Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos : 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 1.2.5.4.1; 1.2.10.1.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant prokurorui A. F., gynėjui advokatui V. J., kaltinamajam V. S., nukentėjusiajai R. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno sav. lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., teistas :

1) 2011-01-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau- BK) 236 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda;

2) 2013-01-15 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 2 m. laisvės atėmimo ir 10 MGL bauda, 2017-03-06 Kauno apylinkės teismo nutartimi 10 MGL bauda ( 376 eurai) pakeista į 5 paras arešto, 2017-03-24 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kaip atlikęs arešto bausmę;

3) 2015-02-19 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 mėn. laisvės apribojimu, 2015-10-02 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, 2016-01-19 paleistas iš Marijampolės pataisos namų kaip atlikęs arešto bausmę;

4) 2016-04-19 Prienų apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 30 parų areštu;

5) 2016-06-03 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 50 parų areštu, 2016-07-21 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kaip atlikęs arešto bausmę;

6) 2017-12-05 Prienų apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 20 parų areštu, 2018-01-23 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kaip atlikęs arešto bausmę;

7) 2018-04-04 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 28 parų areštu, 2018-05-25 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, kaip atlikęs arešto bausmę;

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ( du nusikaltimai), 165 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą bei grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2019-02-23 apie 16.00 val. R. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus : nustatytas 2,47 promilių girtumas, asmeninio konflikto metu, sugriebė ranka gulinčiai lovoje R. B. už kairės rankos riešo ir jį suko virš jos galvos, taip sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą, bei grasino nužudyti R. B., sakydamas " dabar, kale, aš tave užmušiu, jeigu vėl policiją kviesi“ ir grasindamas ranka sugriebė R. B. kaklą ir jį spaudė, taip sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, kaltinamasis neteisėtai pažeidė asmens būsto neliečiamumą, o būtent: 2019-02-26 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio : nustatytas 0.92 promilių girtumas, neteisėtai atvirai- namuose būnant savininkei R. B., paimtu raktu, atsirakinęs namo duris, prieš savininkės R. B. valią, įsibrovė į R. B. gyvenamąjį namą.

Be to, kaltinamasis grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2019-02-26 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2019-02-24 jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas - nesilankyti R. B. namuose ir su ja nebendrauti, neteisėtai per duris įsibrovęs į R. B. namo vidų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,92 promilių girtumas) sakydamas : „aš dabar galiu tave padėti į vietą, aš neturiu ką prarasti, aš anksčiau ar vėliau išeisiu iš kalėjimo, ir sugrįžęs tave padėsiu į vietą“ grasino nužudyti R. B., dėl ko buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. S. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad vasario 23 d. kartu su R. B., E., jos pavardės nežino, ir R. Š. gėrė alkoholinius gėrimus pas R. B.. Po to tie du asmenys išėjo ir R. B. pradėjo jam priekaištauti, jog jis pavogė jos pinginę, kilo konfliktas. Jis pradėjo ieškoti piniginės ir netyčia išmušė sekcijos stiklą. Surado piniginę ir pradėjo daryti valgyti. R. B. paprašė nupirkti alaus. Jis nuėjo pirkti alaus, o kai grįžo, rado atvykusius policijos pareigūnus. Kodėl R. B. iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Prieš R. B. fizinio smurto nenaudojo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l.95) sutinka, grasinimų nebuvo, alaus ėjo po konflikto, gal ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymaus susimaišė, dabar jis duoda teisingus parodymus. Vasario 26 d ėjo gatve, pamatė R. B., dirbančią kieme. Jis užkalbino R. B., klausė, kodėl ji parašė pareiškimą, sakė, kad jai niekada negrasino. R. B. nuėjo, pasikvietė savo sūnų, jie pakalbėjo ir jis nuėjo pirkti cigarečių. Jis į R. B. namą nebuvo įėjęs, jai negrasino. Tuo metu buvo apie 17 val. Buvo nedaug išgėręs, gal 3 stiklelius degtinės. Jis tuo metu dirbo pas žmogų netoli R. B. namų. Namas (duomenys neskelbtini) yra dviejų savininkų viena pusė priklauso R. B. dėdei. Kai gyveno su ja kartu, gyveno šiuo adresu. Rakto nuo namų jis neturėjo. Vasario 26 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie R. B., dėl bendravimo su ja jam niekas nieko nesakė. Jis su R. B. bendraudavo. Santykiai nebuvo konfliktiški iš jo pusės. Nakvodavo pas tėvus, tačiau dažnai būdavo išvažiavęs dirbti. Sugyventiniai su B. nebuvo. Iš įpročio pasakė, kad grįžo į namus. Jis su R. B. išgerdavo ir ji vis kviesdavo policiją ir pareigūnai jį išveždavo. Nežino, kodėl R. B. kviesdavo policijos pareigūnus. R. B. su juo santykius tuo metu buvo nutraukusi. Su R. B. bendrauja apie 7 metus. Nebuvo tokio atvejo, kad R. B. būtų sužalota. Dėl antro epizodo buvo apklaustas R. B. sūnus. Matosi, kad vaikas primokintas ir meluoja, ne kartą R. B. vaiką gąsdindavo, kad jei nebus taip kaip ji sako, sūnus turės eiti gyventi pas tėvą. Jis net nebuvo užėjęs per vartelius pas R. B.. Jis ėjo pirkti cigarečių ir laukė, kol atidarys kiosko duris, tuo metu privažiavo pareigūnai ir liepė jam lipti į automobilį. Vasario 26 d buvau susitikęs ir kaimyną prieš kalbantis su R. B.. Kaip jis kalbėjo su R. B., kaimynas nematė.Administracine tvarka yra baustas už viešosios tvarkos pažeidimą, buvo policiją R. B. iškvietusi. Oficialiai nedirba, dirba statybose.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. apklaustas kaip įtariamasis paaiškino, kad 2019-02-23 jis grįžo į sugyventinės R. B. namus, buvo išgėręs alaus. R. B. žiūrėjo televizorių kambaryje. Jo akimis ji buvo vos išgėrusi. Jam R. B. pasakė, kad neranda savo piniginės, kurią buvo pasidėjusi po pagalve. Jis jai atsakė, kad piniginės neėmė, kur pasidėjo, ten tegul ieško. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl jos dingusios piniginės. Jis, ieškodamas piniginės, netyčia išdaužė sekcijos stiklą. Jis piniginę rado sekcijoje ir atidavė R. B., Jis jokio smurto prieš R. B. nenaudojo, jai negrasino. R. B. jam iš savo piniginės davė 5 eurus ir pasakė eiti į parduotuvę nusipirkti alaus. Jis išėjo, nusipirko su butelius alaus. Kai grįžo, R. B. jam vėl pradėjo priekaištauti dėl piniginės, kad jis buvo paėmęs piniginę ir ją paslėpęs. Tarp jo ir R. B. kilo žodinis konfliktas, bet jis smurto nenaudojo ir negrasino. Po kivirčo jis nuėjo į virtuvę ir gėrė alų. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis nesupranta, kodėl jam buvo iškviesti pareigūnai ( 1t., b.l.95-96).

Nukentėjusioji R. B. paaiškino, kad su kaltinamuoju buvo sugyventiniai apie 4 metus. Metai laiko kai kartu jau nebūna. Nežino, ar kaltinamasis turėjo jos namų raktus. Buvo trys raktai. Vasario 23 d. kaltinamasis buvo namuose, ji grįžo iš darbo apie 18 val., buvo atėjusi draugė, išgėrė sidro, tada grįžo V. S.. Jis buvo neblaivus. Kilo konfliktas. Ji kaltinamojo visada bijojo, labai išsigando, nelabai pamena aplinkybes. Kiek pamena, jis prašė jos pinigų, ji pasakė, kad neduos. Kaltinamasis pradėjo ją keikti, ji davė jam 2 eurus ir liepė negrįžti. Kaltinamasis išėjo, po kiek laiko grįžo pradėjo ant jos šaukti, ji iškvietė policiją. Pareigūnai kaltinamąjį išsivežė, po kiek laiko jis vėl grįžo ir taip buvo tris kartus. Buvo gėrusi sidro, nesijautė apsvaigusi. Kaltinamasis darėsi sau valgyti ir liepė „kale, duok penkis eurus“ Jam pasakė, kad pinigų neduos, po to davė jam 5 eurus. Kaltinamasis jai užsuko ranką, tada ji kaltinamajam spyrė, nežino, kur pataikė, po to kaltinamasis griebė ją smaugti, paimdamas ranka jai už kaklo, tada ji kaltinamajam akis papurškė kvepalų, kaltinamasis jai sakė „vis tiek tave užmušiu“, tuomet išsikvietė policiją. Kaltinamasis tyčia išdaužė sekcijos stiklą. 5 eurus kaltinamajam davė, tada jis išėjo, grįžo su alumi. Jis prieš ją smurtavo prieš prašant pinigų. Kaltinamasis griebė jai už kairės rankos riešo ir suko. Jam spyrė, jis jai ranka paėmęs už kaklo smaugė, vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, grasino : “ išvešiu į mišką, užpilsiu kalkėmis“, jo grasinimų bijojo, jis gali įvykdyti grasinimus. Jo visada bijojo. Lauko duris būna užsikabinusi, kai trukteli duris, durys atsidaro. Vasario 26 d. kaltinamasis buvo atėjęs pas ją į namus, atsigėrė kavos, buvo apie 17:30 val. Ji ištaikiusi momentą pabėgo ir iškvietė policiją. Durys namų buvo nerakintos. Kaltinamasis pasakė, kad ji nuo jo kentės tą patį, ką jis kentėjo nuo policijos, sakė: „tave kale padėsiu į vietą“. Name dvejos durys, 26 d., atrodo, jos buvo nerakintos. Kaltinamasis laisvai įėjo į namo vidų. Tik įėjęs jai grasino. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ( 1t., b.l. 125) sutinka. Kaltinamasis grasino, vaikas viską girdėjo. Virtuvės durys buvo užrakintos, kaltinamasis prašė įleisti, bet jo neįleido, duris truktelėjus jos atsidaro. Vasario 23 d ir 26 d. jos mama girdėjo konfliktą. Namas, kuriame gyvena, priklauso per pusę jos dėdei ir kaimynei. Pas med. ekspertus ją nuvežė pareigūnai. Po kaltinamojo smurtavimo jai skaudėjo petį ir kelias dienas skaudėjo kaklą. Vasario 26 d. kaltinamasis buvo atėjęs į kambarį, tai matė ir jos sūnus, kaltinamasis kalba ne tiesą. Sūnus rado raktus nuo namo. Prieš tai tie raktai buvo pakabinti ant sienos virtuvėje. Tuos raktus sūnus rado 26 dieną. Būdavo ir anksčiau konfliktų, ji pastoviai kviesdavo policiją. Kartą jau susitaikė, kaltinamajam atleido. Kaltinamasis buvo prieš ją pakėlęs ranką. Nepamena, ar buvo nukentėjusi ankstesnėse bylose. Vasario 23 d. kaltinamojo nekaltino, kad jis paėmė jos piniginę. Tą pačią dieną kaltinamasis jai užsuko ranką, bet iš jo išsilaisvino. Nežino, kodėl ant jos kūno neliko smurto žymių. Jai trūko oro, kai kaltinamasis ją smaugė. Kaip kaltinamasis vasario 26d. pateko į namus nežino, nepamena. Dabar pirks spyną, prašys kaimyno, kad įdėtų naują spyną.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. apklausta kaip liudytoja paaiškino, kad 2019–02–26 apie 17 val. ji buvo savo namuose su nepilnamečiu sūnumi M. B.. Pirmos įėjimo durys buvo atrakintos, antras duris buvo užsirakinę, kuriose įrengta užsukama iš vidaus spyna. Išgirdus triukšmą, sūnus pasakė, jog atėjo V. S.. Ji jo neįsileido, nors šis prašė įsileisti. Tada jis kažkaip atrakino antras duris kurios buvo užrakintos. Pačios durys sugadintos nebuvo. Patekęs į vidų V. S.liepė jai ir sūnui nejudėti, nes viską sudaužys, sulaužys baldus. V. S. buvo agresyvus, ji jo bijojo, dėl ko iš vietos ir nejudėjo. V. S. jai pasakė, „aš dabar galiu tave padėti į vietą, aš neturiu ką prarasti, aš anksčiau ar vėliau išeisiu iš kalėjimo, ir sugrįžęs tave padėsiu į vietą“. Jis žodžius suprato kaip realų grasinimą nužudyti, nes jis jau smurtavęs jo atžvilgiu. Kai V. S. grasino, ji stengėsi su juo nekalbėti, kad jis nepradėtų smurtauti. Po jo išsakytų žodžių ji praėjau pro jį, jis tuo metu jai nieko nedarė. Ji išėjau iš namų ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvyko ir sulaikė Vytautą. Visą pokalbį girdėjo jos sūnus, kuris buvo labai išsigandęs, drebėjo (1t. b.l. 125–126).

2019-02-23 – 2019-02-24 apžiūrėta įvykio vieta gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), protokole nėra užfiksuota bylai reikšmingų duomenų ( 1t., b.l. 18–24).

Įvykio vietos apžiūros 2019-02-26, 2019-03-01 protokolais nustatyta, kad apžiūrėtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)lauko durys ir antrųjų durų spyna (1t. b.l. 108–115, 117–120).

PRĮR duomenis registruoti pranešimai apie V. S. neteisėtus veiksmus R. B. atžvilgiu: 2019-01-29 19.00 val., 2019-02-15 20.24 val., 2019-02-15 21.50 val., 2019-02-16 00,23 val, 2019-02-16 7.23 val., 2019-02-16 11.49 val., 2019-02-23 16.24 val., 2019-02-27 16.31 val. (1t. b.l. 45–50, 58–75).

BPC pateikė telefoninio skambučio 2019-02-23 16.22 val. garso įrašą, kur užfiksuota, kad R. B. praneša apie V. S. smurto veiksmus ir grasinimus : 2019-02-23 16.22 val. R. B. skambina bendruoju pagalbos telefono numeriu ir nurodo, kad reikalinga policija, nes vėl atėjo buvęs girtas jos sugyventinis, išdaužė sekcijos langą, nurodo savo adresą, kad namie nepilnamečių vaikų nėra (1t. b.l. 54- 57)

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2019-02-23 gautas R. B. pranešimas telefonu apie grasinantį ją nužudyti ir smurtaujantį V. S.. Fiksuotas R. B. kaklo patinimas. Įvykio vietoje sulaikytas neblaivus V. S. (1t. b.l. 26–29).

Specialisto išvadoje Nr. G 129/2019 (09) nurodyta, kad R. B. išorinių sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas. Jei R. B. buvo suimta už rankos bei ranka užsukta, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą. R. B. papildomai nurodė, kad be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, trūko oro, skaudėjo kairio peties srityje, med. pagalbos nesikreipė, skundžiasi skausmu kairio peties srityje ( 1t., b.l. 44).

Alkotesterio duomenimis V. S. 2019-02-23 16.40 val. nustatytas 2,47 promilių girtumas (1t. b.l. 78).

Tarnybiniame pranešime užfiksuotas V. S. 2019-02-26 nustatytas 0,92 promilių girtumas (1t. b.l. 78).

Nepilnametis liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2019-02-26 vakare V. S. atsirakinęs duris, įsilaužė į jo namus, kuriuose buvo jis su mama R. B.. V. S. buvo neblaivus, rėkė nedaryti judesių, nes viską išlaužys. Jie su mama negalėjo pabėgti, nes V. S. stovėjo prie durų. Po to V. S. kalbėjo mamai dėl policijos iškvietimo dėl ankstesnio įvykio, kurio metu jis pats nebuvo namuose. V. S. sakė, kad mamai rankų nesukinėjo, ji be reikalo iškvietė policiją. Mama V. S. nieko nesakė, sėdėjo verkė. V. S. mamai pasakė "jeigu mane uždarys, tai anksčiau ar vėliau aš tave užversiu". Jis pats tai suprato, kad mamą nužudys. Kai V. S. nuėjo pasidaryti kavos, jis su mama išėjo ir iškvietė policiją, kuri atvyko po 10-15 min. V. S. yra neprognozuojamas, jo bijo jis, mama ir močiutė (1t. b.l. 134–136).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau- BPK) 20 straipsnis). Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą, o BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2019-02-23 16.22 val. R. B. paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir nurodė, kad reikalinga policija, nes vėl atėjo buvęs girtas jos sugyventinis, išdaužė sekcijos langą, nurodė savo adresą, kad namie nepilnamečių vaikų nėra (1t. b.l. 54- 57)

Iš ataskaitų žiūryklės seka, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariate 2019-02-23 16.24 val. gautas R. B. pranešimas, kad atėjo buvęs sugyventinis, išdaužė sekcijos langą, išsiųstos pajėgos ( 1t., b.l.45). Policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, kad atvykus R. B. paaiškino, kad V. S. išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino, kad ją užmuš, mėtė namų apyvokos daiktus, išdaužė sekcijos durelių stiklą, sugriebęs rankomis R. B. už kaklo, smaugė. Tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, kad pas R. B. kakle matomas patinimas, kaip smurtą patyrusio asmens būseną įvertino : didelis susijaudinimas ( 1t., b.l. 27).

Tokias pačias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir teisiamojo posėdžio metu : kaltinamasis tyčia išmušė sekcijos stiklą, griebė jai už kairės rankos riešo ir suko, ranka paėmęs jai už kaklo smaugė, vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, grasino : “ išvešiu į mišką, užpilsiu kalkėmis“, ji jo grasinimų bijojo.

Vertinant nukentėjusiosios parodymus ikiteisminio tyrimo metu, pažymėtina, kad prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkti duomenys ikiteisminio tyrimo metu įrodomosios reikšmės, priimant nuosprendį, teismui neturi. Prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui atlikus apklausą gauti duomenys gali būti reikšmingi teismui, tikrinant bei vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą bei specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir kitus įrodymus. Todėl teismas nukentėjusiosios parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais.

Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiojo parodymais, jei nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji viso proceso metu vienodai ir nuosekliai nurodė kaltinamojo atliktus fizinio smurto veiksmus ir grasinimų pobūdį. Nukentėjusiosios parodymus apie jai padarytus fizinio smurto veiksmus ir jų metu pasakytus grasinimus patvirtina ir nepilnamečio liudytojo M. B. parodymai : V. S. sakė, kad mamai rankų nesukinėjo, ji be reikalo iškvietė policiją ( 1t., b.l. 135), specialistui R. B. nurodė, kad jai trūko oro, skaudėjo kairio peties srityje, skundėsi skausmu kairio peties srityje ( 1t., b.l.44). Specialistas išorinių sužalojimų nekonstatavo, tačiau tokia išvada nepaneigė, kad prieš R. B. buvo vartojamas fizinis smurtas, kurio metu R. B. jautė fizinį skausmą.

Be to, pilnai tikėtina, kad R. B. gali painiotis savo parodymuose, netiksliai nurodydama vasario 23 d. kaltinamojo patekimo į jos namus aplinkybes, kadangi kaip seka iš ataskaitų žiūryklės, kaltinamasis ne kartą mėgino patekti ir pateko į jos namus, tai yra 2019-01-29 19.00 val. R. B. pranešė, kad į jos namus atėjo V. S., kuris yra nepageidaujamas, asmuo išprašytas, 19.40 val. gauta papildoma informacija, kad asmuo grįžo, daužosi į langus, vartoja necenzūrinius žodžius; 2019-02-15 20.24 val. R. B. pranešė, kad į namus atėjo buvęs sugyventinis V. S. ir paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, ji nori, kad V. S. daugiau nesilankytų jos namuose; 21.50 val. R. B. pranešė, kad į namus atėjo neblaivus V. S., konfliktavo, vartojo necenzūrinius žodžius nepilnamečio M. B. akivaizdoje, R. B. bendravo adekvačiai, įvykio aplinkybes aiškino aiškiai ir rišliai; 2019-02-16 00.33 val. R. B. pranešė, kad V. S. ketina patekti į namus, atvykus V. S. rastas netoli pranešėjos namų, jam nustatytas 2,28 promilių girtumas, 7.23 val. R. B. pranešė, kad buvęs sugyventinis V. S. ketina patekti į namus, 11.49 val. R. B. pranešė, kad atėjo neblaivus V. S., norėdamas susitaikyti, nesutikus, iškeikė; 2019-02-24 16.29 val. M. B. pranešė, kad buvęs mamos sugyventinis V. S. daužo langus ir duris, R. B. išsigandusi, kad buvęs sugyventinis neįsilaužtų į jos namus ( 1t., b.l.58–75).

Kaltinamasis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019-02-23 pas nukentėjusiąją buvo dar du asmenys, visi keturi vartojo alkoholinius gėrimus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neigė bet kokius smurto veiksmus ir grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, jis pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamojo parodymų nepatvirtina teisiamojo posėdžio metu surinkti įrodymai.

Atsižvelgus į šiuos įrodymus, teismas laiko, kad kaltinamasis 2019-02-23 apie 16.00 val. sugriebė ranka gulinčiai lovoje R. B. už kairės rankos riešo ir jį suko virš jos galvos, taip sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą, bei grasino nužudyti R. B. sakydamas " dabar, kale, aš tave užmušiu, jeigu vėl policiją kviesi“ ir grasindamas ranka sugriebė R. B. kaklą ir jį spaudė, taip sukėlė nukentėjusiajai R. B. fizinį skausmą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti realizuoti, kadangi jų pasakymo metu kaltinamasis laikė ranką nukentėjusiajai už kaklo ir jį spaudė. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra nukentėjusiosios protokolas-pareiškimas. Todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

Nukentėjusioji R. B. nurodė, kad 2019-02-26 kaltinamasis neteisėtai pateko į jos namus, būdamas namuose, grasino ją nužudyti, sakydamas, kad padės ją į vietą. Jos sūnus ūkiniame pastate vasario 26 d. rado namo durų raktus. Prieš tai tie raktai buvo pakabinti ant sienos virtuvėje.

Nepilnametis liudytojas M. B. paaiškino, kad 2019-02-26 vakare V. S. atsirakinęs duris, įsilaužė į jo namus, kuriuose buvo jis su mama R. B.. V. S. buvo neblaivus, rėkė nedaryti judesių, nes viską išlaužys. Jie su mama negalėjo pabėgti, nes V. S. stovėjo prie durų. Mama verkė. V. S. mamai pasakė "jeigu mane uždarys, tai anksčiau ar vėliau aš tave užversiu". Jis pats tai suprato, kad mamą nužudys. V. S. yra neprognozuojamas, jo bijo jis, mama ir močiutė.

Kaltinamasis nurodė, kad 2019 m. vasario 26 d. namuose nebuvo, su R. B. kalbėjosi jai esant kieme. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia anksčiau aptarti nukentėjusiosios, liudytojo parodymai ir rašytiniai įrodymai ( 1t., b.l.58-75).

Kaltinamojo netinkamą elgesį R. B. atžvilgiu įrodo ir jam skirtos administracinės nuobaudos ( 2t., b.l.44-57), ankstesnis teismo baudžiamasis įsakymas ( 2t., b.l. 37-40).

Kad kaltinamasis V. S. ne kartą mėgino patekti į nukentėjusiosios namus prieš jos valią įrodo ir anksčiau aptartų ataskaitų žiūryklių duomenys, kur užfiksuoti kaltinamojo veiksmai, mėginant patekti į R. B. namus.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam 2019-02-24 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, su ja nebendrauti ir neieškoti ryšių ( 1t., b.l.101-102). Akivaizdu, kad kaltinamasis šių sąlygų nesilaikė, netgi ir atsižvelgus į jo parodymus, kad kaltinamasis kalbino ir kalbėjo su nukentėjusiąja jos gyvenamojo namo kieme. Ikiteisminiam tyrimui pradėti yra nukentėjusiosios protokolas-pareiškimas.

Šių įrodymų pagrindu kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį teisingai, kadangi neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis prieš R. B. valią pateko į jos namą ir, būdamas name, išsakė grasinimus R. B. : „aš dabar galiu tave padėti į vietą, aš neturiu, ką prarasti, aš anksčiau ar vėliau išeisiu iš kalėjimo, ir sugrįžęs tave padėsiu į vietą“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kadangi kaltinamasis įvykdė jam inkriminuojamas veikas, jis baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkina - nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir recidyvistas.

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą ( BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Tai baigti nusikaltimai.

Kaltinamasis teistas (2t., b.l. 26–36, 37–40), 2018-05-25 atlikus arešto bausmę, paskirtą 2018-04-04 Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį : grasino R. B., paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, vadinasi, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, šiuo metu taip pat padarė tyčinius nusikaltimus. Įstatymo prasme jis laikytinas recidyvistu. Jo nusikalstamos veikos smurtinės, padarytos neblaivaus. Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis, kaip seka iš administracinių nusižengimų registro išrašo dauguma administracinių nusižengimų padaryti esant V. S. neblaiviam, paskirtų baudų nemoka ( 2t., b.l. 44–57). Kaltinamasis nedirba ( 2t., b.l.58, 59).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai. Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, į tai, kad ankstesniais teismo procesiniais sprendimais paskirtos bausmės – laisvės apribojimas, areštas, savo tikslų kaip bausmės nepasiekė, teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms įvertinti tinkamiausia terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis parinktinas mažesnis nei straipsnių sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis.

Kaltinamasis 2019-02-23 16.40 val. sulaikytas BPK 140 str. pagrindu, paleistas 2019-02-24 14.11 val. (1 t. b.l. 81, 97), sulaikytas 2019-02-26 21.07 val. BPK 140 str. pagrindu (2 t. b.l. 2). 2019-02-24 paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t. b. l. 103–104), 2019-02-28 kardomoji priemonė pakeista į suėmimą nuo 2019-02-28 iki 2019-03-27 (2t. b. l. 19-21).

Į atliktos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-02-23 iki 2019-02-24 ir nuo 2019-02-26 iki 2019-03-27. Kardomoji priemonė suėmimas nekeistina, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, trys kompaktinės plokštelės su įrašais ( 1t., b.l. 50, 57, 137), esančios byloje, paliktinos byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-308 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 5 mėnesiams terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ( 2019-02-23 nusikaltimas) ir nubausti jį 6 mėnesiams terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti ir paskirti 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ( 2019-02-26 nusikaltimas) ir nubausti jį 8 mėnesiams terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 5 mėnesiams terminuotu laisvės atėmimu, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti ir paskirti 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti 1 ( vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-02-23 iki 2019-02-24 ir nuo 2019-02-26 iki 2019-03-27.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti. Bausmės pradžia- nuosprendžio paskelbimo diena 2019-03-27.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, tris kompaktines plokšteles su įrašais, esančias byloje, palikti byloje ( BPK 91 straipsnis, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) galima skųsti Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.