Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Vaivai Virkutytei, Aurelijai Narmontienei, dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2015-09-17 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-09-17 Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – Kelių policijos biuras) priėmė nutarimą, kuriuo J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. paskyrė 120 Eur baudą su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, už tai, kad ji, 2015-08-19 apie 17.53 val., Priestočio g., Klaipėdos mieste, vairuodama automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama antrąja eismo juosta pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą, nerodydama įspėjamojo dešinio posūkio signalo ir neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, privertė kitą eismo dalyvį, važiavusį pirmąja eismo juosta, staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje automobilis trenkėsi į gatvės bortelį.

2015-10-05 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas J. K. skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Kelių policijos biuro 2015-09-17 priimtą nutarimą. Skunde nurodoma, kad BMW automobilio vairuotojos paaiškinimai neatitinka realių faktinių aplinkybių, kadangi apžiūrėjus automobilius po autoįvykio, jokių susilietimo taškų nerasta. J. K. tvirtinimu, persirikiuodama iš antrosios į pirmąją eismo juostą, ji parodė įspėjamąjį dešinio posūkio signalą ir pažiūrėjusi į dešinį šoninį veidrodėlį jokio automobilio nematė, todėl šios avarijos kaltininke negalėjo būti. Be to, BMW vairuotoja nurodė, kad pasišalinęs automobilis yra mėlynos spalvos, tačiau jos automobilis yra juodos spalvos. J. K. atkreipia dėmesį ir į tai, kad BMW vairuotoja nurodė, jog važiavo pirmąją eismo juosta 55 km/h greičiu, tačiau tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisykles, kadangi mieste leistinas maksimalus greitis yra 50 km/h. J. K. neigia ir liudytojo paaiškinimus, nes jos įsitikinimu, šis liudytojas, važiuodamas prieš jos automobilį, negalėjo matyti ar prieš persirikiuodama į kitą eismo juostą, ji parodė įspėjamąjį posūkio signalą ar ne, nes FIAT markės automobilyje įspėjamoji posūkio lemputė yra įmontuota ant automobilio sparno, netoli šoninio veidrodėlio, be to, patrulis taip pat klaidingai tarnybiniame pranešime nurodė autoįvykio aplinkybes, nes liudininkas važiavo ne paskui jos automobilį, o prieš jos, kaip pats buvo nurodęs savo rašytiniame paaiškinime. Kadangi byla buvo išnagrinėta formaliai ir vienpusiškai, J. K. prašo Kelių policijos biuro 2015-09-17 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismo posėdžio metu J. K. skundą palaikė ir paaiškino, kad nesutinka su skirta bauda ir su teisės vairuoti atėmimu 3 mėnesiams, nes ji nėra įvykio kaltininkė. Liudytojas savo paaiškinime parašė vienaip, o kalba kitaip, sakė, kad ji vairavo Pežo. Tariamai nukentėjusioji nurodė, kad ji į jos automobilį neatsitrenkė. Tą patvirtina tarnybinis pranešimas. Kiek konsultavosi, tai 14,5 m ilgio stabdymo žymės galėjo būti, jei automobilis važiavo 70 km per valandą greičiu. Žymės buvo 6,5 m. Tokios žymės galėjo likti, tik kai lyja ir jos galėjo likti važiuojant 55 km per valandą greičiu. Apklausiant policijos pareigūnę, kuri surašė pirminį protokolą, ji negalėjo paaiškinti, kodėl parašyta, kad liudytojas važiavo prieš, o teismo metu jis sakė, kad jis važiavo iš paskos. Jei ji būtų sudariusi avarinę situaciją, tai atskirti mėlyną automobilį nuo juodo, paprasta. Prašo panaikinti Kelių policijos biuro nutarimą, kuriuo vadovaujantis yra nubausta pagal ATPK 124² str. 1 d. 125 eurų bauda ir specialios teisės vairuoti automobilį atėmimu trims mėnesiams. Prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti dėl 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo, nes nebuvo pažeidimo sudėties.

Nukentėjusioji I. D. paaiškino, kad važiavo Priestočio gatve, link Dariaus ir Girėno gatvės, pirmąja eismo juosta. Į jos vairuojamą automobilį, galbūt jos nematė, darė manevrą kitas automobilis. Ji buvo šoko būsenoje, nežinojo ar į ją įvažiavo ar ne, ir atsitrenkė į bortelį. J. K. važiavo greta, atsisukusi ji pamatė, kad J. K. ją spaudžia. Ji įsidėmėjo J. K. automobilio valstybinius numerius, kad automobilis mėlynos spalvos, lyg ir norėjo sustoti, bet nuvažiavo. Tada ji iškvietė policiją. Prie jos sustojo vyras, kuris važiavo iš paskos, ir sakė, kad viską matė.

Liudytoja J. R. paaiškino, kad įvykio vietoje nebuvo, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė darbo vietoje. Budėjimo metu gavo medžiagą, buvo tarnybinis parnešimas, eismo įvykio schema ir kiek pamena, buvo paaiškinimas nukentėjusiosios. Atsimena, kad atėjo ponia J. K. į kabinetą ir jos aiškinosi tą situaciją. G. M. buvo nustatytas kaip liudytojas. Atvažiavo patruliai, apžiūrėjo eismo įvykio vietą ir buvo nustatytas šitas liudytojas. Su liudytoju buvo susiskambinta, kaip suprato, įvykio vietoje. Kaip tarnybiniame pranešime buvo parašyta, liudytojas sakė, jog važiavo priešais automobilį FIAT Ducato valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytojas sakė, kad važiavo antrąja eismo juosta, Priestočio gatvėje link Dariaus ir Girėno gatvės. Jis matė kaip priešais jį važiavo automobilis ir be posūkio signalo staigiai pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą. Sakė matė, kad pirmąja eismo juosta važiavo kitas automobilis BMW, kuris buvo priverstas staigiai keisti važiavimo krytį ko pasėkoje atsitrenkė į bortelį. Ir sakė, kad Fiat automobilis nuvažiavo nesustojęs. Taip buvo tarnybiniame pranešime parašyta. Po to ji pati paskambino šiam liudytojui, jis atvyko į kabinetą ir tą patį jai papasakojo kabinete ir parašė savo paaiškinimus. Paaiškinimas yra rašytas jo ranka. J. K. kaltės nepripažino. Ji J. K. sakė, kad turi vadovautis tarnybiniu pranešimu ir liudytojų parodymais. Pati nukentėjusioji tą patį nurodė, kad ji važiavo pirmąja eismo juosta ir, kad staigiai pradėjo rikiuotis automobilis ir neturėjo kur dingti, ko pasėkoje atsitrenkė į bortelį. Tą patį jai papasakojo liudytojas.

Liudytojas G. M. paaiškino, kad 2015-08-19 važiavo antrąja eismo juosta nuo stoties pusės. Priekyje jo buvo du automobiliai: vienas prieš jį, kitas – greta jo. Jis turėjo sukti į kairę. Antroje juostoje buvęs automobilis be jokių posūkio ženklų rikiavosi į dešinę, tada mergina, buvusi kitame automobilyje, suko į dešinę. Tas kitas automobilis nuvažiavo, o jis sustojo, nes buvo liudininkas. Nuvažiavęs automobilis buvo nedidelis. Paaiškinime nurodė, kad Fiat, bet dabar tiksliai neatsimena, žino tik, kad automobilio spalva buvo tamsi. Jis važiavo antrąja eismo juosta paskui automobilį, kurio numerius nurodė, gal paaiškinime netaisyklingai lietuviškai parašė. Esmė ta, kad jis važiavo iš paskos. Jam likus apie 50 m iki posūkio, pamatė, kad automobilis be posūkio rikiuojasi į dešinę. Jis važiavo Mercedes markės automobiliu. Pamatęs įvykį, sustojo paklausti, kas nutiko, paliko duomenis ir nuvažiavo į policiją.

Liudytojas E. S. patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, kur nurodė, jog 2015-08-11, 17.53 val. gautas pranešimas, kad Klaipėdos m., Priestočio g., įvyko eismo įvykis, įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus į vietą, vietoje rastas į gatvės bortelį atsitrenkęs automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam įvykio metu apgadintas priekinis dešinės pusės ratas. Automobilio BMW vairuotoja I. D. nurodė, kad jai važiuojant pirma eismo juosta, antra eismo juosta važiavęs mėlynos spalvos automobilis su valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą ir trenkėsi į jos vairuojamą automobilį BMW kairį šoną, po susidūrimo stabdydama automobilį I. D. dar trenkėsi į gatvės bortelį. Apžiūrėjęs automobilį BMW ant pastarojo kairio šono nepastebėjo jokių nubrozdinimų – sugadinimų, tik apgadintą priekinį dešinės pusės ratą. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas tik BMW automobilis. Nustatytas pašalinis įvykio liudininkas, su kuriuo susisiekus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis patvirtino, kad prieš jį antrą eismo juosta važiavęs Fiat markės automobilis, nerodydamas dešinio posūkio staiga pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, taip sudarydamas avarinę situaciją pirma eismo juostą važiavusiam automobiliui BMW (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal ATPK 302 straipsnio 1dalies 2 punktą teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 124² str. 1 d. nustatyta atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, t.y., transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad J. K. pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, nerodydama įspėjamojo dešinio posūkio signalo ir neįsitikinusi, kad tai daryti yra saugu, privertė kitą eismo dalyvį, staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje automobilis trenkėsi į gatvės bortelį. Administracinėn atsakomybėn patrauktoji J. K. kategoriškai neigia kaltę ir tvirtina, kad jokio pažeidimo nepadarė.

Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 82 punktas nustato, kada vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais, t.y. prieš pradėdamas važiuoti ir prieš sustodamas (82.1 papunktis), taip pat prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš apvažiuodamas kliūtį ir baigdamas ją apvažiuoti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu (82.2. papunktis). KET 101 punkte numatyta pareiga vairuotojui, kuris, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nors J. K. tvirtina, kad ji prieš persirikiuodama parodė įspėjamąjį posūkio šviesos signalą, ir kai keitė važiavimo kryptį jokio greta važiuojančio automobilio nematė, tačiau tokius jos paaiškinimus paneigia nukentėjusiosios ir liudytojo G. M. paaiškinimai. Tiek I. D., tiek G. M. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, t.y., kad J. K. persirikiuodama įspėjamo posūkio signalo nerodė ir rikiuodamasi pradėjo spausti greta važiavusią I. D., kuri, siekdama išvengti susidūrimo, buvo priversta keisti važiavimo kryptį ir to pasekoje atsitrenkė į gatvės bortelį (b. l. 59-60). Analogiškas aplinkybes liudytojai nurodė ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 24, 26-27), be to, tos pačios aplinkybės užfiksuotos ir policijos patrulio E. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 41). Teismas neturi pagrindo abejoti šių asmenų paaiškinimais, nes jie nuoseklūs, logiški, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, be to, byloje nėra duomenų, jog I. D. ir G. M. iki įvykio būtų pažinoję J. K. ir dėl kažkokių priežasčių siektų melagingai ją apkalbėti. Nors I. D. ir liudytojo G. M. paaiškinimuose yra netikslumų, tokių kaip netiksli automobilio spalva, ar G. M. nurodyta aplinkybė, jog įvykio metu jis automobiliu važiavo prieš J. K., tačiau šie netikslumai nepaneigia faktinės aplinkybės, jog J. K., persirikiuodama neparodė posūkio signalo ir neįsitikino, kad rikiuotis į kitą eismo juostą yra saugu. Be to, kaip matyti iš liudytojo G. M. paaiškinimų, netikslumas atsirado dėl netinkamai pavartoto prielinksnio, tačiau rašydamas paaiškinimą liudytojas turėjo omeny, jog jis J. K. važiavo iš paskos, nes matė J. K. vairuojamo automobilio numerius (b. l. 60). Esant tokiai situacijai, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo manyti, jog G. M. paaiškinimai yra prieštaringi, nepatikimi ir jais nebūtų galima remtis. Taigi aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimai, byloje esančios fotolentelės, eismo įvykio vietos schema sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų pažeidimo vaizdą ir šių įrodymų visumos nepaneigia J. K. skundo teiginiai. Tai, kad skundą pateikęs asmuo pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, kad tai BMW vairutoja viršijo mieste leistiną maksimalų greitį, ko pasekoje nesuvaldė automobilio ir pati atsitrenkė į bortelį, vertintina kaip J. K. pasirinkta gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Nepagrįsti J. K. skunde nurodyti teiginiai, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta formaliai, tinkamai neištiriant visų svarbių aplinkybių. Tiek byloje esanti medžiaga, tiek liudytojos J. R. paaiškinimai patvirtina, kad pažeidimas buvo ištirtas tinkamai, apklausiant visus įvykį mačiusius ir jame dalyvavusius asmenis, į įvykio vietą buvo nuvykę policijos pareigūnai, ką patvirtina tarnybinis pranešimas ir byloje esančios eismo įvykio vietos schema bei fotolentelės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. K. pažeidė KET 9, 82, 101 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamas 2015-09-17 Kelių policijos biuro nutarimas yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir J. K. skundas netenkintinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Administracinė nuobauda J. K. individualizuota tinkamai, vadovaujantis ATPK Ketvirtojo skirsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimą, nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015-09-17 priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.