsi įvykio aplinkybių nemačiusio ir nieko nežinančio liudytojo parodymais.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad priimant nuosprendį negalima remtis nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjo vykdytos jo apklausos metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kadangi jo apklausos teisme metu nedalyvavo kaltinamieji M. B. ir I. P.. Teisme atliekant nukentėjusiojo apklausą įstatymas numato privalomą tik prokuroro dalyvavimą. (LR BPK 184 str.3d.). 2005-07-28 įtariamiesiems R. K. ir M. B. įstatymo numatyta tvarka buvo išsiųsti pranešimai apie planuojamą atlikti nukentėjusiojo A. J. apklausą teisme. Įstatymas numato įtariamojo teisę dalyvauti tokioje apklausoje, tačiau laisvėje esančio įtariamojo ar jo gynėjo neatvykimas į liudytojo apklausą netrukdo apklausą atlikti.
Teismas išteisinamajame nuosprendyje padarė nepagrįsta išvadą, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai, kokia žala buvo padaryta nukentėjusiųjų A J. ir E. G. teisėms ir teisėtiems interesams. Kaltinamieji savo aktyviais, nusikalstamais ir tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiesiems A. J. ir E. G. sutrikdė sveikatą ir tai yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta didelė žala nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams. Šiuo nusikaltimu buvo padaryta didelė žala nukentėjusiųjų teisei į saugumą nuo fizinio smurto, teisę į jo kūno neliečiamumą, teisę į teisėtą ir teisingą teisingumo vykdymą.
Teismas teiginį, kad nukentėjusiųjų teisėms ir teisėtiems interesams nėra padaryta didelė žala motyvuoja tuo, kad byloje nėra nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių. Būtina atsižvelgti į tai, kad pareikšto civilinio ieškinio buvimas ar nebuvimas byloje neturi jokios įtakos pripažįstant, kad yra padalyta didelė žala asmens teisėms ar teisėtiems interesams.
Teismas nuosprendyje teigia, kad „nustatant, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, svarbu tai, kad visi bendrininkai būtų informuoti apie daromo nusikalimo pobūdį ir padaryti nusikaltimą būtų susitarta vykdytojam dar nespėjus daryti veiksmų, sudarančių savavaldžiavimo objektyviąją pusę."
Apelianto nuomone yra pilnai įrodyta ir kaltinamųjų I. P. ir M. B. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė — kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Tai, kad M. B. ir I. P. bei R. K. veikė bendrai rodo visos byloje nustatytos įvykio aplinkybes. Nors akivaizdaus, išankstinio žodinio susitarimo Įvykdyti nusikalstamą veiką tarp kaltinamųjų nenustatyta, bet jų susitarimas veikti kartu darant nusikalstamą veiką bendrais veiksmais, pasireiškė kaltinamųjų konkdiudentiniais veiksmais, tai yra vienam pradėjus atlikinėti nusikalstamus veiksmus, kiti aktyviai prisijungia sutikdami su daromų veiksmų turiniu ir galimomis pasekmėmis. Visos byloje nustatytos įvykio aplinkybės leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad M. B., I. P. ir R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu veikė išvien, tai yra veikdami bendrininkų grupėje.
Skundo nagrinėjimo metru prokuroras prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Išteisintieji bei jų gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.
Skundas tenkintinas. Apylinkės teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį, kuriame neteisingai įvertinti įrodymai, o padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Todėl šis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis(LR BPK 329 str. 2p.).
Teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų kaltę. Teismo argumentai ir išvados, dėl ko M. B. ir I. P. išteisinti, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvintina kaltinamųjų kaltę.
Apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiųjų E. G. ir A. J. bei liudytojo A. J. parodymai, kuriais ikiteisminio tyrimo duomenimis buvo įrodinėjama kaltinamųjų kaltė, yra prieštaringi, nenuoseklūs, nepatvirtinti kita byloje surinkta medžiaga, todėl jokios įrodomosios reikšmės byloje neturi.
Apylinkės teismas nuosprendyje nurodo, jog nukentėjusysis E. G. dėl nenustatytų aplinkybių pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kad jį įvykio metu kumščių į veidą mušė ir I. P.. Tačiau tai konstatuodamas, teismas vis tiek tiki ir vadovaujasi šiais nemotyvuotai, be jokios įtikinamos priežasties pakeistais parodymais ir laikė juos teisingais.
Nuosprendyje nėra įvertinta tai, kad nukentėjusysis E. G. ikiteisminio tyrimo metu papildomos jo apklausos metu nurodė, jog jam smūgį kumščiu sudavė I. P.. Tai, kad papildomos nukentėjusiojo apklausos metu nukentėjusysis E. G. papildė bei patikslino pirminės apklausos metu nurodytas įvykio aplinkybes, negali būti vertinama kaip pagrindas iš esmės suabejoti nukentėjusiojo parodymų tikrumu bei teisingumu, nes jo nurodytas smūgių sudavimo bei kitas aplinkybes tyrime patvirtino tiek kitas nukentėjęs- A. J., tiek ir įvykį matęs liudytojas A. J..
Apylinkės teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusiojo A. J. tyrimo metu duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys kitiems įrodymams; kad jis visų apklausų metu keitė parodymus, nurodė vis kitas įvykio aplinkybes, nepatvirtindamas ankstesnėse apklausose nurodytų aplinkybių.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo apklaustas tris kartus. Jo duoti parodymai visose apklausose neprieštarauja vieni kitiems, visur nurodytos tos pačios esminės įvykio aplinkybės, papildant jas kai kuriomis detalėmis. Niekuo nepagrįstas teiginys, kad nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nebuvo galima patikrinti teisme ir tai trukdo jais remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. A. J. 2005-08-03 buvo apklaustas Jonavos rajono apylinkės teisme vadovaujantis LR BPK 184 str. 1 d.lp. Kadangi nukentėjusysis buvo apklaustas teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teisiamajame posėdyje jis nedalyvavo dėl svarbių priežasčių, jo parodymai galėjo ir turėjo būti perskaityti LR BPK 276 str. 1d. 1p. nustatyta tvarka ir į juos buvo būtina atsižvelgti.
Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad negalima remtis nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjo vykdytos jo apklausos duomenimis, kadangi jo apklausos teisme metu nedalyvavo kaltinamieji M. B. ir I. P.. Teisme atliekant nukentėjusiojo apklausą, privalomas tik prokuroro dalyvavimas(LR BPK 184 str.3d.). Laisvėje esantys įtariamieji bei gynėjai apklausose gali ir nedalyvauti, jų neatvykimas netrukdo atlikti apklausą, todėl teismui nebuvo objektyvaus pagrindo abejoti apklausos duomenimis. Kadangi įtariamieji įstatymo numatyta tvarka buvo informuoti apie planuojamą atlikti nukentėjusiojo A. J. apklausą teisme ir joje nedalyvavo savo iniciatyva, jų teisės nebuvo pažeistos.
Visiškai nepagrįsti motyvai, dėl kurių nebuvo vadovautasi A. J. tyrimo metu duotais parodymais, kad abu kaltinamieji bei su K. sumušė E. G. bei A. J.. Vertindama liudytojo A. J. teismo posėdžio metu pakeistus parodymus, teisėja nepagrįstai pripažino juos neginčijamais įrodymais, nors šie parodymai prieštaravo E. G. tyrime bei A. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotiems parodymams.
Pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti liudytojo A. J. tyrimo metu duotų parodymų teisingumu, nėra nustatyta. Liudytojo apklausa buvo vykdoma laikantis visų LR BPK 183 str. reikalavimų ir šios apklausos metu duoti parodymai neprieštaravo nukentėjusiųjų parodymams.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, o savo išvadas nepagrįstai grindė tik teisiamojo posėdžio metu įtariamųjų duotais parodymais bei teisme pakeistais nukentėjusiojo E. G., liudytojo A. J. parodymais, atmesdamas ir tinkamai nevertindamas nukentėjusiųjų bei liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, be jokio objektyvaus pagrindo laikydamas juos nenuosekliais ir negalinčiais būti pagrįstais įrodymais byloje. Kolegijos įsitikinimu A. J., E. G., A. J. tyrimo metu duoti parodymai esminėmis aplinkybėmis sutapo t.y. jie visi trys patvirtino, kad nukentėjusiuosius mušė ir kūno sužalojimus jiems padarė R. K.,I. P. bei M. B., o ne vienas R. K.. Jų nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes patvirtina ir specialistų išvados.
Teismas nuosprendyje padarė nepagrįsta išvadą, jog byloje nėra surinkta duomenų apie tai, kokia žala buvo padaryta nukentėjusiųjų A J. ir E. G. teisėms ir teisėtiems interesams.
Kaltinamieji savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais A. J. nesunkiai, o E. G. nežymiai sutrikdė sveikatą. Toks sveikatos sutrikdymas yra akivaizdus pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta didelė žala svarbiems nukentėjusiųjų interesams, jų teisei į kūno neliečiamumą, teisėtą ir teisingą teisingumo vykdymą.
Kolegijos nuomone, byloje surinkti ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad M. B. bei I. P. padarė jiems tyrimo metu inkriminuotą LR BK 294 str. 2d. numatytą veiką.
Kolegija konstatuoja, jog pilnai įrodyta ir I. P. bei M. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė t.y. tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kad M. B. ir I. P. veikė bendrai, rodo visos byloje nustatytos įvykio aplinkybes. Nors akivaizdus, išankstinis žodinis susitarimas įvykdyti nusikalstamą veiką tarp kaltinamųjų nebuvo nustatytas, tačiau vieno iš kaltinamųjų nurodyta smurto panaudojimo priežastis bei po to sekęs jų bendras veikimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais-vienam pradėjus smurtinius savavaldžiavimo veiksmus, kiti aktyviais smurtiniais veiksmais prie jų prisijungė ir, sutikdami su daromų veiksmų turiniu bei galimomis pasekmėmis, veikė išvien kaip bendrininkai.
Skiriant kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.- padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamieji padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kaltais neprisipažino. Kaltinamasis M. B. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, mokosi. I. P. neteistas, niekur nedirba. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.
Atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. B. ir I. P. būtent laisvės atėmimo, o ne kitą bausmę. Tačiau kolegija daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant jos vykdymą(BK 75 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4d., 329 str. 2p. kolegija
nusprendė:
Panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2006m. gruodžio mėn. 18d. nuosprendį, kuriuo M. B. ir I. P. išteisinti dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 294 str.2d. bei priimti naują nuosprendį:
I. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir skirti jam 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti LR BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2(dviems) metams. Įpareigoti I. P. be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 294 str. 2 d. ir skirti jam 6(šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Taikyti LR BK 75 str. ir paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 2(dviems) metams. Įpareigoti M. B. be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei tęsti mokslą.