Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Editai Daunienei, Loretai Bražinskienei ir Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, atsakovui E. Ž., jo atstovei advokato padėjėjai Olitai Remeikei, išvadą byloje teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. I. patikslintą ieškinį atsakovui E. Ž., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei atsakovo E. Ž. priešieškinį ieškovei R. I. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė R. I. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1554-08/04 dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo nepilnamečiams E. Ž. ir E. Ž. ir iš atsakovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisti nepilnamečių vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (Duomenys neskelbtini), naudai padidintą nuo 57,90 Eur iki 163 Eur bei LR Vyriausybės nustatyta tvarka indeksuojamą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, priteistas lėšas uzufrukto teise pavedant administruoti ieškovei R. I.; priimant sprendimą dalyje dėl priteisto materialinio išlaikymo padidinimo iš atsakovo nepilnamečių vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), naudai, atsakovo E. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis turimam nekilnojamam turtui: 2 kambarių butui su rūsiu (reg. Nr. 20/182468, unikalus Nr. 9duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyti priverstinį įkeitimą; nepilnamečių vaikų E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove R. I.; atsakovui E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti sekančią su vaikais E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: 1. E. Ž. su sūnumis E. Ž. ir E. Ž. jų gyvenimo užsienio šalyje laikotarpiu turi teisę bendrauti su vaikais jų gyvenamoje vietoje, ne mažiau kaip pusę visų vaikų mokslo atostogų (išskyrus vasaros atostogas) laiko. Konkretų laikotarpį, kuomet E. Ž. pageidaus aplankyti vaikus jų gyvenamoje vietoje, jis, atsižvelgdamas į vaikų mokymosi atostogų ir mokymosi laiko grafiką, suderina su ieškove R. I. iš anksto. Vaikų vasaros atostogų metų, vaikams būnant Lietuvoje, atsakovas E. Ž. turi teisę su vaikais nepertraukiamai matytis ir dalyvauti jų auklėjime ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų; 2. vaikų tėvas E. Ž. su sūnumis Šv. Kalėdų atostogas turi teisę praleisti neporiniais metais, Šv. Velykų atostogas – poriniais metais. Konkretų laikotarpį, kuomet atsakovas E. Ž. viešės pas nepilnamečius vaikus jų gyvenamoje vietoje, atsižvelgdamas į mokymosi atostogų ir mokymosi laiko grafiką, suderina su ieškove R. I. iš anksto; 3. vaikų tėvas E. Ž. vaikams perduotu mobiliuoju telefonu (telefonais) ir/ar planšetiniu kompiuteriu su įdiegtomis ryšio palaikymo programomis su sūnumis E. Ž. ir E. Ž. turi teisę bendrauti kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį laikotarpiu nuo 17 val. iki 18val., bendravime nedalyvaujant R. I.; 4. nepilnamečių sūnų E. Ž. ir E. Ž. ligos atveju, vaikų tėvas E. Ž. yra informuojamas R. I. ir jis turi teisę vaikams perduotu mobiliuoju telefonu (telefonais) ir/ar planšetiniu kompiuteriu su įdiegtomis ryšio palaikymo programomis su sūnumis E. Ž. ir E. Ž. bendrauti kiekvieną dieną, bendravimo trukmę per dieną ribojant ne ilgiau kaip 30 min. vienam vaikui. Jei ligos metu sergantis vaikas (sergantys vaikai) yra Lietuvoje, vaikų tėvas turi teisę matyti vaiką (-us) kiekvieną dieną ir jį (juos) slaugyti ne ilgiau kaip vieną valandą per dieną; 5. R. I. privalo pateikti vaikų tėvui E. Ž. informaciją apie vaikų E. Ž. ir E. Ž. gyvenamosios vietos adresą, mokslo įstaigą ir vaikų ligos atveju gydymo įstaigą; 6. bet kurio iš vaikų E. Ž. ir/ar E. Ž. viešnagės Lietuvoje metu, R. I. informuoja vaikų tėvą E. Ž. ne vėliau, nei 7 dienos iki vaikų atvykimo į Lietuvą, o E. Ž., atsižvelgdamas į vaikų interesus ir poreikius, turi teisę pasimatyti su vaikais jų viešnagės Lietuvoje metu, pasimatymų vietą ir laiką suderinęs su R. I. per 7 dienas iki vaikų atvykimo į Lietuvą; ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 21–26).

Priešieškinyje, kurį atsakovas ir jo atstovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2014-12-14 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovei R. I. buvo priteista dvyniams sūnums E. Ž. ir E. Ž. po 57,92 Eur (200 Lt) kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2004-12-14 iki vaikų pilnametystės. Bendravimo tvarka su sūnumis nustatyta nebuvo, kadangi R. I. žadėjo leisti atsakovui nevaržomai matytis su sūnumis ir dalyvauti jų auklėjime. Tačiau ieškovė R. I. sūnus be atsakovo sutikimo išsivežė į užsienį ir nuo to laiko jis nėra jų matęs. Ne kartą prašė ieškovės leisti pasimatyti ar bent pabendrauti su sūnumis telefonu, tačiau R. I. nesudaro jam sąlygų matytis ar bent bendrauti su sūnumis telefonu, elektroninių komunikacijų pagalba ar kitais būdais, todėl mano, kad yra būtina nustatyti konkrečią bendravimo su sūnumis tvarką. Ieškovė nuo pat vaikų gimimo visus su vaikų gyvenamosios vietos parinkimu, auklėjimu, priežiūra ir kt. klausimus sprendė be atsakovo, net išsivežė vaikus gyventi į užsienį, atsakovo neatsiklaususi. Atsakovo nuomone, toks ieškovės elgesys yra netoleruotinas, ieškovė ne tik pažeidė, bet ir toliau žeidžia atsakovo teises, tuo pačiu daro didelę žalą sūnums, kadangi tam, kad vaikas užaugtų visaverte asmenybe, jam yra būtini abu tėvai.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyrius neturi informacijos apie tai, kad atsakovas E. Ž. netinkamai vykdo pareigas savo nepilnamečių vaikų E. Ž. ir E. Ž., atžvilgiu. Skyrius palaiko atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė trukdė atsakovui bendrauti su ja gyvenančiais vaikais. Tikėtina, kad pats atsakovas galimai nesiėmė pakankamų bei tinkamų priemonių šiai savo teisei bei pareigai įgyvendinti. Pažymėjo, kad šalys į skyrių dėl bendravimo su vaikais tvarkos, nesikreipė. Skyriaus nuomone, nepilnamečiams vaikams turėtų būti padidintas teismo priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į jų poreikius bei tuo pačiu į tėvų turtinę padėtį (1 t., b. l. 145–146).

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2004-12-14 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1554-08/04 buvo nuspręsta iš atsakovo E. Ž. priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 57,90 Eur (200 Lt) kiekvienam vaikui nuo 2004-12-14 iki jų pilnametystės (1 t., b. l. 8–9). Minėtoje byloje 2004-06-18 Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priteisiant iš atsakovo E. Ž., laikiną išlaikymą sūnums E. Ž. ir E. Ž. po 36,20 Eur (125 Lt) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2004-06-16 iki bylos išnagrinėjimo (1 t., b. l. 7). Atsakovo tėvystės ryšys su vaikais įrodomas sūnų E. Ž. ir E. Ž. gimimo liudijimų kopijomis (1 t., b. l. 5, 6). Kadangi atsakovas tinkamai prievolės mokėti teismo nustatytą materialinį išlaikymą vaikams nevykdė, todėl iki 2015-03-03 susidarė 15 273,46 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimas (1 t., b. l. 49–56), kuris, ieškovės teigimu, nuo 2015-03-03 iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui (2015-12-03) jau yra padidėjęs iki 16 126 Eur sumos. Šalių sūnums E. Ž. ir E. Ž. nuo 2004 metų išaugus ir natūraliai padidėjus jų poreikiams, kuriuos būtina patenkinti, o atsakovui ir toliau tinkamai neteikiant išlaikymo sūnums, ieškovei iškilo būtinybė kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir priteisto vaikams materialinio išlaikymo padidinimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Ieškovė teismui pateikė jos gaunamas pajamas bei išlaidas pagrindžiančius įrodymus (1 t., b. l. 10–21, 64, 67–93, 101–103).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.156 str. numato tėvams tėvų valdžios lygybę, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. CK 3.159 str. apibrėžia privalomas tėvų valdžios vykdymą, tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, be to tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Pagal CK 2.12 str. fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta reiškia asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta; CK 2.16 str. nustato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. CK 3.169 str. reglamentuoja vaiko gyvenamoji vieta tėvams gyvenant skyrium, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, teismas įvertina vaikų prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Kadangi ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, bei atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai E. Ž. ir E. Ž. nuo gimimo nuolat gyvena su savo motina R. I., ieškovė jau ilgą laiką su sūnumis gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur vaikai lanko mokyklą, užsiima įvairia užklasine veikla, turi draugų ratą, duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina pažeistų šalių sūnų interesus nėra, todėl darytina išvada, kad E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų vietų nustatymas su motina R. I. labiausiai atitinka vaikų interesus. Tokiam vaikų gyvenamosios vietos nustatymui neprieštarauja ir atsakovas E. Ž..

Dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Taigi pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Ieškovė, prašydamas padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po 2004-12-14 teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikams, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai. Kaip matyti, 2004 m. nepilnamečiams vaikams E. Ž. ir E. Ž., gimusiems (duomenys neskelbtini), nebuvo net vienerių metų amžiaus. Bylos nagrinėjimo teisme metu šalių sūnūs yra 11 metų amžiaus, o nepilnamečių vaikų poreikiai paprastai didėja vaikui augant. Teismas turi įvertinti, ar vaikų poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas mano, kad negalima vaiko išlaikymo pareigos perkelti tik vaiko motinai, atsakovas privalo rūpintis savo nepilnamečiais vaikais bent teikdamas jiems išlaikymą, kuris atitiktų vaikų poreikius. Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei. Nors, teismo vertinimu, ieškovė į bylą nepateikė pakankami įrodymų, patvirtinančių išlaidas, skiriamas vaikų būtiniems poreikiams – maistui, drabužiams, vaistams, higienos priemonėms, tačiau, įvertinus tokius faktorius kaip vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir kt., teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaikų ateitį.

Vienu iš argumentu, dėl ko turi būti didinamas materialinis išlaikymas vaikams, ieškovė nurodo tai, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikai su motina gyvena užsienio valstybėje (Jungtinėje Karalystėje), kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 str. 2 d. nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), būtina atsižvelgti į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje. Tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi, tokiu atveju konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Remiantis formuojama teismų praktika, tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-08 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2004-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21554-08/04 iš atsakovo E. Ž. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., gim. (Duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 57,90 Eur (200 Lt) kiekvienam vaikui nuo 2004-12-14 iki jų pilnametystės. Kadangi atsakovas tinkamai prievolės mokėti teismo nustatytą materialinį išlaikymą vaikams nevykdė, todėl iki 2015-03-03 susidarė 15 273,46 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimas, kuris šiuo metu yra ženkliai padidėjęs. Vaikams E. Ž. ir E. Ž. nuo 2004 m. išaugus ir natūraliai padidėjus jų poreikiams, kuriuos būtina patenkinti, ieškovei iškilo būtinybė kreiptis į teismą dėl vaikų materialinio išlaikymo padidinimo.

Ieškovės pateiktoje vaikų poreikių lentelėje nurodyta, kad vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga: apie 132 Eur maistui, pietūs mokykloje per mėnesį kiekvienam vaikui atsieina po 55 Eur. Papildomai kiekvienam vaikui ieškovė išleidžia dar po 66 Eur kas mėnesį. Ieškovė ne visada gali išleisti vaikus į mokyklos organizuojamas keliones, nes tam nepakanka lėšų. Ieškovės bendros išlaidos per mėnesį sudaro apie 2 106 Eur, o jos gaunamos pajamos: 529 Eur darbo užmokestis, 1 239 Eur būsto nuomos išmoka, 544 Eur socialinė išmoka už vaikus, kas sudaro 2 312 Eur per mėnesį. Jokių kitų pajamų ieškovė neturi. Ieškovės teigimu, kiekvieno iš nepilnamečių sūnų išlaikymas jai kas mėnesį atsieina po 400 Eur, todėl prašo pusę šių sumų priteisti iš atsakovo. Ieškovė savo vardu Lietuvoje registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi (1 t., b. l. 150, 151). Nagrinėjamoje byloje tik vienas iš vaikų tėvų, t. y. ieškovė, pateikė į bylą duomenis apie vaikų poreikius, o atsakovas teikė tik atsikirtimus, kad išlaidos turi būti ženkliai sumažintos, kadangi jis nėra pajėgus mokėti padidintų sumų vaikų išlaikymui.

Kaip jau minėta, natūralu, kad augant vaikui keičiasi jo poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui. Akivaizdu, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ateityje tik didės. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaikų poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį, todėl, teismo vertinimu, ieškovė teisėtai ir pagrįstai pareiškė ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo (CPK 182 str.).

Sprendžiant priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, būtina nustatyti pakitusius vaiko poreikius ar iš esmės pasikeitusią tėvų turtinę padėtį. Visos abejonės dėl vaiko išlaikymo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai. Tokių pačių principų turi būti laikomasi ir aiškinant bei taikant CK 3.201 str. 1 dalyje numatytas išlaikymo dydžio pakeitimo nuostatas. Kaip minėta, ieškovė pilnai nepagrindė pinigų sumos, skirtų vaikų išlaikymui per mėnesį, tačiau ji remiasi būtinaisiais vaikų poreikiais, todėl nėra būtinybės jos įrodinėti. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau atsižvelgiant į tai, jog bendruoju atveju, šalims neįrodinėjant specialių vaiko poreikių, minimali augančiam vaikui išlaikyti būtina suma tik didėja, pragyvenimui būtinų išlaidų lygis per pastaruosius metus taip pat kilo, akivaizdu, jog atsakovo mokama išlaikymo vaikui suma neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 str. 1 d.), kuri lygi 350 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Keičiant materialinio išlaikymo dydį atsižvelgtina į tai, jog po išlaikymo dydžio nustatymo 2004-12-14, praėjo daugiau nei 11 metų, todėl žymiai padidėjo vaikų poreikiai, pabrango pragyvenimas. Sūnums daugiau lėšų reikalinga skirti maistui, rūbams, ugdymo priemonėms. Tačiau priteisiant padidintą išlaikymo sumą, yra būtina atsižvelgti ir į atsakovo turtinę padėtį bei jo gaunamas pajamas. Atsakovo turtinė padėtis yra gana sunki, per mėnesį jis gauna nedidelį atlyginimą, nors dirba per dvi darbovietes (1 t., b. l. 97–99, 119). Iš viso per mėnesį gauna atlyginimo apie 250 Eur, taip pat iš jo atlyginimo antstolis atskaičiuoja jau priteistą materialinį išlaikymą. Taip pat 2014-09-08 atsakovas įsigijo butą, už kurį turi mokėti ne mažiau nei 99,92 Eur įmokas per mėnesį iki 2017 m. vasario mėnesio (2 t., b. l. 30–37). Atsakovo teigimu, išsimokėti už butą jam padeda mama. Nors tiek ieškovė, tiek jos atstovas teigia, kad dėl mažų gaunamų pajamų yra kaltas pats atsakovas, tačiau remiantis bylos duomenimis, teismas negali kategoriškai teigti, kad atsakovas piktybiškai vengia dirbti, nesiekia gauti daugiau apmokamo darbo ir pan. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis nuolat ieškosi darbo, dirba, šiuo metu jis dirba dviejose darbovietėse, tačiau dėl darbo patirties ir kvalifikacijos stokos negali susirasti geriau apmokamo darbo (1 t., b. l. 45, 47–49; 2t., b.l. 60-61). Įvertinus aukščiau paminėtus įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dirba, yra sveikas, darbingas, o šiuo metu yra susidariusi nemaža materialinio išlaikymo įsiskolinimo suma, taip pat jis turi įsipareigojimų pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį, bei tuo pačiu į padidėjusius sūnų E. Ž. ir E. Ž. poreikius, kuriuos sąlygoja vaikų amžius, yra pagrindas laikyti, kad iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas po 57,92 Eur (200 Lt) kiekvieno vaiko išlaikymui yra per mažas. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma 163 Eur suma kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį, atsižvelgiant į atsakovo nesutikimą bei jo turtinę padėtį, yra per didelė, nors ji grindžiama pasikeitusia ekonomine situacija, kainų išaugimu, vaikų poreikių pasikeitimu – vaikų poreikių maistui, rūbams, avalynei, lavinimui padidėjimu, dėl ko vaikų motina turi papildomų išlaidų (CK 3.201 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pakeistinas Kauno rajono apylinkės teismo 2004-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1554-08/04 priteistas materialinio išlaikymo dydis ir sūnų E. Ž. bei E. Ž. išlaikymui iš atsakovo priteisti po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-07-30) iki vaikų pilnametystės (iš atsakovo priteistina išlaikymo suma padidintina kiekvienam vaikui po 32,08 Eur). Ši išlaikymo suma, teismo vertinimu, užtikrins būtinus vaikų poreikius. Padidinus išlaikymą vaikams, atsakovas bus įpareigotas imtis aktyvių veiksmų ieškant geriau apmokamo darbo bei taip užtikrinant ne tik savo, bet ir vaikų poreikių tenkinimą (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo

Nagrinėjamu atveju abi šalys sutinka, kad su vaikais turi būti nustatyta bendravimo tvarka, tačiau kiekviena iš šalių teismui pateikė savo bendravimo tvarkos su vaikais sąlygas.

CK 3.175 str., reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Bylos duomenimis, tėvai nesutaria dėl maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.).

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.).

CK 170 str. 1 d. nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.).

Šiuo atveju teismas pažymi, jog tėvo pareigos neapsiriboja tik išlaikymo vaikui teikimu; abu tėvai lygiomis teisėmis turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.); tai įmanoma tik nuolat bendraujant su vaiku. Tėvams gyvenant skyrium vaiko bendravimas su tėvu ir artimaisiais giminaičiais iš tėvo pusės yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai; todėl turi būti siekiama užtikrinti maksimalų tokio ryšio palaikymą ir plėtojimą. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, teismas pirmiausia atsižvelgia ir vertina vaikų interesus. Kadangi abi šalys pasiūlė savo bendravimo su vaikais tvarkas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais iki šiol nebendravo, vaikai jo nepažįsta, vaikus išlaiko, auklėja, jais rūpinasi išimtinai viena ieškovė, todėl teismo vertinimu, šiuo metu būtent ieškovė geriausiai žino, kokia bendravimo vaikų su tėvu tvarka nepažeistų šalių nepilnamečių vaikų interesų ir šiuo metu galėtų būti nustatoma. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktoji atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra nepažeidžianti atsakovo interesų bei atitinkanti nepilnamečių vaikų interesus. Todėl priimant teismo sprendimą, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais:

1. Atsakovas E. Ž. su sūnumis E. Ž. ir E. Ž. jų gyvenimo užsienio šalyje laikotarpiu bendrauja jų gyvenamoje vietoje, ne mažiau kaip pusę visų vaikų mokslo atostogų (išskyrus vasaros atostogas) laiko. Konkretų laikotarpį, kuomet tėvas pageidaus aplankyti vaikus jų gyvenamoje vietoje, atsakovas E. Ž., atsižvelgdamas į vaikų mokymosi atostogų ir mokymosi laiko grafiką, suderina su ieškove R. I. iš anksto. Vaikų vasaros atostogų metų, jiems būnant Lietuvoje, atsakovas E. Ž. turi teisę su vaikais nepertraukiamai matytis ir dalyvauti jų auklėjime ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų.

2. Vaikų tėvas E. Ž. su sūnumis Šv. Kalėdų atostogas praleidžia neporiniais metais, Sv. Velykų atostogas – poriniais metais. Konkretų laikotarpį, kuomet atsakovas E. Ž. viešės pas nepilnamečius vaikus jų gyvenamoje vietoje, atsižvelgdamas į mokymosi atostogų ir mokymosi laiko grafiką suderina su ieškove R. I. iš anksto.

3. Vaikų tėvas E. Ž. vaikams perduotu mobiliuoju telefonu (telefonais) ir/ar planšetiniu kompiuteriu su įdiegtomis ryšio palaikymo programomis su sūnumis E. Ž. ir E. Ž. bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val. bendravime nedalyvaujant R. I..

4. Nepilnamečių sūnų E. Ž. ir E. Ž. ligos atveju, vaikų tėvas E. Ž. yra informuojamas R. I. ir jis turi teisę vaikams perduotu mobiliuoju telefonu (telefonais ) ir/ar planšetiniu kompiuteriu su įdiegtomis ryšio palaikymo programomis su sūnumis E. Ž. ir E. Ž. bendrauti kiekvieną dieną, bendravimo trukmę per dieną ribojant ne ilgiau kaip 30 min. vienam vaikui.

5. Jei ligos metu sergantis vaikas (sergantys vaikai) yra Lietuvoje, vaikų tėvas turi teisę matyti vaiką (-us) kiekvieną dieną ir jį (juos) slaugyti ne ilgiau kaip vieną valandą per dieną.

6. Bet kurio sūnų E. Ž. ir/ar E. Ž. viešnagės Lietuvoje metu, R. I. informuoja vaikų tėvą E. Ž. ne vėliau nei 7 dienos iki vaikų atvykimo į Lietuvą, o atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir poreikius, turi teisę pasimatyti su vaikais jų viešnagės Lietuvoje metu su R. I. per 7 dienas iki vaikų atvykimo suderintu laiku.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms ar situacijai, atsakovas bet kada galės kreiptis į teismą su prašymu dėl nustatytos bendravo su vaikais tvarkos pakeitimo.

Atsakovas priešieškinyje, atsiliepime į patikslintą ieškinį bei dalyvaudamas teismo posėdžiuose nurodė, kad jam ieškovė nesuteikia galimybės bendrauti nuotoliniu būdu su vaikais, t. y. nenurodo jų adresu, mobiliųjų telefonų numerių, elektroninio pašto adresų ir pan., todėl ieškovė įpareigotina per 1 mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti atsakovui duomenis apie sūnų E. Ž. ir/ar E. Ž. gyvenamąją vietą, mobiliųjų telefonų numerius, elektroninio pašto adresą ar kitus atsakovo bendravimui su sūnumis būtinus kontaktų duomenis.

Dėl priverstinio įkeitimo atsakovo turtui

Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo priimant sprendimą dalyje dėl priteisto materialinio išlaikymo padidinimo iš atsakovo nepilnamečių vaikų E. Ž. ir E. Ž. naudai, atsakovo E. Ž. asmeninės nuosavybės teisėmis turimam nekilnojamam turtui: 2 kambarių butui su rūsiu (reg. Nr. 20/182468, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) nustatyti priverstinį įkeitimą.

Šis ieškovės reikalavimas netenkintinas. Bylos duomenimis, 2014-09-18 sudarant 2 kambarių butui su rūsiu (reg. Nr. 20/182468, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (2 t., b. l. 30–38), sutarties šalys (pirkėjas – E. Ž., pardavėjai – R. A. ir L. A.) sutarties 6.5 p. susitarė, jog pirkėjui neįvykdžius sutarties sąlygų, t. y. nesumokėjus likusios turto kainos (arba nesumokėjus tris kartus iš eilės) pagal šios sutarties IV dalyje iki 2017-02-20, pirkėjas moka sutarties įmokas nustatytais terminais arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas šalys tarpusavyje pasirašo sutarties nutraukimo susitarimą ir patvirtina turto perdavimą pardavėjams, o jei pirkėjui laiku neatvykus pas notarą sudaryti susitarimo dėl šios sutarties nutraukimo, pirkėjas sutinka, kad pardavėjai vienašališkai, nesikreipdami į teismą nutrauktų šią sutartį ir perduotų turtą pardavėjams ir šį juridinį faktą įregistruotų VĮ Registrų centre (nuosavybės teisių įregistravimas grąžinamas pardavėjams). Tokiu atveju, pardavėjų naudai atlikti visi mokėjimai pirkėjui negrąžinami, be to, pirkėjas privalo atlyginti visus pardavėjams padarytus nuostolius. Sutartimi Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos tokios žymos: žyma – įsiskolinimas už įsigytą turtą bei žyma – sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Be to, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtą butą antstolis A. Š., vykdantis vykdomąjį dokumentą dėl vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo išieškojimo, jau yra areštavęs minėtą butą, t. y. skolos išieškojimo užtikrinimui butas jau yra areštuotas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovui priklausančio buto priverstinės hipotekos nustatymas nėra tikslingas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė šioje byloje turėjo išlaidas: 196 Eur už lėktuvo bilietus atvykti į teismo posėdžius (1 t., b. l. 63, 104), 80 Eur už dokumentų vertimo paslaugas (1 t., b. l. 140), 340 Eur išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 143; 2 t., b. l. 29), 82 Eur žyminio mokesčio ( 2 t., b. l. 27). Ieškovė iš viso turėjo 698 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors atsakovo atstovė prašė mažinti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos neatitinka rekomendacijų, teismas nustatė, kad 340 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti šių rekomendacijų neviršija. Kitos išlaidos susidarė dėl procesinių dokumentų vertimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo, kurios pagrįstos ir negali būti mažinamos atsižvelgiant į rekomendacijas dėl advokatų ir advokatų padėjėjų darbo apmokėjimo. Atsakovo atstovė prašė iš atsakovo ieškovei nepriteisti už lėktuvo bilietus ( 1t., b.l. 62-23, b.l. 104), nes jie neišversti į lietuvių kalbą. Teismas, nedidinant bylinėjimosi išlaidų dėl vertimų, atsižvelgiant į tai, kad lėktuvo bilietų turinys suprantamas, mano, kad atsakovas turi suprasti jų turinį, nes ilgą laiką gyveno užsienyje, skrydžių paslaugomis galėjo naudotis, skrydžių datos- 2015-10-14 - 2015-10-21, 2015-11-02 - 2015-11-06 - sutampa su teismo 2015-10-16, 2015-11-03 posėdžiais, kuriuose dalyvavo ieškovė, todėl išlaidos už lėktuvo bilietus priteistinos iš atsakovo. Ieškovės reikalavimai byloje tenkinti iš dalies (75 proc.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, iš atsakovo ieškovei priteisia 523,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 88, 93 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl materialinio išlaikymo padidinimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p., todėl iš atsakovo priteistinas 23 Eur žyminis mokestis ir 4,87 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 27,87 Eur (CPK 88 str. 1d. 3p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž. (a. k. 9duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su jų motina ieškove R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2004-12-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1554-08/04 dalį, kuria iš atsakovo E. Ž. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 57,90 Eur (200 Lt) kiekvienam vaikui nuo 2004-12-14 iki jų pilnametystės, priteisiant iš atsakovo E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 90( devyniasdešimt) Eur kiekvienam vaikui nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2015-07-30) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant priteistomis lėšomis vaiko išlaikymui disponuoti vaiko motinai R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo E. Ž. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. Atsakovas E. Ž. su sūnumis E. Ž. ir E. Ž. jų gyvenimo užsienio šalyje laikotarpiu bendrauja jų gyvenamoje vietoje, ne mažiau kaip pusę visų vaikų mokslo atostogų (išskyrus vasaros atostogas) laiko. Konkretų laikotarpį, kuomet tėvas pageidaus aplankyti vaikus jų gyvenamoje vietoje, atsakovas E. Ž., atsižvelgdamas į vaikų mokymosi atostogų ir mokymosi laiko grafiką, suderina su ieškove R. I. iš anksto. Vaikų vasaros atostogų metų, jiems būnant Lietuvoje, atsakovas E. Ž. turi teisę su vaikais nepertraukiamai matytis ir dalyvauti jų auklėjime ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų.

2. Vaikų tėvas E. Ž. su sūnumis Šv. Kalėdų atostogas praleidžia neporiniais metais, Šv. Velykų atostogas – poriniais metais. Konkretų laikotarpį, kuomet atsakovas E. Ž. viešės pas nepilnamečius vaikus jų gyvenamoje vietoje, atsižvelgdamas į mokymosi atostogų ir mokymosi laiko grafiką suderina su ieškove R. I. iš anksto.

3. Vaikų tėvas E. Ž. vaikams perduotu mobiliuoju telefonu (telefonais) ir/ar planšetiniu kompiuteriu su įdiegtomis ryšio palaikymo programomis su sūnumis E. Ž. ir E. Ž. bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį ir ketvirtadienį laikotarpyje nuo 17 val. iki 18 val. bendravime nedalyvaujant R. I..

4. Nepilnamečių sūnų E. Ž. ir E. Ž. ligos atveju, vaikų tėvas E. Ž. yra informuojamas R. I. ir jis turi teisę vaikams perduotu mobiliuoju telefonu (telefonais ) ir/ar planšetiniu kompiuteriu su įdiegtomis ryšio palaikymo programomis su sūnumis E. Ž. ir E. Ž. bendrauti kiekvieną dieną, bendravimo trukmę per dieną ribojant ne ilgiau kaip 30 min. vienam vaikui.

5. Jei ligos metu sergantis vaikas (sergantys vaikai) yra Lietuvoje, vaikų tėvas turi teisę matyti vaiką (-us) kiekvieną dieną ir jį (juos) slaugyti ne ilgiau kaip vieną valandą per dieną.

6. Bet kurio sūnų E. Ž. ir/ar E. Ž. viešnagės Lietuvoje metu, R. I. informuoja vaikų tėvą E. Ž. ne vėliau nei 7 dienos iki vaikų atvykimo į Lietuvą, o atsakovas, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir poreikius, turi teisę pasimatyti su vaikais jų viešnagės Lietuvoje metu su R. I. per 7 dienas iki vaikų atvykimo suderintu laiku.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės R. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 523,50 Eur (penkių šimtų dvidešimt trijų eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 4,87 Eur (keturių eurų 98 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Įpareigoti ieškovę R. I. per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti atsakovui E. Ž. duomenis apie sūnų E. Ž. ir/ar E. Ž. gyvenamąją vietą, mobiliųjų telefonų numerius, elektroninio pašto adresus ar kitus atsakovo bendravimui su sūnumis būtinus kontaktų duomenis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.