Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-12-15 · Civilinė byla Nr. e2A-1602-163/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-15
Bylos Nr.
e2A-1602-163/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00524-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė
Atsakovas
D. Š.
Ieškovas
UAB „Sergel“

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr.e2A-1602-163/2015

Teisėja Kristina Domarkienė (Proceso Nr. 2-06-3-00524-2015-0)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.8.9.; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gruodžio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. Š. (D. Š.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 217,79 Eur skolos, 78,40 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB ,,Omnitel“ 2008-12-30 skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. TR40034-7932 visas reikalavimo teises į skolininką D. Š. perleido UAB ,,Sergel“. Atsakovas 2003-12-15 sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo bei pridedamų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu yra skolingas ieškovei 217,79 Eur. Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. TR40034-7932 pagrindu ieškovas įgijo teisę ir į netesybas (delspinigius) dėl pradelsto atsiskaitymo pagal sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo 6.4 punktą. Prašomi priteisti delspinigiai apskaičiuoti nuo 2008-12-30 už 180 dienų, kas sudaro 78,40 Eur. 2009-01-09 ieškovė išsiuntė atsakovui priminimą, ragindama padengti minėtą įsiskolinimą bei delspinigius gražiuoju iki 2009-01-19, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir įsiskolinimo nepadengė.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 189,55 Eur skolos, 68,23 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkans nuo priteistos 257,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-01-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 137,39 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas motyvavo tuo, kad pagal 2004-12-01 PVM sąskaitą faktūrą, serija JUP, Nr. 5032219298, kurios apmokėjimo terminas yra 2004-12-31, įstatymo nustatytas 10 metų ieškinio senaties terminas, prasidėjęs 2005-01-01, suėjo 2015-01-01. Ieškovė į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, bylos Nr. L2-2425-796/2015), kreipėsi tik 2015-01-19, t. y. praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl esant atsakovo prašymui teismas taiko ieškinio senaties terminą ir atmeta ieškovės reikalavimą dėl 23,29 Eur (80,42 Lt) priteisimo (CK 1.131 str. 1 d.). Taip pat teismas atmetė reikalavimą dėl delspinigių reikalavimo už 2004-12-01 PVM sąskaitą faktūrą, serija JUP, Nr. 5032219298. PVM sąskaitų faktūrų: 2005-01-01, serija JUP, Nr. 5032941944, kurios apmokėjimo terminas yra 2005-01-31, 2005-01-01, serija JUP, Nr. 5032941945, kurios apmokėjimo terminas yra 2005-01-31, 2005-02-01, serija JUP, Nr. 5033673347, ir 2005-02-01, serija JUP Nr. 5033673348, apmokėjimo už paslaugas, suteiktas abonentams Nr. 61543278 ir 68669738 laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-01-27, terminai buvo atidėti iki 2005-03-03, teismas nusprendė, kad senaties terminas nėra praleistas. Dėl ieškovės suteiktų paslaugų teismas nustatė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas prašė įjungti jam GPRS WAP paslaugą abonentui Nr. 68669738, todėl reikalavimo dalis dėl 4,95 Eur (2,35 Eur + 2.60 Eur) paslaugos mokesčio netenkintina. Dėl minimalaus paslaugos, teiktos atsakovo abonementams, mokesčio teismas nusprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog atsakovui buvo nepagrįstai apskaičiuoti minimalūs paslaugos mokesčiai, vietinio ryšio paslaugos ir papildomos paslaugos už abu abonentus laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2005-01-27. Ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo nesumokėtos skolos dalies dydį, t. y. 189,55 Eur (654,45 Lt), pagal PVM sąskaitas faktūras: 2005-01-01, serija JUP, Nr. 5032941944, 2005-01-01, serija JUP, Nr. 5032941945, 2005-02-01, serija JUP, Nr. 5033673347, ir 2005-02-01, serija JUP, Nr. 5032941945, todėl šis ieškovės reikalavimas, kaip pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina 189,55 Eur skola. Teismas, vadovaudamasis CK 6.258 str. 1 d. ir šalių sudarytos Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 6.4 punktu, nustatė, kad atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo visos įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau vadovaudamasis LR CK 1.125 str. 1 d. 5 p., ieškovės reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo teismas tenkino iš dalies ir priteisė delspinigius už šešių mėnesių laikotarpį, t. y. 68,23 Eur (189,55 × 0,2 proc. × 180 d.). Ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną 257,78 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015-02-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

Šalies argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad telekomunikacijų paslaugų tiekėjas neteisėtai padidino kredito limitą be kliento sutikimo ir taip pažeidė kliento, kaip vartotojo, teises. Taip pat tai pažeidė LR CK 6.200 straipsnio nuostatą, kurioje nurodoma, kad sutarties šalys turi bendradarbiauti vykdydamos sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovė vienašališkai ir savavališkai padidindama kredito limitą nebendradarbiavo su atsakovu ir nesielgė sąžiningai. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra nepakankamas įrodymas siekiant įrodyti suteiktų elektroninio ryšio paslaugų apmokėjimą. Atsakovas apeliaciniu skundu prašė išreikalauti informaciją iš UAB „Omnitel“ apie suteiktas paslaugas ir jų apmokėjimą.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime ieškovė nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog informavo UAB „Omnitel“ apie dingusį mobilųjį telefoną. Antra, atsakovo argumentais dėl neva dingusio telefono bei tariamai vienašališko kredito limito padidinimo tikėti nėra pagrindo, nes bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas buvo informuojamas žinutėmis, kad viršija kredito limitą, ir buvo prašomas sumokėti depozitą, nesumokėjus būdavo blokuojamas, tačiau pranešdavo apie atliktą mokėjimą ir paslaugų teikimas vėl būdavo įjungtas. Nesutiktina su atsakovo argumentais dėl tariamo skolos nepagrįstumo, sąskaitos paaiškinimų ar išklotinių nebuvimo, o atsakovas siekdamas įrodyti priešingai, nesikreipė nei į ieškovę, nei į UAB „Omnitel“ raštu dėl prašomų išreikalauti įrodymų pateikimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už suteiktas telekomunikacijų paslaugas. Ieškovė pateikė ieškinį su reikalavimu priteisti 226,19 Eur skolos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2008-12-30 ieškovė ir UAB „Omnitel“ sudarė skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį Nr. TR40034-7932, pagal kurią UAB „Omnitel“ ieškovei perleido visas teises į atsakovą. UAB „Omnitel“ ir atsakovas 2003-12-15 sudarė sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM 363424, pagal kurią atsakovui pagal sutartyje nustatytus terminus ir sąlygas buvo teikiamos viešojo judriojo telefono ryšio paslaugos, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis už šias paslaugas sumokėti. Atsakovui 2003-12-15 GSM abonentų prašymo Nr. A11492 pagrindu buvo priskirtas abonento Nr. 61543278, įjungtos UAB „Omnitel“ paslaugos. 2004-05-08 GSM abonentų prašymo Nr. A22038 pagrindu buvo priskirtas abonento Nr. 68669738, įjungtos UAB „Omnitel“ paslaugos. Ieškovas pateikė duomenis bei įrodymus, kad už paslaugas atsakovui buvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2004-12-01, serija JUP, Nr. 5032219298; 2005-01-01, serija JUP, Nr. 5032941944; 2005-01-01, serija JUP, Nr. 5032941945; 2005-02-01, serija JUP, Nr. 5033673347; 2005-02-01, serija JUP, Nr. 5033673348. Iš pateikto AB ,,Swedbank“ sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas (kliento Nr. 476283) paskutinį mokėjimą atliko 2004-12-18. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Omnitel“ 2003-12-15 sutartis buvo nutraukta 2005-01-27 ir paslaugos abonentams Nr. 61543278 ir Nr. 68669738 buvo atjungtos. Ieškovė 2009-01-09 priminimu Nr. 67917 informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir pareikalavo vykdyti įsipareigojimus. Tačiau atsakovas skolos nepripažįsta ir nesumoka, nurodydamas, kad ieškovė nepagrįstai apskaičiavo jam sumas pagal sąskaitas faktūras, be to, nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti.

Apeliantas nurodo, kad telekomunikacijų paslaugų tiekėjas neteisėtai padidino kredito limitą be kliento sutikimo ir taip pažeidė kliento, kaip vartotojo, teises. Taip pat tai pažeidė LR CK 6.200 straipsnio nuostatą, kurioje nurodoma, kad sutarties šalys turi bendradarbiauti vykdydamos sutartį. Nagrinėjamu atveju ieškovė vienašališkai ir savavališkai padidindama kredito limitą nebendradarbiavo su atsakovu ir nesielgė sąžiningai.

Įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, matyti, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.1–6.4 str.). Ieškovė suteikė paslaugas, atsakovas jas gavo, tačiau savo prievolės neįvykdė, su ieškove visiškai neatsiskaitė. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (LR CK 6.59 str.). Atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, laikomas pažeidęs prievolę (LR CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Pagal LR CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovė byloje pareiškė ieškinį dėl 296,19 Eur skolos bei pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas nurodė, kad jo telefonas buvo pavogtas ar pamestas, ir prašė užblokuoti SIM kortelę, tačiau vadovaujantis telekomunikacijų tiekėjo taisyklėmis, siekiant užblokuoti abonento numerį, klientas turi sumokėti skolą už suteiktas paslaugas. Atsakovas nurodė, kad pinigų sumokėti įsiskolinimą neturėjo. Taigi darytina išvada, kad atsakovas pripažįsta įsiskolinimą ir vengimą įvykdyti prievolę sumokėti už teiktas paslaugas pagal LR CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Atsakovas byloje nepateikė jokių jo prieštaravimus ieškinio reikalavimui patvirtinančių įrodymų ir užėmė pasyvią atsikirtimų poziciją.

Dėl kredito limito viršijimo byloje esančiais duomenimis matyti, kad atsakovas buvo informuojamas žinutėmis, kad viršija kredito limitą, ir buvo prašomas sumokėti depozitą, nesumokėjus būdavo blokuojamas, tačiau pranešdavo apie atliktą mokėjimą ir paslaugų teikimas vėl būdavo įjungtas. Po paslaugų įjungimo, sulaukus atsakovo apmokėjimo už paslaugas ir vėliau pastebėjus, kad apmokėjimas yra mažesnis, nei buvo prašomas sumokėti depozitas, abonentas vėl buvo išjungtas. Taigi matyti, kad telefonu atsakovas naudojosi toliau, nes mokėjo įmokas, kad kredito limitas jam būtų padidintas. Nors atsakovas ir nurodo, kad jos telefonas buvo pamestas ar pavogtas, tačiau pats atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, pvz., nepateikė jokių vagystės faktą patvirtinančių įrodymų, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mobiliojo telefono vagystės, ypač, įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas žinojo, jog jo telefonu buvo naudojamasi siekiant padidinti kredito limitą. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja apmokėti už suteiktas ryšio paslaugas.

Dėl PVM sąskaitų faktūrų

Apeliantas nurodo, kad ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nepakanka įrodyti suteiktų elektroninio ryšio paslaugų, už kurias reikalaujama apmokėjimo, kadangi papildomai reikalingi sąskaitos paaiškinimai. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti sutartį dėl ryšio paslaugų teikimo ir detalizuotą informaciją apie suteiktas paslaugas.

Įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, tai, kad atsakovas žinojo ir pripažino savo prievolę sumokėti susidariusią skolą ir buvo informuotas asmeniškai susimokėti susidariusią skolą, PVM sąskaitos faktūros nėra esminis bylos nagrinėjimo objektas. PVM sąskaitos faktūros yra rašytiniai įrodymai, kuriais remiantis patvirtinami ieškovės reikalavimai. Be to, apeliantas pats nedėjo pastangų kreiptis į ryšio paslaugų tiekėją, kad jis pateiktų detalią informaciją apie teiktas ryšio paslaugas, ir nepateikė teismui įrodymų apie negalėjimą pačiam gauti šiuos įrodymus. Taigi apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą išreikalauti įrodymus iš ryšio paslaugų tiekėjo, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu apeliacinės instancijos teisme bei už ieškinių parengimą 500 Eur pirmosios instancijos teisme. Byloje matyti, kad ieškovė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pateikė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą – iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, yra pagrindas priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė pateikė prašymą atlyginti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, t.y., jau išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, šis ieškovės prašymas yra atmestinas.

Ieškovė nurodo, kad patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi ieškovei iš atsakovės priteistina 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Sergel“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėRaimonda Andrulienė