- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-317-318-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00171-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Angelė Ikasalienė
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Rūta Danutė Paltarokaitė
- Kategorijos
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-318/2014
Teisėjas Linas Zinkevičius Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00171-2012-0
2014 m. kovo 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. 45 parų areštu, pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. 45 parų areštu, pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 65 str., paskirtos bausmės subendrintos, apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir R. B. paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 59 MGL (7670) Lt dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti; neteisėtai panaudodamas vienos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. R. B., turėdamas išankstinį tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigus, veikdamas pagal iš anksto parengtą savo nusikalstamos veikos planą, 2012 m. vasario mėnesio viduryje internetinio tinklalapio www.facebook.lt susikūrė Martynos Kulnaitytės vardu anketą ir išsiuntė interneto portalo www.facebook.lt vartotojams tikrovės neatitinkantį skelbimą apie siūlomus užsidirbti pinigus, iš anksto žinodamas, kad jokių pinigų jis užsidirbti nepadės. Po to kai 2012 m. birželio 21 d. 14.30 val. jo skelbimu dėl siūlomų užsidirbti pinigų susidomėjus A. B., R. B. perimdamas iš A. B. elektroninės mokėjimo priemonės AB „Swedbank“ banko suteiktos internetinės bankininkystės ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) tikrus identifikavimo, prisijungimo ir sąskaitos valdymo duomenis, juos įgijo, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu ir nuslėpdamas nuo A. B. internetinės bankininkystės ir jam priskirtos sąskaitos panaudojimo priežastį. Tuomet R. B. 2012 m. birželio 22 d. 9.07 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, per interneto prieigą, kurios IP adresas 84.15.187.79, panaudodamas A. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenis, neteisėtai atliko finansinę operaciją, naudodamasis sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Jis iš nukentėjusiojo A. B. banko sąskaitos neteisėtai pervedė 0,01 Lt registracijos mokestį į UAB „4finance“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), taip apgaulingai patvirtindamas A. B. registraciją UAB „4Finance“ internetinėje svetainėje bei per internetinį tinklalapį www.smscredit.lt sudarė A. B. vardu paskolos sutartį Nr. 820673001 dėl 1000 litų dydžio paskolos gavimo iš UAB „4finance“, registruotos Jonavos g. 254A, Kaunas, žinodamas, jog paskolos davėjas UAB „4finance“ 1000 Lt paskolą perves į A. B. sąskaitą. Po to R. B., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2013 m. birželio 22 d. ryte ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje per interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasinaudodamas A. B. naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių ir prisijungimo prie sąskaitos internetinėje bankininkystėje duomenimis, iš A. B. sąskaitos pervedė iš UAB „4finance“ apgaule gautus 1000 Lt ir nukentėjusiojo A. B. asmenines santaupas - 10 Lt, viso 1010 Lt, į V. J. priklausančią AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Po to R. B., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, nurodė V. J. išgryninti į jos sąskaitą pervestus pinigus ir padėti į lažybų bendrovės „Orakulas“ dėžutę Nr. 342516. V. J., vykdydama R. B. nurodymus, pasinaudodama savo mokėjimo kortele, 2012 m. birželio 22 d. šiuos pinigus AB „Swedbank“ banko bankomato, esančiame J.Basanavičiaus g. 6, Jonava, nuėmė ir 2012 m. birželio 22 d. 10.15 val., nunešusi 960 Lt į UAB „Orakulas“ lažybų punktą, esantį Vasario 16-osios g. 1, Jonava, papildė lažybų sąskaitoje Nr. 342516, priklausančioje G. S., balansą. Tuomet 2012 m. birželio 22 d. 10.22 val. R. B., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kartu su G. S., atvyko į UAB „Orakulas“ lažybų punktą, esantį Nemuno g.73, Panevėžys, kur G. S. iš savo sąskaitos nuėmė ir perdavė R. B. 960 Lt. Tokiais nusikalstamais veiksmais R. B., neteisėtai disponuodamas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo duomenimis, apgaule savo naudai užvaldė svetimą UAB „4finance“ priklausantį turtą - paskolą - 1000 Lt ir A. B. priklausantį turtą – pinigus -10 Lt, iš viso apgaule užvaldė 1010 Lt, o nukentėjusiajam A. B. padengus jo vardu paimtą paskolą, R. B. taip išvengė turtinės prievolės - paskolos grąžinimo UAB „4finance“, ir taip padarė A. B. turtinę 1010 Lt žalą. Šiais veiksmais R. B. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. B. prašo jam skirti švelnesnę bausmę.
Apelianto manymu, nukentėjusiojo neatsakingas elgesys, o būtent tai, kad jis patikėdamas savo elektroninės bankininkystės sutartis sudarė galimybę nuteistajam piktnaudžiauti šiais duomenimis, turėjo būti vertinamas kaip provokuojantis ir rizikingas asmens elgesys ir pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).
R. B. pažada nuo 2014 m. birželio 1 d. pradėti nukentėjusiajam padarytą žalą atlyginti dalimis, todėl tai taip pat turi būti pripažįstama lengvinančia aplinkybe.
Nuteistojo nuomone, Širvintų rajono apylinkės teismas jam paskyrė neteisingą bausmę, nes nors nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta kaltinamajam už nesunkius nusikaltimus paskyrus arešto bausmę, tačiau už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. padarymą, paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat nuteistasis nurodo, jog jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. nuostatomis, o ne vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 9 d.
Teismo posėdyje nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde kaltės ir veikos kvalifikavimo bei nukentėjusiojo patenkinto civilinio ieškinio neginčija, nuosprendį skundžia dėl jam paskirtos per griežtos bausmės ir prašo sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.
Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Nuteistojo R. B. apeliacinio skundo argumentas, jog Širvintų rajono apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nepagrįstas.
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
Nuosprendyje apylinkės teismas nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Nuteistojo R. B. skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas jam paskirdamas bausmę jo pažadą nukentėjusiajam atlyginti žalą ir nukentėjusiojo provokuojančius veiksmus turėjo vertinti kaip jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, niekuo nepagrįstas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Rizikingu laikomas ir toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis A. B. neatliko jokių veiksmų, kurie išprovokuotų R. B. nusikalsti. Nuteistasis R. B. Martynos Kulnaitytės vardu sukurtą anketą nusipirko ir išsiuntė melagingą skelbimą apie galimybę užsidirbti 2012 m. vasario viduryje. Taigi nuteistasis jau iš anksto turėjo nusikalstamos veikos planą. Nukentėjusysis A. B. parašė Martynai Kulnaitytei žinutę manydamas, kad bendrauja su mergina ir tikėdamasis užsidirbti. Taigi jis savo elektroninės bankininkystės kodus, prisijungimo duomenis bei slaptažodžius perdavė būdamas apgautas. Nukentėjusysis vykdė R. B. duodamas instrukcijas tam, kad gautų pažadėtą atlygį. Taigi akivaizdu, jog nukentėjusysis A. B. savo veiksmais nuteistojo R. B. padaryti nusikalstamą veiką neišprovokavo.
Lengvinančia aplinkybe žalos atlyginimas pripažįstamas tada, kai kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina žalą. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą. Žala turi būti atlyginama iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus - iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo pažadą nukentėjusiajam nuo 2014 m. birželio 1 d. pradėti atlyginti padarytą žalą, tačiau sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog pažadas atlyginti žalą, negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skirdamas nuteistajam R. B. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. R. B. pripažintas kaltu padaręs du apysunkius ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus. Jis anksčiau buvo teisiamas 3 kartus, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. (T. 2, b.l. 21-54), baustas administracine tvarka (T. 2, b. l. 88). Taigi akivaizdu, jog nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinis poelgis, tačiau dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
Pirmosios instancijos teismas R. B. už šiuo nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. padarymą, paskyrė ne griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, o areštą. Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. padarymą, apylinkės teismas R. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę, negu baudžiamojo proceso įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Širvintų rajono apylinkės teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes bendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių ir pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatomis, galutinę subendrintą bausmę sumažino viena trečiąja dalimi. Todėl paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Apeliacinės instancijos teismas, atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad teismas bendrindamas bausmes, vadovaujasi baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, įvertina nusikalstamų veikų, už kurių padarymą priimtais nuosprendžiais bendrinamos paskirtos bausmės, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes. Įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, teismas keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrina visiško arba dalinio sudėjimo būdu. Kadangi R. B. analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas padarė iki priimant Panevėžio apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendį, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 9 d. nuostatomis, pagrįstai subendrino visiško sudėjimo būdu. Paskirta subendrinta galutinė bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. R. B. apeliacinio skundo argumentas, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, turėjo būti bendrinama vadovaujantis tik Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., be nuorodos į Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 9 d., nepagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.