- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-746-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- R. B.
Teisėja R. Vansevičienė Proc. sprendimo kategorija: 121.15;121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. rugsėjo 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. ir atsakovės R. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės G. N. ieškinys R. B. dėl paskolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės R. B. 53000 Lt negrąžintos paskolos, 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintos sumos už 6 mėnesių laikotarpį, sudarančius 19345 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2005-12-23 su atsakove R. B. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovei 53000 Lt, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2006-01-23. Sutartis buvo patvirtinta notariškai. Pinigai pagal sudarytą paskolos sutartį atsakovei perduoti notarų biure. Pinigus atsakovei paskolino, nes pastarajai reikėjo susitvarkyti nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimą. Pas ieškovę skolintis pinigus atsakovę nukreipė L. L. . Ieškovę domino vienas iš atsakovės žemės sklypų, į kurį ji atstatinėjo nuosavybės teises, ir ši sutiko paskolinti prašomą pinigų sumą. Tarp šalių sudaryta paskolos sutartis nesusijusi su ieškovės galimais ketinimais įsigyti žemės sklypą iš atsakovės. Paskolos sutartimi nebuvo siekiama paslėpti avansinių mokėjimų už žemę.
Nurodė, kad jai yra žinoma, jog atsakovė anksčiau pinigų skolinosi taip pat ir iš jos motinos J. L. . Ieškovė tam, kad galėtų atgauti suteiktą paskolą, laukė, kol atsakovė atstatys nuosavybės teises į žemės sklypą, kad į jį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau sužinojo, kad šis žemės sklypas jau yra areštuotas.
Ieškovė ir jos atstovas prašė atmesti atsakovės pareikštą priešieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti iš atsakovės, ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2005 metų gruodžio 23 dieną šalių pasirašytos ir notariškai patvirtintos paskolos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė neįrodė, jog šis sandoris buvo tariamas ir sudarytas tik dėl akių, nesiekiant juo sukurti teisinių pasekmių. Paskolos suteikimo (gavimo) faktą šalys patvirtino pasirašydamos paskolos sutartį.
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir tenkinti byloje pareikštą priešieškinį dėl šalių sudarytos paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes ši sutartis buvo sudaryta tik dėl akių ir ja nesiekta sukelti jokių teisinių pasekmių. Ieškovės nustatytų delspinigių skaičiavimui prašė taikyti ieškinio senatį.
Nurodė, kad, atsakovė jokių pinigų pagal šalių 2005 metų gruodžio 23 dieną sudarytą paskolos sutartį negavo. Teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp atsakovės ir ieškovės motinos J. L. , kuri dirbo UAB „Namija“ ir atsiskaitinėjo su atsakove už jos perleistą žemės sklypą ( duomenys neskelbtini), Vilniaus m.
A. R. B. nurodė, kad vietoj pakvitavimų už gautas iš J. L. lėšas, pasirašė vekselius, visiškai nesuprasdama jų teisinės reikšmės ir tai, kad yra apgauta, suprato tik prasidėjus priverstiniam išieškojimui pagal šiuos vekselius.
Nurodė, kad tvarkyti jos žemės sklypo pardavimo reikalus buvo įgaliojusi L. L. , dirbusį UAB „Namija“ kartu su J. L. . Pastarosios paprašyta, paaiškinus, kad atsakovei už žemę perduotą pinigų sumą reikia papildomai įforminti sutartimi, atsakovė atvyko pas notarą pasirašyti sutarties, tačiau vietoj J. L. atvyko jos dukra – ieškovė G. N. . Ieškovė pažadėjo, kad vėliau ši sutartis bus perrašyta J. L. vardu. Atsakovė sutartį pasirašė dėl neteisingai suvoktų esminių sandorio aplinkybių, suklydimo įtakoje, manydama, kad ši sutartis nesukurs realių padarinių ir sutartimi iš tikrųjų buvo siekiama įforminti pinigų perdavimą už žemės sklypą, dėl to paskolos sutartis CK 1.86 str. pagrindu yra niekinė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovės reikalaujami delspinigiai yra per dideli ir teismui ieškinį patenkinus jie turėtų būti mažinami iki 1900 Lt.
Tretysis asmuo notarė D. Š. 2008 metų sausio 23 dienos teismo posėdyje, šalių sudarytą paskolos sutartį patvirtinusi notarė D. Š. , duodama paaiškinimus teismui, nurodė, kad tvirtino jau paruoštą paskolos sutarties tekstą, kuris šalims buvo perskaitytas.
Nurodė, jog nepamena, ar pinigai buvo perduoti jos kabinete, tačiau šalių visada paklausia, ar pinigus gavo (perdavė). Sandoris nebuvo apsimestinis, dėl šalių valios notarei nekilo jokių abejonių, sutartis buvo sudaryta laisva valia. Notarė sutartį tvirtina tada, kai sutarties šalys ją perskaito ir pasirašo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o, priešieškinys atmestas, iš atsakovės priteisė 53 000 litų paskolos, 1 900 litų delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4347 litų bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai (1647 Lt žyminio mokesčio ir 2700 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, t.y. proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai).
Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė negavusi pinigų pagal 2005-12-23 paskolos sutartį, neįrodė fiktyvaus sandorio požymių, t.y. kad sandoris sudarytas tik dėl akių, ar apgaulės įtakoje. Pagal CK 6.875 str. 1 d. pareiga įrodyti aplinkybę, jog pinigai pagal paskolos sutartį nebuvo perduoti, tenka paskolos gavėjui.
Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į protingumo principą, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius.
2005 metų gruodžio 23 dieną pasirašydama paskolos sutartį, atsakovė negalėjo neteisingai suvokti šios sutarties turinio, kadangi atsakovė buvo supažindinta su pasirašomos sutarties sąlygomis, šalių pasirašytos sutarties tekstas aiškus ir trumpas, sutarties pobūdį nusako sutarties įvardijimas paskolos sutartimi, be to, pagal šios sutarties turinį aiškiai matyti, kad atsakovė tampa skolininke, t.y. įgyja skolinius įsipareigojimus ieškovei. Notarė šalims išaiškino notarinio veiksmo pasekmes.
Teismas sprendė, kad šalių paskolos sutartimi nustatytų delspinigių dydį – 1 procentas nuo negrąžintos paskolos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną bei ieškovės sumažintą delspinigių dydį iki 0,2 proc., tai yra aiškiai per didelės netesybos ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes tai sudarytų 73 procentus metinių palūkanų. Jeigu netesybos neprotingai didelės LR CK 6.258 str. 3 d. suteikia teismui teisę, netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
Teismas sprendė, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)(LR CK 6.256 str.). Atsakovė pažeidė paskolos pagal šalių sudarytą sutartį numatytą grąžinimo terminą. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2006 metų sausio 23 dienos. LR CK 6.71-6.75 straipsniai, reglamentuojantys netesybas, įtvirtina kompensacinę netesybų funkciją, siekiant užtikrinti nuostolių nukentėjusiajai šaliai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo atlyginimą, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
Teismas vadovaudamasis CK 1.5 str. 4 d., 6.73 str. 2 d., 6.210 str., 6.258 str. 4 d. nuostatomis sprendė, kad prašomų priteisti netesybų dydis mažinamas nuo 19345 Lt iki 1900 Lt, t.y. atsižvelgiant į Įstatymo įtvirtintą metinių palūkanų dydį (5 procentai), įvertinus negrąžintos paskolos sumą ir susitartą paskolos grąžinimo terminą, laikant, kad toks delspinigių dydis kompensuoja ieškovės patirtus nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo. Kadangi paskola ieškovei iki šiol negrąžinta, o delspinigiai paskaičiuoti už 6 mėn. laikotarpį, CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatytas senaties terminas reikalauti delspinigių nėra pažeistas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliantė R. B. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti, o, priešieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas neteisingai sprendė dėl paskolos sutarties.
Nurodė, kad 2005-12-23 tarp atsakovės ir ieškovės sudaryta paskolos sutartis yra fiktyvi, ir ja nesiekiama sukurti jokių teisinių pasekmių. Sutartiniai santykiai atsakovę siejo ne su ieškove, o, su jos motina J. L. dirbančia UAB ,,Namija“. Ieškovės motina su atsakove atsiskaitinėjo už perleistą žemę. Vietoj pakvitavimų už gautas lėšas buvo išrašomi vekseliai. Vekselius atsakovė pasirašė visiškai nesuprasdama teisinių pasekmių. 2005-12-23 paskolos sutartį pasirašė ne J. L. , o, ieškovė G. N. . Jokie pinigai pagal sutartį perduoti nebuvo.
Teismas neatsižvelgė, kad paskolos sutartis sudaryta suklydimo įtakoje ( LR CK 1.90 str.).
Nurodė, kad suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Paskolos sutartis yra sudaryta dėl suklydimo, dėl atsakovės neteisingai suvokiamų sandorio aplinkybių. Ieškovė nurodė, kad sudaroma sutartis nėra tikroji paskolos sutartis, ir atsakovė pagal ją pinigų negavo, tačiau jai nekilo jokių abejonių dėl ieškovės veiksmų. Ieškovė sudarydama tariamą sutartį pasielgė nesąžiningai. Sandoris yra fiktyvus kadangi turi šalių suderintą, paslėptą išlygą dėl sandorio padarinių kurie iš tikrųjų yra kitokie, nei numatyti pačiame sandoryje. Toks sandoris paprastai nevykdomas. LR CK 1.86 str. nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad sudarius paskolos sutartį sandorį patvirtinusi notarė negalėjo nurodyti ar pinigai tikrai buvo perduoti.
Šalies argumentai
Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl 1900 Lt delspinigių priteisimo ir priteisti ieškovės naudai 19 345 litus; priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių, neteisingai taikė teisės normas reglamentuojančias netesybas dėl to nepagrįstai sumažino delspinigių dydį.
Nurodė, kad byloje paminėtų LAT nutarčių faktinės aplinkybės skiriasi nuo byloje nagrinėjamų aplinkybių. Pateiktose c.b. Nr. 3K-3-1070/2003 ir c.b. Nr. 3K-3-316/2005 atsakovai ieškovų atžvilgiu elgėsi pakankamai sąžiningai, nepiktnaudžiavo savo padėtimi, įvykdė pagrindinę prievolę. Nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės skiriasi kadangi ieškovė ir atsakovė sudarė paskolos sutartį, atsakovė pažeidė paskolos gražinimo terminą ir daugiau kaip du metus nėra įvykdžiusi pagrindinės prievolės, ieškovė dėl to negali disponuoti jai priklausančiomis lėšomis, ieškovė nėra atgavusi paskolos sumos, paskolos sutartimi šalys nenustatė delspinigių ir palūkanų dydžio. LAT formuojamoje praktikoje dėl nustatomų delspinigių dydžio pasisakoma, kad konkretaus 0,02% dydžio palūkanų nenustatomas, o konkretus palūkanų dydis turi būti nustatytas teismui įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes (c.b. 3K-3-503/2007).
Skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti pažeistą kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Teismas netesybas gali sumažinti tik dviem būdais: jei netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2d.).
Teismas neteisingai nurodė, kad delspinigių dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir teisingumo principų, ir tai iš esmės pažeidžia šalių pusiausvyros principą.
Nurodė, kad paskola negražinam 2½ metų ir minimalūs kreditoriaus nuostoliai pagal įstatymą (CK 6.210 str.) yra 12,5 % nuo paskolos sumos (6 625 litų iki apeliacinio skundo padavimo). Priteisti delspinigiai nepadengia net minimalių kreditoriaus nuostolių.
Nepagrįstas teismo argumentas, kad sumažintas delspinigių dydis (0,2%) yra per didelis, kadangi tai sudarytų 73% metinių palūkanų.
Nurodė, kad pagal senaties terminą metinės palūkanos būtų skaičiuojamos tik už 6 mėnesius, o skolininkė naudojasi kreditoriaus pinigais 2½ metų ir nėra gražinusi net dalies paskolos. Priteisti delspinigiai nepadengia minimalių kreditoriaus patirtų nuostolių.
Teismas nepagrįstai sumažino delspinigius iki 5 procentų metinių palūkanų dydžio.
Nurodė, kad nesant skolininko geranoriškumo sprendžiant bylą ir įvertinus tai, kad delspinigiai skaičiuojami už 6 mėnesius, pagal senaties terminą pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą, nes skolininkas naudodamasis kreditorius siekią pasipelnyti. Teismo priteisti delspinigiai yra kelis kartus mažesni už Lietuvos komercinių bankų nustatytų paskolų palūkanas kurios sudaro 17-25 procentus metinių palūkanų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Nurodė, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai taikė materialinės ir procesinės teisės normas priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.
Atsakovė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Dėl atsakovės R. B. apeliacinio skundo.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, kuriomis atsakovė grindė savo reikalavimą pripažinti ieškovės ir atsakovės 2005-12-23 paskolos sutartį kaip sudarytą atsakovės suklydimo įtakoje.
Su atsakovės R. B. apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Tam tikro sandarios pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, numatytos įstatyme. Įstatymai yra viešai skelbiami ir kiekvienas žmogus turi galimybę juos žinoti, o prieš sudarydamas sandorį, patikrinti, kokias pareigas jis įgis sandorio pagrindu ar kokias teises jis praras. Todėl teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis.
Apeliacinės instancijos teismui atsakovė nurodė, kad yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, supranta lietuvių kalbą, lietuviškai skaito ir rašo. Atsakovė 38 metų amžiaus moteris. Paskolos sutartį sudarė notarinėje kontoroje, savo parašu patvirtindama, kad sutartį dėl paskolos sudarė savo valia, pinigus 53000 Lt gavo iš paskolos davėjos G. N. prieš pasirašant šią sutartį. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek ir apeliacinės instancijos teismas aplinkybių, jog sudarant notariškai patvirtintą paskolos sutartį būtų pažeista sutarties sudarymo ir tvirtinimo tvarka – nenustatė.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, jog atsakovė paskolos sutartį su ieškove sudarė manydama, jog paskolos sutartis susijusi su ieškovės motinos J. L. atsakovės suteiktomis paskolomis, nes apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė pati nurodė, kad iš J. L. gaunamų lėšų faktą patvirtindavo vekseliu.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentą, kuriuo ginčo paskolos sutarties sudarymas siejamas su atsakovės turėtu nuosavybėje ir parduotu žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė nurodė, kad žemės sklypą ji pardavė pašaliniam asmeniui, nenusijusiam su ieškove, o už parduotą sklypą gautas lėšas gavo jos įgaliotas asmuo L. L. .
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė neįrodė (CPK 178 str.) savo priešieškinio teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės reikalavimo. Dėl paminėtų aplinkybių atsakovės R. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl ieškovės G. N. apeliacinio skundo.
CK 6.4 str. nustato, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė nurodė, kad ji nesiverčia pinigų skolinimu, pinigus atsakovei paskolino kaip savo pažįstamai, nors pirmos instancijos teisme teikė paaiškinimą, kad pinigus skolino todėl, kad tikėjosi nupirkti iš atsakovės jos turėtą žemės sklypą. 2005-12-23 paskolos sutartis (b.l. 3) įrodo, kad paskola buvo suteikta vieno mėnesio terminui. Tai reiškia, kad atsakovės negrąžinimo paskolos 200601-23 ieškovė įgijo teisę reikalauti paskolos grąžinimo priverstine tvarka. Ieškinys teisme pareikštas tik 2007-01-30, tai rodo, kad ieškovė pati siekė gauti naudą delspinigių pavidale bent už 6 mėnesius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais dėl priteistinų delspinigių sumos, nes pirmos instancijos teismo išvados dėl priteistinos delspinigių sumos dydžio atitinka suformuotą teismų praktiką šiuo klausimu bei CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus. Sutikdama su pirmos instancijos teismo argumentais, teisėjų kolegija jų nebekartoja, ieškovės G. N. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės G. N. ir atsakovės R. B. apeliacinius skundus atmesti.