Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi suimtojo R. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) rajone, 9 klasių išsilavinimo, nedirbančio, vedusio, teisto, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutarties, kuria įtariamajam R. B. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutartimi R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui iki 2014-06-13.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu ir skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo įtariamas tuo, kad jis 2015 m. gegužės 11 d. apie 20 val., K. F. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, verandoje, panaudodamas fizinį smurtą Ž. T. atžvilgiu, tai yra ne mažiau kaip du kartus smogdamas kumščiu Ž. T. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir minkštųjų audinių sumušimus kairės akies vokuose ir kairiame skruoste – nežymų Ž. T. sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą Ž. T. priklausantį turtą, bendros 161,16 eurų vertės – mobiliojo ryšio telefoną Nokia 58,16 eurų vertės ir pinigus – 110 eurų, t. y. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2015-05-29 buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir R. B. yra kaltinamas ne tik pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, t. y. jis kaltinamas tuo, jog 2015 m. kovo 11-14 dienomis, t. y. per keturis kartus, kiekvieną kartą laikotarpiu nuo 22 val. iki 23 val., iš (duomenys neskelbtini) esančio miško sandėlio, automobiliu Fiat Ducato, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išsivežė ir tokiu būdu pagrobė svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 14,56 km uosio malkų, bendros 632,49 eurų vertės.

Suimtasis R. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2015-05-13 14.00 val. buvo laikinai sulaikytas.

Patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad duomenų apie galimą suimtojo dalyvavimą padarant jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas byloje yra pakankamai – tai nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, specialisto išvada, kiti tyrimo veiksmų protokolai.

BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.

Nustatyta, kad R. B. kaltinamas vieno apysunkio ir vieno nesunkaus nusikaltimo, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, padarymu.

Apylinkės teismas suėmimą R. B. paskyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog įtariamasis darys naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis).

Kad R. B. būdamas nesuimtas gali daryti naujas BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, rodo jam inkriminuotų nusikaltimų pobūdis, taip pat byloje esantys ir teismui pateikti duomenys. Bylos medžiaga rodo, jog R. B. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir dar neužbaigus minėto ikiteisminio tyrimo, R. B. galimai vėl nusikalto bei galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos šiuo metu baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu yra perduota Panevėžio miesto apylinkės teismui ir R. B. yra kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį. R. B. anksčiau yra teistas, teistumai nėra išnykę. R. B. anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, vėl yra kaltinamas analogiškų nusikaltimų nuosavybei padarymu. Galimai naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus vos daugiau nei vieneriems metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Akivaizdu, jog neigiama patirtis – ankstesni teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu, suimtajam R. B. teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau elgėsi neatsakingai ir galimai padarė naujas, tokios pačios rūšies, nusikalstamas veikas. Nors suimtasis yra vedęs, turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, tačiau jis iki suėmimo niekur nedirbo, duomenų, jog turėtų legalų pragyvenimo šaltinį byloje nėra, todėl anksčiau paminėti duomenys apie R. B. teistumą, nusikalstamų veikų vykdymo sistemingumą leidžia daryti išvadą, jog gyvenamosios vietos, šeimos turėjimas, negali lemti sprendimo dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo. Teismo išvada ta, jog bylos duomenys duoda pagrindo manyti, kad suimtasis R. B., būdamas laisvėje, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 daleis 3 punktas). BPK 119 straipsnis nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos taip pat siekiant užtikrinti ir kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, leidžia skundą nagrinėjančiam teismui teigti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti, jog R. B. nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima.

Skunde suimtasis nurodo, jog niekada nėra slapstęsis nuo teisėsaugos ir kaip nors trukdęs ikiteisminiam tyrimui, tačiau suėmimas R. B. nėra skirtas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nurodytais pagrindais, jog R. B. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo ir trukdys procesui, todėl šis skundo argumentas nepagrįstas.

Esant visoms pirmiau išvardytoms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-05-15 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomoji priemonė – suėmimas, R. B. šioje proceso stadijoje skirta pagrįstai, esant sąlygoms ir pagrindams, kurie numatyti Lietuvos BPK 122 straipsnyje. Skundo argumentai Panevėžio miesto apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. B. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.