Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-383-253/2016

2016 m. kovo 3 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys D. M., SEB bankas, UAB „Prekybos bazė urmas“, UAB ,,General Financing“, VSDFV Kauno skyrius, Kauno AVMI, UAB ,,Kauno vandenys“, R. K., antstolė Reda Stašenienė, antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolė Audronė Adomatienė, antstolis Regimantas Budreika, antstolis M. P., Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, AB ,,Šiaulių bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti pareiškėjai J. M. fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo. Atskirąjį skundą apeliantė iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą FABĮ prasme ir nepagrįstai vertino, jog yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą. Ištyręs ir įvertinęs apeliantės nurodomus motyvus bei faktinių bylos duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais.

FABĮ 6 str. 1 d. numatyta, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ numatytų pagrindų, kuriems esant atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

Apeliantė akcentuoja, kad jos įsiskolinimai viršija 25 MMA ir dėl dabartinės kritinės finansinės padėties ji tokio dydžio įsipareigojimų negali vykdyti. Šioje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-30 nutartimi buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, taigi buvo išnaudota galimybė pareiškėjai pateikti papildomus paaiškinimus ir duomenis. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad jos skoliniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 124 554,96 Eur (patikslinusi pareiškimą nurodė 123 745,66 Eur bendrą sumą). Pareiškėja taip pat nurodė duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą, savo pajamas, lėšas bankų sąskaitose, jos vardu transporto priemonių neįregistruota (t. 1, b. l. 109-110, 120-122, 145-146, 148, 150, 155-162). Byloje pateikti duomenys apie 2007-09-21 tarp AB SEB banko ir pareiškėjos sutuoktinio D. M. sudarytą, pasirašytą ir pareiškėjos, kaip sutuoktinės, kredito sutartį Nr. 1850718091805-11 dėl kredito suteikimo bei 2010-03-01 tarp pareiškėjos ir UAB ,,Prekybos bazė urmas“ sudarytą sutartį dėl prekybos vietos suteikimo, taip pat duomenys apie antstolių vykdomus išieškojimus iš pareiškėjos pagal vykdomuosius dokumentus (t. 1, b. l. 95-108, 131, 173; t. 2, b. l. 2, 31). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad gyvena draugų bute, rašytinės nuomos sutarties neturi, moka 50 Eur per mėnesį už butą ir iki 60 Eur už komunalinius mokesčius. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti tikslaus pareiškėjos turto bei įsipareigojimų santykio, tačiau iš esmės vertino, kad pareiškėjos įsipareigojimai viršija 25 MMA ir šių įsipareigojimų terminas yra suėjęs. Vadovaujantis FABĮ 2 str. 2 d., sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Vien tai, kad asmens turimų finansinių įsipareigojimų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, nes tai lemtų, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismui sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, taip pat vertinama, ar pareiškėjas tapo nemokus elgdamasis sąžiningai.

Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nes nustatyti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatyti pagrindai. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. taikymo pagrindą, šiame kontekste taip pat pažymėjo, kad iš pareiškėjos pateiktų duomenų teismas negali konstatuoti pareiškėjos nemokumo. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusi FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostata numatė sąlygą, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Nuo 2016-01-01 įsigaliojo nauja FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcija, numatanti, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Akcentuotina, kad naujos redakcijos FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 str. pakeitimo įstatymo 13 str. 5 d.).

Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: ar kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkas sąžiningai pateikė visą informaciją, o taip pat, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir panašias aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-248/2015; 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2015-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; kt.).

Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybes, jog pareiškėja susilaukė vaikų, laikė pareiškėjos neatsakingumu bei siejo su pareiškėjos nesąžiningumu prieš kreditorius. Įvertinus skundžiamos nutarties turinį, šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad kai 2007-09-21 su AB SEB banku buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 1850718091805-11, pareiškėja jau turėjo tris nepilnamečius vaikus (gimusius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad tuo metu pareiškėjos finansinė padėtis buvo gera, ji tuo metu nedirbo. Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. taikymo kontekste sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016). Taigi sprendžiant dėl pareiškėjos sąžiningumo vertintini jos veiksmai (neveikimas) būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo priėmimo, t. y. iki 2015-06-19. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjos per paskutinius 3 metus iki pareiškimo pateikimo teismui dienos sudarytus sandorius, kurių ji sudaryti neprivalėjo. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) susilaukė ketvirto vaiko. Pareiškėja nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) buvo vaiko auginimo atostogose. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012‑01-01 iki 2014‑12-31 pareiškėjai buvo mokamos socialinės paramos lėšos: socialinė pašalpa, išmokos vaikui, vienkartinė išmoka vaikui, parama mokinio reikmenims įsigyti, šildymo išlaidų kompensacija. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytu laikotarpiu pirmosios instancijos teismas sąžiningumo aspektu vertino ne pareiškėjos šeimos pagausėjimo faktą, o būtent pareiškėjos, kaip skolinių įsipareigojimų turinčio asmens, elgesį atitinkamomis aplinkybėmis nusprendus tokį ilgą laiką nedirbti.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos elgesys iki pareiškimo pateikimo bei paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu yra svarbūs sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos sąžiningumą, pareiškėjos elgesį vertino tiek pagal objektyvųjį, tiek ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes.

Iš patikslintame pareiškime pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad keleto skolinių įsipareigojimų (bendra suma – 12 133,27 Eur) terminai suėjo 2010‑2011 m. Pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo bei atskirajame skunde pareiškėja nemokumą sieja su aplinkybe, kad jau nuo 2012 m. dėl ekonominio sunkmečio sumažėjo pareiškėjos sutuoktinio darbo užmokestis, dėl to ėmė prastėti pareiškėjos šeimos finansinė padėtis. Aplinkybes apie minimalų pareiškėjos sutuoktinio darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2015-01-30 patvirtina išrašai apie D. M. valstybinį socialinį draudimą. Atkreiptinas dėmesys, kad didžiausias pareiškėjos įsiskolinimas yra kreditoriui AB SEB bankas pagal 2007-09-21 sudarytą kredito sutartį Nr. 1850718091805-11 (jos sąlygos pakeistos 2010-05-13 susitarimu Nr. 1) ir sudaro, kaip nurodo pareiškėja, 110 051,06 Eur. Šios prievolės įvykdymui užtikrinti bankui įkeistas žemės sklypas bei nebaigtas statyti gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 101-108). Nagrinėjant bylą pareiškėja nurodė, kad minėta sutartis nutraukta, tačiau negalėjo tiksliai pasakyti, kada sutartis nutraukta, jos nuomone, – praėjusiais metais, taip pat nurodė, kad šiam kreditoriui kredito iš esmės grąžinti nepradėjo, nes mokėjo palūkanas. Iš Turto arešto aktų registro duomenų nustatyta, kad kreditoriui AB SEB bankui įkeistam nekilnojamajam turtui jau 2012‑05-04 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas turto areštas, be to, šiam turtui turto areštas taikytas 2014-01-20 antstolio Regimanto Budreikos vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0085/14/00055. Be to, remdamasi Turto arešto aktu, pareiškėja nurodė, kad 2014 m. suėjo prievolių kreditoriams UAB „Kauno vandenys“ (833,03 Eur), antstoliui M. P. (337,60 Eur) ir antstoliui Regimantui Budreikai (1 000 Eur) vykdymo terminai.

Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja. Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑434-686/2015). Įvertinus bylos medžiagą matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė bei įvertino ir subjektyvias aplinkybes, reikšmingas vertinant pareiškėjos sąžiningumą. Nustatyta, kad pareiškėjos nurodomas nekilnojamasis turtas areštuotas antstolių; VĮ „Registrų centras“ 2008 m. masinio vertinimo duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė – 52 164 Eur, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 4 613 Eur. Tuo tarpu žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodyta 3 641 Eur. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja negalėjo pateikti paaiškinimų apie vykdomųjų bylų eigą, aplinkybių apie įkeisto nekilnojamojo turto likimą vykdymo procese, nors nuo įkeisto turto realizavimo sumos tiesiogiai priklauso jos skolinių įsipareigojimų sumažėjimas. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja atsakingai ir rūpestingai nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga. Duodama paaiškinimus dėl savo išsilavinimo pareiškėja nurodė, kad jos išsilavinimas vidurinis ir nebaigtas aukštasis – ji tris kursus studijavo verslo vadybos specialybę, liko paskutinis kursas, tačiau iki šiol studijas yra susistabdžiusi. Pareiškėja nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negalėjo baigti studijų ir įgyti aukštojo išsilavinimo bei specialybės, padidinančios pareiškėjos galimybes ieškoti geriau apmokamo darbo. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja pradėjo dirbti pardavimų srityje draudimo tarpininke (duomenys neskelbtini) pagal individualios veiklos pažymą. Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad jos pajamos per mėnesį sudaro 154,80 Eur. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos gaunamos pajamos nepastovios, pareiškėjos paaiškinimu jos sudaro apie 180-300 Eur per mėnesį.

Apeliantė nurodo, kad teismas klaidingai vertino, jog pareiškėja neketina ateityje gauti didesnio atlyginimo. Duomenų apie pareiškėjos pastangas iki pareiškimo dėl bankroto bylos jai iškėlimo priėmimo susirasti geriau apmokamą darbą nepateikta. Atskirajame skunde apeliantė taip pat laikosi pozicijos, kad esant dabartinei finansinei situacijai proporcinga ir sąžininga skirti visą pareiškėjos darbo užmokestį 300 Eur per mėnesį šeimos poreikiams tenkinti. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pareiškėja nurodė, kad visas gaunamas pajamas skiria vaikų išlaikymui. Pareiškėja nepatvirtino, kad vaikų tėvas prisideda prie vaikų išlaikymo. Pareiškėja paaiškino, kad jos santuoka su D. M. nėra nutraukta, negalėjo nurodyti, kur šiuo metu sutuoktinis gyvena, nurodė, kad kartu negyvena nuo 2015 m. vasaros pradžios, santykių su juo nepalaiko. Kita vertus, pareiškėja pažymėjo, kad šiuo metu sutuoktinis užsiima individualia veikla pagal verslo liudijimą, tačiau nenurodė, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, atsižvelgiant į pareiškėjos finansinę padėtį, kad vaikų tėvas prisidėtų prie išlaikymo vaikams teikimo. Be to, pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad turi išlaikyti šešių asmenų šeimą, tačiau pareiškime dėl bankroto bylos jai iškėlimo nurodė, jog turi keturis vaikus ir nenurodė, kad turi kitų išlaikytinių. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėja nurodė, jog nesvarstė, kaip reikės mokėti administravimo išlaidas bankroto procese. Taip pat pareiškėja paaiškino, jog yra baigusi kosmetologės visažistės kursus, pažymėjo, kad šioje veiklos srityje nuo 2000 m. buvo dirbusi metus laiko, tačiau dabar šia veikla neužsiima, tačiau nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negali užsiimti šia veikla papildomoms pajamoms gauti.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į FABĮ 1 str. 1 d., konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visą įstatyme numatytą vertintiną laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjai buvo žinoma apie prastėjančią pareiškėjos šeimos finansinę padėtį ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, suprantamas įsipareigojimų mastas, tačiau pareiškėja, pagal jai taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, elgėsi pernelyg pasyviai ir nesiėmė aktyvių veiksmų išnaudoti galimybes gerinti padėtį, aktyviai domėtis vykdymo bylų procesais, areštuoto įkeisto turto įkainojimu ir pardavimu bei sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, taip darant įtaką savo mokumo būklei. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo laikyti pareiškėjos elgesį nereikšmingu, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjos elgesys prieš kreditorius nebuvo sąžiningas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė pareiškėjos pateiktus duomenis ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai bankroto byla nekeltina esant FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. numatytiems pagrindams. Pasikeitęs šios nuostatos teisinis reglamentavimas procesinio sprendimo teisėtumui įtakos neturi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai neatitiktų FABĮ tikslo – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nepažeidė materialinių ir proceso teisės normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat prašė patvirtinti finansinį reikalavimą 1 303,81 Eur sumai. Pažymėtina, kad spręsti dėl šio prašymo nėra pagrindo, nes vadovaujantis FABĮ 23 str. 1‑2 d., kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas sprendžiamas teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą ir įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-08 nutartį palikti nepakeistą.