Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M.-V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimo I. M.-V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantė I. M.-V. pripažinta kalta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairuodama automobilį kliudė kitą transporto priemonę bei ją apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta I. M.-V. neginčija savo kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tačiau tvirtina, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarė esant būtinajam reikalingumui.

ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Pažymėtina, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta.

Apeliantė tvirtina, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo, nes jai reikėjo išgerti vaistus dėl patiriamų skausmų bei tam, kad sumažintų persileidimo riziką. Taigi nagrinėjamu atveju apeliantei ir jos nėštumui galimai buvo kilęs pavojus. Tačiau nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog kilęs pavojus galėjo būti pašalintas tik I. M.-V. pažeidžiant Kelių eismo taisykles, t. y. pasišalinant iš eismo įvykio vietos nepranešus apie įvykį policijai. Pažymėtina, jog esant apeliantės nurodytai situacijai, apie eismo įvykį ji galėjo pranešti policijai, nurodydama savo duomenis bei paaiškindama, kad negali pasilikti eismo įvykio vietoje. Be to, I. M.-V. nurodo, kad apgadinto automobilio savininkas yra jos bendradarbis. Taigi apeliantė taip pat galėjo palikti savo duomenis apgadinto automobilio savininkui, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimą apie įvykį nedelsiant pranešti policijai, jei eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo. Taigi nenustatyta, kad I. M.-V. sveikatai bei jos nėštumui galimai kilęs pavojus galėjo būti pašalintas tik jai pažeidžiant Kelių eismo taisykles bei kad atitinkamai ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padarytas dėl būtinojo reikalingumo.

Apeliantė taip pat prašo skirti įspėjimą arba mažesnę baudą.

Pažymėtina, kad galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių skirta 3 000 Lt bauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į I. M.-V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į pažeidimų padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sveikatos būklę bei į tai, kad I. M.-V. nėra bausta administracine tvarka ar teista, pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą dar kartą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti baudos ar skirti mažesnę baudą nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali, teisėjų kolegija nenustatė. Apeliantės sunki materialinė padėtis, kas, beje, nėra paremta jokiais įrodymais, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti apeliantės pageidavimus tenkinančią nuobaudą. Pastebėtina, kad neigiamų pasekmių, susijusių su administracinės nuobaudos vykdymu, atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliantė prašo skirtą baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. ATPK 314 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Atsižvelgiant į apeliantės nurodytas aplinkybes, susijusias su jos ir jos šeimos sunkia materialine padėtimi, spręstina, kad yra pagrindas išdėstyti baudos mokėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos 3 000 Lt baudos mokėjimą yra tikslinga išdėstyti 1 metų laikotarpiui, nurodant, kad asmuo turi kas mėnesį mokėti po ne mažiau kaip 250 Lt iki visiško baudos sumokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. M.-V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nutarimą pakeisti ir paskirtos 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudos mokėjimą išdėstyti iki 2012 m. rugsėjo 1 d., nustatant, kad I. M.-V. kas mėnesį turi sumokėti ne mažiau kaip po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų).

Nutartis neskundžiama.