Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Renatai Truncienei, dalyvaujant prokurorei Aleksui Jurčiui, kaltinamiesiems G. K. ir A. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, Lietuvos respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Rusijos Federacijoje, Lietuvos respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. ir A. G. 2011 m. kovo 22 d., apie 3 val. 50 min., Kybartų užkardos veikimo teritorijoje, Lieponos upelio vandenyje, neteisėtai, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, neturėdami asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną bei išvengdami patikrinimo pasienio kontrolės punkte perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Kaltinamieji G. K. ir A. G. kaltais neprisipažino. Jie parodė, kad 2011 m. kovo 22 d., apie 3 val. nakties atsitiktinai susitiko kieme ir nusprendė išbandyti hidrokostiumus, kuriuos abu buvo įsigiję dar praėjusių metų rudenį. Kadangi ežerai dar buvo užšalę nusprendė eiti į Lieponos upelį. Žino, kad kitoje upelio pusėje yra Rusija, kad būnant pasienio zonoje reikia turėti dokumentą, tačiau abu jokių dokumentų nepasiėmė. Nuėję prie upelio įlipo į vandenį ir plaukiojo bei braidžiojo pasroviui ir prieš srovę, tačiau tik prie Lietuvos kranto. Prie Rusijos kranto nebuvo nubridę ir kai juos pamatė pasieniečiai jie buvo prie Lietuvos kranto. Valstybės sienos nekirto.

Liudytojas N. V., dirbantis VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje, patvirtino, kad su kolegomis A. D., V. A. ir N. Ū. sulaikė abu kaltinamuosius Lieponos upelyje, kurio viduriu eina valstybės sienas su Rusijos Federacija. Jis pirmas su naktinio matymo žiūronais pamatė kaltinamuosius, tupinčius upelyje prie Rusijos Federacijos kranto. Tada pašvietė į juos prožektoriumi ir juos pamatė kiti pareigūnai. Upelio plotis toje vietoje yra apie 1,5 m. - 2 m. pločio ir aukštesnis žmogus galėtų jį peržengti. Patvirtino, kad neįmanoma upelyje braidžioti nepažeidžiant valstybės sienos.

Liudytojai N. Ū. ir V. A., dirbantys VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje, patvirtino, kad jų kolegai N. V. pašvietus prožektoriumi pamatė abu kaltinamuosius tupinčius upelyje prie Rusijos Fedracijos kranto ir pasislėpusius žolėse, augančiose nuo kranto. Upelio plotį liudytojai nurodė nuo 1,5 m. iki 3 m. pločio ir patvirtino, kad neįmanoma upelyje braidžioti nepažeidžiant valstybės sienos.

Liudytojas N. D., dirbantis VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje, patvirtino, kad jis pradėjo šį ikiteisminį tyrimą ir surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Protokole pagal savo suvokimą nurodė, kad pažeidimo vietoje upelio gylis yra apie 1,5 m., o plotis apie 1,5 m., patvirtino, kad aukštesnis žmogus galėtų peržengti upelį.

Liudytojai R. ž. ir D. G., dirbantys VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje, patvirtino, kad jie dalyvavo susitikime su Rusijos Federacijos pasieniečiais, kurio metu užfiksavo sienos pažeidimą ir surašė susitikimo protokolą. Rusijos pareigūnai patvirtino, kad per termovizorinę įrangą matė kaip du asmenys pažeidė valstybės sieną, tačiau į Rusijos federacijos krantą neišlipo.

Liudytojas E. C., dirbantis VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinėje, patvirtino, kad jam kaip budėtojui Rusijos pasieniečiai pranešė apie du asmenis, kurie brido Lieponos upeliu. Šią informaciją jis perdavė savo kolegoms, o po to dar apie septynis kartus kalbėjo telefonu su Rusijos pasieniečiais, kurie termovizorinės įrangos pagalba matė pažeidėjus ir Lietuvos pasieniečius ir nuolat informuodavo kaip Lietuvos pasieniečiams juos rasti. Vienos iš pokalbių metu Rusijos pasieniečiai sakė, kad upelyje buvę asmenys pažeidė valstybės sieną.

Susitikimo prie valstybės sienos protokolai ir nuotraukos patvirtina, kad Rusijos Federacijos pusė nurodė, jog jų vaizdo stebėjimo sistema užfiksavo kaip du asmenys įlipo į Lieponos upelį ir judėdami vandeniu prie Rusijos Federacijos kranto buvo sulaikyti Lietuvos pasieniečių (b.l. 13-18).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Kybartų miesto ribose, bendrame su Rusijos Federacija kvadrate 10D, kuriame valstybės siena eina Lieponos upelio viduriu, upelio gylis ir plotis yra apie 1,5 metro, ant kranto Lietuvos Respublikos pusėje yra žmonių avalynės išlipimo žymės. Iš nuotraukų matyti, kad upelio krantai apaugę ilgomis žolėmis (b.l. 21-33).

Nors kaltinamieji neigia kirtę Lietuvos valstybės sieną, tačiau jų parodymus paneigia visi kiti ištirti įrodymai. Visų pirma, kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip visiškai neįtikinamus, kadangi bet kurio protingo žmogaus požiūriu kaltinamųjų nurodyta jų veiksmų motyvacija yra visiškai neįtikėtina ir logiškai nepaaiškinama. Joks protingas žmogus kovo mėnesį, kai vanduo stovinčiuose vandens telkiniuose dar yra užšalęs, o tekantis vanduo yra labai šaltas, vidurį nakties neitų į tokį vandenį plaukioti ar braidžioti vien tam, kad išbandytų hidrokostiumus. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamųjų teiginiai, jog jie nekantravo išbandyti turimus kostiumus, prieštarauja jų pačių nurodytoms aplinkybėms, kad šiuos kostiumus jie buvo įsigiję dar praėjusių metų rudenį. Vadinasi nekantraudami juos išbandyti jie turėjo galimybę tą padaryti daug anksčiau ir daug tinkamesnėmis sąlygomis nei po žiemos įšalusiame vandenyje. Kita vertus joks protingas žmogus, žinodamas, kad upelis, skiriantis dvi valstybes yra labai siauras, nerizikuotų lipti į jį vien dėl pramogos, kadangi suvoktų, jog net ir nenorėdamas gali pažeisti valstybės sieną. Dėl šių argumentų kaltinamųjų parodymus teismas vertina kaip jų išgalvotą versiją norint išvengti atsakomybės.

Tuo tarpu pasieniečių parodymai ir pati įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota ir nufotografuota valstybės sienos pažeidimo vieta, patvirtina, kad kaltinamieji jau vien tik įlipę į tokį siaurą upelį labai rizikavo pažeisti valstybės sieną, nes norint to išvengti reikia sugebėti braidžioti arba plaukioti tik vienoje tokio siauro upelio pusėje, kurioje žmogui išsitekti yra labai sudėtinga. Tačiau liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo ir Rusijos Federacijos pasieniečių pateiktų duomenų, užfiksuotų susitikimo protokole, visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji net tik buvo įbridę į upelį, bet ir buvo kirtę jo viduriu einančią valstybės sieną, o sulaikymo metu slėpėsi būtent prie Rusijos Federacijos pusėje esančio upelio kranto, jį dengiančiose žolėse. Abejoti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes sulaikydami kaltinamuosius jie tik vykdė savo tiesiogines pareigas, o kaltinamieji nenurodė, kad pareigūnai turėtų kokių nors priežasčių juos neteisingai kaltinti.

Tokie kaltinamųjų veiksmai kai išorinę Lietuvos Respublikos sieną jie kirto išvengdami patikrinimo pasienio kontrolės punkte ir neturėdami asmens dokumentų, suteikiančių teisę pereiti valstybės sieną, pagal Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus laikytini neteisėtu valstybės sienos perėjimu ir atitinka BK 291 str. 1 d. požymius, todėl jų veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Kaltinamieji padarė nesunkų nusikaltimą, teisiami pirmą kartą, todėl jiems skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė (BK 55 str.). Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 291 str. 1 d. sankcijose numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu yra bauda, todėl ši bausmės rūšis ir skirtina.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad kaltinamieji kartu perėjo valstybės sieną nelaikytina sunkinančia jų atsakomybę aplinkybe, kadangi sienos perėjimui nebuvo reikalingi jų suderinti veiksmai, jie neatliko jokių bendrų veiksmų, be kurių sienos perėjimas nebūtų buvęs galimas sieną kertant kiekvienam iš jų atskirai, abu kaltinamieji tiesiog kartu pažeidė valstybės sieną, kurios kirtimui nebuvo būtinas ir suderintas daugiau kaip vieno asmens dalyvavimas tokioje veikoje. Todėl toks bendras sienos perėjimas nesudaro didesnio tokios veikos pavojingumo ir niekuo nesiskiria nuo pavieniui padaromų analogiškų veikų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas nepripažįsta bendro sienos perėjimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamųjų turtinę padėtį, į tai, kad jie teisiami pirmą kartą, abu nedirba, jiems skirtinos mažesnio nei vidurkis dydžio baudos.

Kaltinamųjų laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 65 str., 66 str.).

Iš kaltinamųjų paimti hidrokostiumai konfiskuotini kaip nusikaltimo priemonės, kadangi atsižvelgiant į oro sąlygas ir valstybės sienos kirtimo vietą bei būdą, be šių priemonių kaltinamieji nebūtų padarę nusikalstamų veikų (LR BK 72 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 291 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą.

Remiantis BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2011 m. kovo 23 d., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę nustatyti 26 MGL (3 380 Lt) dydžio baudą.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 291 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3 900 Lt) dydžio baudą.

Remiantis BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2011 m. kovo 23 d., vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę nustatyti 26 MGL (3 380 Lt) dydžio baudą.

Remiantis BK 72 str. 2 d. iš G. K. ir A. G. paimtus hidrokostiumus, saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos Lazdijų rinktinės Techninio skyriaus Ūkio grupėje, konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.