Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1658-860/2020

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-02
Bylos Nr.: eI3-1658-860/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04216-2019-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Saulius Jakaitis (pirm.)
Pareiškėjas: L. P.
Atsakovas: Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

29.9pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI3-1658-860/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04216-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 29.9; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P., atstovaujamo įstatyminio atstovo R. P., patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas L. P., kuriam atstovauja įstatyminis atstovas R. P. (toliau – ir pareiškėjo atstovas), kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21R-761(AG-698/07-2019) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) 2019 m. liepos 26 d. sprendimą SP1-970(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

Nurodo, kad pareiškėjo atstovas 2016 m. gegužės 28 d. pateikė NMA paraišką paramai žemės ūkio naudmenoms gauti, kurios pagrindu iki 2016 m. gruodžio 12 d. gavo 5 296,44 Eur išmokų už deklaruotus pasėlius. 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjo atstovas iš NMA gavo raštą, kuriame buvo prašoma pateikti dokumentus, įrodančius valdymo teisę į 2,87 ha, kontroliniame žemės sklype Nr. 202494-6081, lauke Nr. 1, už deklaruotus pasėlius 2016 metais. Pareiškėjo atstovas 2018 m. balandžio 26 d. pateikė NMA paaiškinimą dėl valdymo teisės į 2,87 ha ir dokumentus, patvirtinančius žemės dirbimo faktą; paaiškino, kad minėto sklypo 0,3 ha dalį naudojo pagal nuomos sutartį, o 2,48 ha – kitais pagrindais (trišaliu susitarimu). Minėtame rašte R. P. paaiškino, kad jis, ūkininkas M. V. ir Lygumų žemės ūkio bendrovė (toliau – Lygumų ŽŪB) susitarė tarpusavyje pasikeisti žemės sklypais, t. y. pareiškėjo atstovas leido Lygumų ŽŪB dirbti ir deklaruoti jo 2,12 ha žemės sklypą, Lygumų ŽŪB leido jam dirbti ir deklaruoti M. V. 2,48 ha (M. V. mama O. V. yra sklypo savininkė) plotą, nes vietoje šių sklypų Lygumų ŽŪB leido dirbti ir deklaruoti M. V. 2,16 ha žemės sklypą. Taip pat paaiškino, kad NMA deklaravimo sistemoje yra matomi deklaravimo duomenys, be to, nurodė, kad gali pateikti ir raštišką susitarimą. Kaip teigia Lygumų ŽŪB, 2018 metais ji pateikė NMA dokumentą apie žemės sklypų pasikeitimą su M. V.. Pareiškėjo atstovas 2019 m. rugsėjo 13 d. gavo Agentūros 2019 m. liepos 26 d. sprendimą grąžinti dalį, t. y. 1 527,45 Eur, išmokėtos paramos sumos iš 5 296,44 Eur gautų išmokų. 2019 m. spalio 10 d. pareiškėjo atstovas kreipėsi į LAGK dėl šio sprendimo. Mano, kad NMA taiko sankciją neturinčiam valdymo teisės 2,87 ha plotui, nors Agentūrai buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo atstovo valdymo teisę į 0,3 ha žemės sklypo ir 2,48 ha plotą, valdomą kitais pagrindais. Be to, Agentūra nurodė, kad pareiškėjo atstovas neįrodė savo valdymo teisės į deklaruotą žemės sklypą (2,87 ha), tad pareiškėjo atstovas su tuo nesutinka, manydamas, kad pateikė reikalingus šią aplinkybę patvirtinančius dokumentus. Nurodo, kad NMA 2018 m. balandžio 26 d. paaiškino, jog tarp jo, ūkininko M. V. ir Lygumų ŽŪB buvo sudarytas žodinis trišalis susitarimas dėl žemės sklypų pasikeitimo. NMA neprašant rašytinio susitarimo ir papildomų įrodymų pareiškėjo atstovas manė, kad Agentūra sistemoje patikrino jo paaiškinimą ir įsitikino, jog ginčijamą plotą kitais pagrindais jis naudojo teisėtai. Nurodo, kad ūkininką M. V., kaip sklypo savininkė, atstovavo jo mama O. V. tiek žemės sklypų susikeitimo susitarime su pareiškėjo atstovu, tiek su Lygumų ŽŪB. Teigia, jog NMA neprašė rašytinio patvirtinimo apie trišalį susitarimą dėl žemės sklypų pasikeitimo ir dėl to priėmė netinkamą sprendimą taikyti sankciją. Teigia, kad taikyta sankcija yra per didelė ir neproporcinga, be to, išmokas už 2016 metų pasėlius jis gavo 2016 metais ir, išregistravęs ūkio valdą pajamų nebegauna nei iš NMA, nei iš žemės ūkio veiklos, tad tokios sumos neturi galimybės grąžinti. Pareiškėjo atstovas pažymi, kad jis realiai dirbo minėtą 2,87 ha plotą ir turėjo žodinį leidimą 2,48 ha plotą dirbti bei deklaruoti, o 0,3 ha dirbo pagal rašytinę sutartį. Mano, kad 2019 m. lapkričio 12 d. Komisija, netenkindama jo skundo, neteisingai apskaičiavo taikomą sankciją, t. y. iš 26,24 ha deklaruotų pasėlių pritaikyta 2,87 ha sankcija sudaro beveik 11 procentų, o prašoma grąžinti 30 procentų gautos sumos. Uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valstija“ (toliau – ir UAB „Verslo valstija“) subnuomojo L. P. 0,3 ha, tad mano, jog ši subnuomos sutartis yra galiojanti; pažymi, kad NMA neprašė pateikti trečiojo asmens V. B. (0,3 ha ploto sklypo savininko) sutikimo subnuomai UAB „Verslo valstija“. Nurodo, kad L. P. yra neveiksnus, jo ūkio valdą administravo pareiškėjo atstovas R. P.. L. P. vardu buvusi ūkio valda yra išregistruota, be to, jis gauna socialinę pašalpą, kurios užtenka tik minimaliems poreikiams tenkinti; po galimai nustatyto pažeidimo praėjo daugiau nei treji metai, o NMA siekiama išieškoti suma yra labai didelė.

Atsiliepimas

2. Atsakovė NMA pateikė teismui atsiliepimą į skundą (patikslintą), kuriame nurodo, jog su pareiškėjo atstovo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas L. P. atsakovei Agentūrai 2016 m. gegužės 28 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką; joje buvo deklaruotas 26,24 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Iki 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėjui buvo išmokėta 5 296,44 Eur priklausanti tiesioginių išmokų suma už 2016 metų paraišką, o pagal 2016 m. paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 1 527,45 Eur mažiau. Baigus administruoti 2016 metų paraišką, NMA 2018 m. kovo 21 d. buvo gautas skundas dėl galimai neteisėtai pareiškėjo 2016 metų paraiškoje deklaruotų laukų. NMA išsiuntė pareiškėjui 2018 m. kovo 30 d. pranešimą, kuriame buvo paprašyta pareiškėjo pateikti valdymo teisę įrodančius ir dirbimo faktą pagrindžiančius dokumentus dėl 2016 metų paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 202494-6081, lauke Nr. 1, deklaruoto 2,87 ha ploto (toliau – ir Ginčo laukas). Pareiškėjas 2018 m. balandžio 26 d. pateikė paaiškinimą bei kartu pridėjo dokumentus, kuriais grindė dirbimo faktą bei valdymo teisę į Ginčo lauką, t. y. 2015 m. rugsėjo 1 d. Privačios žemės subnuomos žemės ūkio veiklai sutartį, žemės sklypų žemėlapių kopijas, 2016 m. rugsėjo 6 d. sąskaitą-faktūrą Serija GRU Nr. 0009242. NMA nustatė, kad pareiškėjas pagrindė Ginčo sklypo dirbimo faktą, tačiau neįrodė valdymo teisės į jį, nes pagal valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir VĮ „Registrų centro“ NTR) duomenis nustatyta, kad sklypai, iš kurių sudarytas Ginčo laukas, nuosavybės teise priklauso asmenims, su kuriais pareiškėjas nepateikė nuomos sutarčių ar sutikimų sudaryti subnuomos sutartis. Atsižvelgdama į tai, NMA pareiškėjo 2016 metų paraišką vertino pakartotinai ir 2019 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-970 (11.2.12E), kuriuo nusprendė susigrąžinti 1 527,45 Eur pareiškėjui išmokėtos paramos sumos. Apie minėtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas NMA 2019 m. rugsėjo 10 d. raštu, tačiau, nesutikdamas su juo, pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. pateikė skundą LAGK, kuri 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pagal pareiškėjo 2018 m. balandžio 26 d. pateiktą 2015 m. rugsėjo 1 d. Privačios žemės subnuomos žemės ūkio veiklai sutartį nustatyta, kad UAB „Verslo valstija“ subnuomojo pareiškėjui žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3 ha ploto, iki 2016 m. spalio 1 d. Tačiau nustatyta, kad šis žemės sklypas nuo 2015 m. kovo 9 d. nuosavybės teise priklauso V. B.. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė nei nuomos sutarties su V. B., nei nuomos sutarties, sudarytos tarp V. B. ir UAB „Verslo valstija“, arba V. B. sutikimo sudaryti aukščiau minėto žemės sklypo subnuomos sutartį. Be to, pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,19 ha ploto, valdė pagal žodinį susitarimą tarp O. V., Lygumų ŽŪB ir pareiškėjo, tačiau VĮ „Registrų centro“ NTR duomenimis šis žemės sklypas nuosavybės teise nuo 2003 m. lapkričio 5 d. priklauso E. G.. Taigi pareiškėjas nepateikė NMA nei nuomos sutarties su E. G., nei nuomos sutarties tarp O. V., Lygumų ŽŪB ir E. G., arba E. G. sutikimo sudaryti šio sklypo subnuomos sutartį. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė; šiuo atveju pareiškėjas nepateikė tokios sutarties, teigdamas, kad ji buvo tik žodinė. Tad darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad Ginčo laukas buvo valdomas teisėtai ir pagrįstai, todėl NMA teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo 2016 m. paraiškai pritaikė sankcijas dėl neteisingo deklaravimo. Pažymėjo, kad Agentūra turi teisę vertinti pareiškėjų paraiškas pakartotinai ir priimti atitinkamus sprendimus, o teisės aktuose numatytas patraukimo atsakomybėn senaties terminas yra ketveri metai nuo pažeidimo padarymo. Pareiškėjo 2016 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos išmokos, buvo 26,24 ha ploto, o dėl nustatytų pažeidimų laikoma, kad faktinis plotas yra 23,37 ha, todėl 2016 m. paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 2,87 ha, t. y. daugiau nei 3 procentais arba 2 ha. Tad pareiškėjui išmokos nemokamos už 2,87 ha neteisingai deklaruotą plotą, taip pat mokama už apskaičiuotą 23,37 ha plotą, sumažintą 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. už 4,305 ha (deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą daugiau nei 3 procentus, bet neviršijo 20 procentų). Nurodo, kad pareiškėjui nebuvo apskaičiuota neproporcingai didelė 30 procentų sankcija, o buvo apskaičiuotos atitinkamos sankcijos dėl neįrodytos valdymo teisės į 2,87 ha plotą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. SP1-970(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, taip pat dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21R-761(AG-698/07-2019) teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas L. P. (jo įstatyminis atstovas R. P.) 2016 m. gegužės 28 d. pateikė NMA paraišką paramai žemės ūkio naudmenoms gauti, pagal kurią iki 2016 m. gruodžio 12 d. gavo 5 296,44 Eur išmokų už deklaruotus pasėlius.

Agentūra 2018 m. kovo 21 d. gavo (duomenys neskelbtini) smulkiųjų ūkininkų skundą, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas ir uždaroji akcinė bendrovė „Antėja“ galimai nesąžiningai ūkininkauja, plėtodami šeimos ūkį iš gautų Agentūros pajamų, todėl neteisėtu būdu sudaro nelygią konkurenciją smulkiųjų ūkininkų ūkiams. Skundu buvo prašoma ištirti gaunamą paramą už žemės sklypų 2016-2017 metais deklaruotus pasėlius, nes žemė yra dirbama galimai be žemės savininkų sutikimo, t. y. žemės nuomos sutarčių.

Pareiškėjo atstovas iš NMA 2018 m. kovo 30 d. gavo raštą pateikti dokumentus, įrodančius valdymo teisę į 2,87 ha, kontroliniame žemės sklype Nr. 202494-6081, lauke Nr. 1, už deklaruotus pasėlius 2016 metais. Pareiškėjo atstovas 2018 m. balandžio 26 d. pateikė Agentūrai reikalingus dokumentus ir paaiškinimą, kuriame nurodė, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 202494-6081, lauke Nr. 1, deklaravo 2,87 ha ploto žemės atitinkamuose sklypuose: 1) 0,3 ha V. B. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. subnuomos sutartį su UAB „Verslo valstija“; 2) 0,19 ha E. G. priklausančiame žemės sklype (nuomos teisę turinčiai O. V.), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal žodinį sklypų pasikeitimų susitarimą tarp ūkininkės O. V., Lygumų ŽŪB ir pareiškėjo; 3) 2,48 ha O. V. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal žodinį sklypų pasikeitimo susitarimą tarp O. V., Lygumų ŽŪB ir pareiškėjo. Taip pat paaiškino, kad, siekdami efektyvesnio darbo, pareiškėjas, M. V., kurį atstovavo sklypo savininkė O. V., ir Lygumų ŽŪB susitarė tarpusavyje pasikeisti žemės sklypais. Kartu su šiuo raštu pareiškėjas pateikė ir 2015 m. rugsėjo 1 d. privačios žemės subnuomos žemės ūkio veiklai sutartį, sudarytą tarp subnuomotojo UAB „Verslo valstija“, atstovaujamo direktorės S. G., ir subnuomininko L. P..

5. Tačiau Agentūra 2019 m. liepos 26 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nuspręsta, kad pareiškėjas (jo atstovas) turi grąžinti 1 527,45 Eur dydžio lėšų sumą, kadangi parama už neteisingai deklaruotą 2,87 ha plotą neturėjo būti mokama; teigiama, kad nebuvo įrodytas valdymo teisės į Ginčo sklypą faktas.

Pareiškėjo atstovas, nesutikdamas su minėtu NMA sprendimu, skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-761(AG-698/07-2019) atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo atstovas, nesutikdamas su šiais sprendimais, skundžia juos teismui.

6. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (ginčo laikotarpiui aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. birželio 6 d.) (toliau – ir Taisyklės), 78 punktas nustatė, kad, jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo.

7. CK 6.547 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).

Taigi, pagal teisinį reguliavimą, nesvarbu kokiam terminui sudaroma žemės nuomos sutartis, ji turi būti rašytinė; be to, tokia nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, nagrinėjamu atveju pagrindžiant valdymo teisę į ginčo sklypus, tik jeigu ji būtų įregistruota viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015, 2019 m. vasario 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-49-492/2019).

9. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centro“ NTR duomenų, 0,30 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 27 d. turto pasidalijimo sutarties Nr. 673 pagrindu nuosavybės teise priklauso V. B. (įrašas viešame registre padarytas 2015-03-09). Pareiškėjo atstovas šio žemės sklypo valdymo teisę siekia pagrįsti 2015-09-01 privačios žemės subnuomos žemės ūkio veiklai sutartimi, sudaryta tarp UAB „Verslo valstija“ ir L. P. (toliau – 2015-09-01 subnuomos sutartis), taip pat teisminio proceso metu pateikta 2016-02-02 privačios žemės nuomos sutartimi, sudaryta tarp V. B. ir UAB „Verslo valstija“ (toliau – 2016-02-02 nuomos sutartis). Tačiau teismas nesutinka, kad šios sutartys pagrindžia pareiškėjo valdymo teisę į minėtą žemės sklypą. Visų pirma, pareiškėjo atstovo pateikta 2016-02-02 nuomos sutartis įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įregistruota viešame registre. Antra, ši sutartis buvo sudaryta vėliau negu 2015-09-01 subnuomos sutartis. Tai reiškia, kad sudarant 2015-09-01 subnuomos sutartį, nebuvo sudarytos jokios rašytinės nuomos sutarties, kurioje būtų numatyta nuomininko teisė subnuomoti žemės sklypą. Tad toks sandoris (2015-09-01 subnuomos sutartis) yra niekinis ir negaliojantis (CK 1.78 straipsnio 1 ir 5 dalys, 1.80 straipsnis). Trečia, 2015-09-01 subnuomos sutartį pasirašė pareiškėjas L. P.. Iš bylos duomenų matyti, kad minėtas asmuo – L. P., Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-01-06 sprendimu yra pripažintas neveiksniu; to paties teismo 2011-02-08 nutartimi jo globėju bei turto administratoriumi paskirtas R. P.. Tai reiškia, kad L. P. pasirašydamas 2015-09-01 subnuomos sutartį jau buvo neveiksnus ir tokios sutarties savarankiškai negalėjo pasirašyti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuota, kad atsakovas iš esmės pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas (jo atstovas) nėra pateikęs įrodymų apie valdymo teisės turėjimą į minėtą 0,30 ha žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

10. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valdė pagal žodinį susitarimą, sudarytą tarp O. V., Lygumų ŽŪB ir pareiškėjo. Tačiau VĮ „Registrų centro“ NTR duomenimis šis žemės sklypas nuo 2003 m. lapkričio 5 d. nuosavybės teise priklauso E. G.. Teismas pažymi, kad nei NMA, nei Komisijai, nei teismui nebuvo pateikta rašytinė nuomos sutartis, sudaryta su E. G., ar nuomos sutartis, sudaryta tarp O. V., Lygumų ŽŪB ir E. G.; ar E. G. rašytinis sutikimas sudaryti jai priklausančio žemės sklypo subnuomos sutartį. Be to, VĮ „Registrų centro“ NTR duomenimis, įrašų apie tokios rašytinės nuomos sutarties sudarymą nėra. Taip pat byloje nėra duomenų apie kitokį teisėtą perdavimą pareiškėjui valdyti minėtą žemės sklypą; pareiškėjas savo teiginių neįrodė.

Be kita ko, pareiškėjas nurodė, kad žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), valdė pagal žodinį susitarimą tarp O. V., Lygumų ŽŪB ir pareiškėjo. VĮ „Registrų centro“ NTR duomenimis, šis žemės sklypas nuosavybės teise nuo 2010 m. gegužės 19 d. priklauso O. V.. Tačiau byloje nėra duomenų apie rašytinės nuomos sutarties sudarymą su O. V., ar rašytinės nuomos sutarties sudarymą tarp O. V. ir Lygumų ŽŪB, ar O. V. rašytinio sutikimo sudaryti jai priklausančio žemės sklypo subnuomos sutartį. Taip pat nėra duomenų apie žemės sklypo perdavimą pareiškėjui valdyti kitais teisėtais pagrindais; pareiškėjas savo teiginių neįrodė.

Tad ir šiais atvejais konstatuotina, kad pareiškėjas (jo atstovas) nepagrindė valdymo teisių turėjimą į minėtus žemės sklypus.

11. Taisyklių 81 punktas numatė, kad tiesioginėms išmokoms už plotą taikomos sankcijos (taip pat išmokai už pirmuosius hektarus bei išmokai jaunajam ūkininkui) pagal 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 640/2014, <...>. Taisyklių 86 punktas numatė, kad žalinimo išmoka mažinama ir taikomos sankcijos dėl šios išmokos reikalavimų pažeidimų pagal 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnį. Pareiškėjams, kuriems taikomas pasėlių įvairinimo reikalavimas, žalinimo išmoka nemokama, jei, kaip nustatyta šių taisyklių 7.9 punkte, pareiškėjas nepateikė papildomų įrodymų dėl deklaruotų arba kitų žemės ūkio augalų buvimo lauke. Žalinimo išmokos atitiktis 29.4 papunktyje apibrėžtiems reikalavimams tikrinamas ir žalinimo išmoka mokama už likusį minėtus reikalavimus atitinkantį plotą, t. y. iš viso rasto arba deklaruoto ploto (rasto – jei rastas plotas mažesnis už deklaruotą; deklaruoto – jei rastas plotas didesnis už deklaruotą) atėmus minėtame papunktyje apibrėžtų reikalavimų neatitinkančius plotus.

2016 m. gegužės 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2016/1393 pagrindu iš dalies pakeistas 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas); Reglamento 19a straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos pasėlių grupės plotas, deklaruojamas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 III antraštinės dalies 1, 2, 4 bei 5 skyriuose ir V antraštinėje dalyje numatytas pagalbos sistemas ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 30 ir 31 straipsniuose nurodytas paramos priemones, viršija pagal šio reglamento 18 straipsnį nustatytą plotą, pagalba ar parama apskaičiuojama pagal remiamą plotą, sumažintą 1,5 aptikto skirtumo, jei tas skirtumas didesnis kaip 3 procentai arba 2 hektarai remiamo ploto. Reglamento 28 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu plotas, naudojamas ekologiškumą skatinančiai išmokai pagal 23 straipsnį apskaičiuoti, skiriasi nuo ploto, naudojamo žalinimo išmokai apskaičiuoti pritaikius 24–27 straipsnius, žalinimo išmoka apskaičiuojama remiantis pastaruoju plotu, sumažintu dvigubu nustatytu skirtumu, jeigu tas skirtumas didesnis nei 3 procentai arba 2 hektarai, bet ne didesnis kaip 20 procentų ploto, naudojamo žalinimo išmokai apskaičiuoti pritaikius 24–27 straipsnius.

Taisyklių 84 punktas numato, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

12. Pareiškėjo atstovo manymu, NMA paskyrė neproporcingą sankciją, t. y. iš 26,24 ha deklaruotų pasėlių pritaikyta 2,87 ha sankcija sudaro beveik 11 procentų, o prašoma grąžinti 30 procentų gautos sumos. Be to, paskirtos sankcijos suma yra per didelė, atsižvelgiant į pareiškėjo turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju 2016 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus ir išmoka jaunajam ūkininkui, buvo 26,24 ha, o dėl nustatytų pažeidimų, t. y. dėl neįrodytos valdymo teisės, faktinis plotas sumažėjo iki 23,37 ha, tad atsakovė vertino, jog 2016 m. paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 2,87 ha, t. y. daugiau nei 3 procentais arba 2 hektarais (26,24 ha – 23,37 ha = 2,87 ha; 2,87 ha / 23,37 ha = 0,1228; 0,1228 x 100 proc. = 12,28 proc.). Todėl pareiškėjui pagrindinė tiesioginė išmoka, išmoka už pirmuosius hektarus ir išmoka jaunajam ūkininkui nemokama už 2,87 ha neteisingai deklaruotą plotą. Taip pat yra mokama už apskaičiuotą 23,37 ha plotą, sumažintą 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. už 4,305 ha (26,24 ha – 23,37 ha = 2,87 ha; 2,87 ha x 1,5 = 4,305). Grąžintinų lėšų sumą sudaro: 425,98 Eur pagrindinės tiesioginės išmokos grąžintina išmokų suma, 371,73 Eur išmokos už pirmuosius hektarus grąžintina išmokų suma, 328,77 Eur išmokos jaunajam ūkininkui grąžintina išmokų suma, 400,97 Eur žalinimo išmokos grąžintina išmokų suma.

Byloje nėra duomenų, jog Agentūra netinkamai paskaičiavo grąžintinų lėšų sumą ar pažeidė proporcingumo principą, be to, pareiškėjo atstovas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo ar pareiškėjo sunkią turtinę padėtį, tad teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad NMA pagrįstai pakartotinai įvertino pareiškėjo 2016 m. pateiktą paraišką ir, nustačiusi pažeidimus, pagrįstai priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos, t. y. 1 527,45 Eur, sugrąžinimo, kadangi parama už neteisingai deklaruotą 2,87 ha plotą neturėjo būti mokama. Tad pareiškėjo atstovo argumentai, kad pareiškėjui paskirta per didelė ir neproporcinga sankcija, - atmestini kaip nepagrįsti.

13. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad tiek Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. SP1-970(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. 21R-761(AG-698/07-2019) yra iš esmės pagrįsti ir teisėti, tad jų naikinti nėra jokio pagrindo; pareiškėjo atstovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. P., atstovaujamo įstatyminio atstovo R. P., patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis