Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-22 · Administracinė byla Nr. I-1249-426/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-22
Bylos Nr.
I-1249-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03989-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1249-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03989-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde teismo prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2018 m. gegužės 17 d. jis buvo laikomas kameroje Nr. 7 dviese. Pažymi, kad kameros bendras plotas sudaro 11,28 kv. m. Kameros plotas, sumažinus sanitarinių įrenginių užimamu plotu (1,28 kv. m) su baldais kameros plotas sudaro 10 kv. m. Nurodo, kad baldai užima 5 kv. m kameros ploto. Teigia, kad kameroje laikomiems dviem asmenims lieka 5 kv. m laisvo ploto, o tai pažeidžia minimalų kameros ploto reikalavimą, vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto. Nurodo, kad kameroje nebuvo galimybių judėti, tai sukėlė diskomfortą, išprovokavo dažnus pykčius kameroje. Teigia, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų Vilniaus PN jis patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą.

Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka, nurodo, kad jame pateikti argumentai ir keliami reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 7–11) nurodo, jog Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, kurios plotas 11,29 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,28 kv. m, įrengtos dvi miegamos vietos. Teigia, kad vienam nuteistajam tenka apie 5,64 kv. m ploto ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad pareiškėjas šioje kameroje atliko paskirtą nuobaudą,

Pažymi, kad neturi galimybės pateiki duomenų, kiek asmenų buvo konkrečioje kameroje, o skaičiuojant įrengtas miegamas vietas, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visą parą būti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pareiškėjas buvo laikomas tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti asmenys. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti, žeminti orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pažymi, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pagal finansines galimybes atliekami remonto darbai.

Vilniaus PN teigimu, kamera Nr. 7 buvo įrengta vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) įtvirtintais reikalavimais. Teigia, kad teisės aktai nenustato, jog patalpoje esančius baldus privalu būtų įskaičiuoti į bendrą kameros plotą.

Nurodo, kad Vilniaus PN visose kamerų tipo patalpose yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai, kurie turi atskirą oro šalinimo sistemą.

Pažymi, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas nurodytų teiginių nedetalizavo.

Vilniaus PN nesutiko su pareiškėjo reikalavimu atlygini neturtinę žalą. Vilniaus PN tvirtina, kad administracija jokiais savo veiksmais jo teisių nepažeidė ir žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, Vilniaus PN neprieštaravo, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vilnius PN, 2 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri, pareiškėjo nuomone, kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų kameroje Nr. 7 nuo 2018 m. gegužės 17 d.

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto reikalavimus, todėl patyrė nepatogumus dėl per mažo kameros ploto.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtino Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, kurių 11-1 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

Vilniaus PN pateikė duomenis, kad pareiškėjas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. jam paskirta nuobauda vienuolikai mėnesių į drausmės grupę. Jis 2018 m. gegužės 17 d. perkeltas į kamerų tipo patalpas, t. y. Nr. 7 (b. l. 12–13), kurios plotas 11, 29 kv. m, sanitarinio mazgo plotas – 1,28 kv. m, įrengtos dvi miegamos vietos (b. l. 14). Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2018 m. lapkričio 22 d., taigi, ginčui aktualus laikotarpis nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d.

Taigi, vertinant įrengtų miegamų vietų skaičių, nesant tikslių duomenų apie laikomų asmenų skaičių, konstatuotina, kad nustatytas minimalaus kameros ploto 3,6 kv. m reikalavimas nebuvo pažeistas.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) naujausią praktiką (žr., pvz., 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją, pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma tardymo izoliatoriuje – 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi, tik sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo iš kameros ploto atimti sanitarinio mazgo užimamą plotą, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą. Pažymėtina, kad netgi atėmus iš kameros ploto sanitarinio mazgo užimamą plotą, vienam asmeniui tenkanti teisės aktuose nustatyta gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, kadangi pareiškėjui teko daugiau 5 kv. m kameros ploto. Taigi ginčo laikotarpiu Vilniaus PN nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti laikomam sąlygomis, kai jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl ploto pažeidimo yra nepagrįsti. Tai atitinka ir aktualią LVAT formuojamą praktiką (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį byloje Nr. A-2169-525/2019).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Teismas, nenustatęs neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė