Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04324-2011-0

2012 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-837/2012 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei L. M. dėl nuostolių atlyginimo ir negautų pajamų priteisimo, tretieji asmenys D. M., M. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad 2002-05-07 V. G. asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-10) už 30 000 Lt. 2009-08-20 Klaipėdos miesto 3-ojo notaro biure V. G. išdavė įgaliojimą L. M., kuriuo įgaliojo L. M. parduoti už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė, remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis 77 600 Lt, ir nupirkti V. G. vardu asmeninės nuosavybės teise už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra butą (1 t., b. l. 11-12, 16-17). 2010-01-13 L. M. pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), M. P. už 38 000 Lt (1 t., b. l. 16-23). Pirkėjas tą pačią dieną pervedė 7 060 Lt sumą į ieškovo banko sąskaitą skoliniams įsipareigojimams pagal kredito sutartį padengti (1 t., b. l. 24). Už kitus pinigus 2010-01-13 L. M. asmeninės nuosavybės teise nusipirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-28). 2011-03-09 V. G., atstovaujamas teisinių paslaugų bendrovės UAB „Tikroji turto kaina“, pareiškė L. M. pretenziją dėl pavedimo vykdymo (1 t., b. l. 29-30), prašydamas pateikti dokumentus ir ataskaitą apie įgaliojimo vykdymą. Paaiškėjo, kad ieškovo dviejų kambarių butas Nendrės g penktame aukšte parduotas už panašią kainą, kaip nupirktas penktame aukšte vieno kambario butas (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 str. 1 d. nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 2.133 str. nuostatos leidžia daryti išvadą, kad atstovo veikimas atstovaujamojo vardu neatsiejamas nuo veikimo tiktai išimtinai atstovaujamojo interesais. Atstovaujamojo ir atstovo santykiams būdingas lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas, pagarba atstovaujamojo interesams. Civilinės teisės doktrinoje tokie santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo) teisiniais santykiais. Atstovas privalo elgtis protingai, teisingai, sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, ginti atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti priešingai tiems interesams, vengti galimo savo asmeninių ir atstovaujamojo interesų konflikto (CK 6.760 str. 1 d. reikalavimas, CK 1.137 str.2 d.)). Tai reiškia, kad atidus ir protingas įgaliotinis turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi pats įgaliotojas. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog apeliantė L. M., vykdydama ieškovo pavedimą, veikė tik savo interesais, nerūpestingai atliko jai pavestus veiksmus dėl ko įgaliotojas ieškovas patyrė nuostolių: neteko buto ir pinigų.

Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Įgaliojimu išreiškiama atstovui suteikiamų teisių apimtis ir turinys. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, akivaizdu, jog ieškovas ir atsakovė sudarė pavedimo sutartį (CK 6.756 str. 1, 2 d.). Šios sutarties galutinis tikslas – ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pardavimas už kainą bei sąlygas savo nuožiūra ir naujo buto pirkimas ieškovo asmeninės nuosavybės teise, ir būtent tokio tikslo V. G. siekė, surašydamas atsakovei įgaliojimą. Juo atsakovei jokių teisių į ieškovo turtą nesuteikta. Taigi, pavedimo sutartimi ieškovas pavedė L. M. savo nuožiūra ir sąlygomis parduoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nupirkti butą jo asmeninės nuosavybės teise bei atlikti kitus teisinius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Pagal CK 6.760 str 1 d. įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog su ieškovu bendravo telefonu, trumposiomis žinutėmis ir kad ieškovas buvo informuotas apie buto, (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą bei sutiko, kad atsakovė savo vardu įregistruotų pirktą butą, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135-140). Ieškovas to nepripažino, o byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių minėtus apeliantės teiginius (CPK 178 str.). Be to, apeliantė teigia, jog atsakydama į ieškovo atstovo teisinių paslaugų bendrovės UAB „Tikroji turto kaina“ pretenziją, raštu pateikė savo veikos ataskaitą. Iš atsakovės pateiktos ataskaitos, kurią nurodo pateikusi ieškovo atstovams, matyti, kad atsakovė pagal jai suteiktą įgaliojimą veikė netinkamai ir nesąžiningai, nes pardavė butą, bet kitą butą nupirko sau, o ne ieškovui, kaip buvo pavesta.

CK 6.760 str. imperatyviai nustatyta, kad įgaliotinis visą, ką gavo vykdydamas pavedimą privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Šios įstatyme numatytos pareigos atsakovė neįvykdė – nenupirko ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, neperdavė ieškovui už parduotą butą gautų pinigų. Atsakovė neneigia ir pripažįsta, kad pardavusi butą, (duomenys neskelbtini), už gautus pinigus nupirko sau asmeninės nuosavybės teise butą, (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad ieškovas nedavė sutikimo įgaliotinei (atsakovei L. M.) nusipirkti atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini). Šios nustatytos aplinkybės leidžia kolegijai konstatuoti, jog įgaliotinė L. M. veikė nesąžiningai, neteisėtai, veikdama pagal įgaliojimą, nesuderino savo veiksmų su ieškovo valia, t. y. veikė priešingai atstovaujamojo interesams, tuo padarė jam žalą.

CK 6.760 str. 8 d. nustatyta, kad įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotojas. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas. Atsakovė L. M. nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita ir 30 940 Lt suma, kurią ji gavo pardavusi ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą ir už kurią nusipirko asmeninės nuosavybės teise butą (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteista ieškovo naudai.

Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo realios kainos, kadangi pagal VĮ „Registrų centras“ pateiktą pažymą, minėto buto vidutinė rinkos kaina buvo 77 600 Lt (1 t., b. l. 16-17). Esant didesnę realią buto rinkos kainą, sudarančią apie 60 tūkst. litų, nei už kurią buvo parduotas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, nurodė ir trečiasis asmuo buto pirkėjas M. P. (1 t., b. l. 183-188). Jis nenurodė, už kokią kainą butą norėjo parduoti atsakovė, tai įvardindamas komercine paslaptimi. Atsakovė neįrodė, kad reali buto rinkos vertė jo pardavimo metu buvo mažesnė. Šiomis aplinkybėmis, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, viešo registro duomenys laikytini teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, 77 600 Lt buto rinkos vertę nurodė ir sutartį sudarę asmenys buto pirkimo-pardavimo sutartyje. Apeliantė nepateikė, net ir teismui pasiūlius, įrodymų, patvirtinančių ieškovo buto rinkos kainą buvus 38 000 Lt, nenurodė, kad su tokia buto pardavimo kaina sutiko buto savininkas, todėl kolegija daro išvadą, jog apeliantei pardavus butą (duomenys neskelbtini), tik už 38 000 Lt ieškovas patyrė 39 600 Lt nuostolių, negautų pajamų pavidalu. Nors atsakovei buvo suteikta teisė butą parduoti savo nuožiūra, tačiau ši teisė turi atitikti sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Apeliantė, prašydama patenkinti ieškinį iš dalies, nurodo, jog 2010-02-05 tarp ieškovo ir apeliantės buvo sudaryta rašytinė sutartis, kuria ieškovas sutiko palikti butą (duomenys neskelbtini), apeliantės asmenine nuosavybės teise, o apeliantė įsipareigojo sumokėti ieškovui 3 000 Lt sumą, formaliai parduoti apeliantės vardu registruotą automobilį, įkainotą 2 000 Lt suma, ir iki 2012-02-05 grąžinti 15 tūkst. Lt. CK 1.73 str. 1 d. 1 p. numato sandorių, kurių vertė didesnė kaip 5 000 Lt, rašytinę formą. Pagal CK 1.93 str. 2 d., nesilaikius privalomos rašytinės sutarties formos, taikomas ribotas įrodymų leistinumas, t. y. neleidžiama sutarties sudarymo fakto įrodinėti remiantis liudytojų parodymais, išskyrus įstatymų nurodytus atvejus. Tačiau šis ribojimas netaikomas kitoms įrodinėjimo priemonėms. Apeliantė rašytinės sutarties teismui nepateikė ir susitarimo faktą įrodinėjo 2011-01-07 automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2010-07-02 išrašu bei 2012-02-13 pareiškimu Panevėžio apskr. Vyriausiam policijos komisariatui (1 t., b. l. 123-130, 178-180). Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2010-02-09 iš apeliantės sąskaitos buvo nuimti 3 000 Lt, kuriuos, apeliantės teigimu gavo ieškovas. Tačiau pagal pačios apeliantės teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, minėta pinigų suma buvo perduota 2010-02-05, kai, apeliantės teigimu, buvo pasirašyta sutartis tarp ieškovo ir apeliantės. Byloje esant prieštaringiems apeliantės paaiškinimams ir įrodymams bei ieškovo neigimui gavus 3 000 Lt sumą, darytina išvada, jog nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių 3 000 Lt sumos perdavimo ieškovui faktą (CPK 178 str.), kitokių susitarimų buvimą. 2012-02-13 pareiškime Panevėžio apskr. Vyriausiajam policijos komisariatui apeliantė nurodė, kad 2011-01-07 atvykęs ieškovas apgaulės būdu atėmė apeliantei priklausiusį sutarties egzempliorių ir nebegrąžino (1 t., b. l. 178-180). Kolegija pastebi, jog minėtame pareiškime sutarties sudarymo data nurodyta 2010-02-09 ir įsipareigojimas grąžinti 15 tūkst. Lt iki 2012-02-09. Ši aplinkybė nesutampa su apeliantės teiktais paaiškinimais, nagrinėjant bylą teismo posėdžių metu, bei apeliaciniame skunde, kur nurodoma sutarties sudarymo data 2010-02-05 ir įsipareigojimo sumokėti 15 tūkst. Lt – 2012-02-05 (1 t., b. l. 135-140, 183-188; 2 t., b. l. 2-4). Be kita ko, apeliantė nepateikė teismui duomenų, kad ji būtų vykdžiusi savo įsipareigojimą sumokėti 15 tūkst. Lt. Kritiškai vertintini liudytojo A. V. paaiškinimai, kadangi bylos nagrinėjimo metu jis buvo ieškovės sutuoktinis ir galimas jo suinteresuotumas bylos baigtimi. Įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog, nepaisant to, kad automobilis buvo iš tiesų perregistruotas ieškovo vardu, apeliantė neįrodė 2010-02-05 sutarties, kurios pagrindu prašo priteisti iš apeliantės ieškovo naudai tik 15 tūkst. Lt sudarymo (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, vertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, bei nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas ir turėjo pagrindo ieškinį tenkinti visiškai (CPK 178 str., 185 str.). Naikinti ar perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.