Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-02-05 · Civilinė byla Nr. 2S-123-278/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-05
Bylos Nr.
2S-123-278/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08221-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
S. K., R. D., L. K.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-123-278/2013

Teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08221-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1; 122.1; 122.2; 122.3; 122.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9387-902/2012 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Valgera“ ieškinį atsakovams R. D., S. K., L. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė bankrutavusi UAB „Valgera“ prašė teismą priteisti solidariai iš atsakovų R. D., S. K., L. K. 49 081,45 Lt žalos atlyginimo. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų turtą pareikšto reikalavimo ribose.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, suteikiant teisę atsakovams vykdyti atsiskaitymus su valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetais, darbo užmokesčio mokėjimu, atsiskaitymu su ieškove bei leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti 800 Lt suma. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas S. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad administratorius pareiškė ieškinį neišsiaiškinęs kada ir kokia žala įmonei padaryta, kas konkrečiai už tai yra atsakingas. Teigia, kad jam esant vadovu, įmonė veiklos nevykdė, todėl tuo laikotarpiu negalėjo padidinti buvusių bendrovės skolų. Pripažįsta, kad, matydamas jog įmonė yra nemoki, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau nesutinka, jog to nepadaręs padidino bendrovei padarytą žalą. Be to, teigia, kad ieškovė neteisingai nurodė padarytos žalos dydį ir nepagrindė jo dydžio. Tvirtina, jog įmonės akcininkui R. D. nebuvo žinoma tikroji bendrovės finansinė padėtis, nes jis įmonės veikloje nedalyvavo, akcininku buvo formaliai, dirba užsienyje, todėl įtraukus jį į bylą bei pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, buvo pažeisti bendrieji civilinės atsakomybės principai. Teigia, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, neįrodžiusi civilinei atsakomybe kilti būtinas sąlygas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą bankrutavusi UAB „Valgera“ prašo skundą atmesti. Teigia, kad atsakovas iš esmės įrodinėja, jog jis nėra atsakingas už bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą, kas, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nenagrinėjama. Nurodo, kad atsakovas, pateikęs atskirąjį skundą, nenurodė nei vienos priežasties, dėl kurios galima daryti išvadą apie nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Iš skundo neaišku, ar atsakovas yra mokus, ar turi turto, ar būtų galima įvykdyti teismo sprendimą iš jo išieškant priteistas sumas, netaikius ieškinio užtikrinimo priemonių.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. K. atskirąjį skundą siūlo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai teisiškai pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima ar yra tokios grėsmės tikimybė (CPK 144 str. 1 d.). Dėl paminėto, apelianto teiginiai dėl ieškinio reikalavimo dydžio, jam, kaip buvusiam ieškovės vadovui, akcininkui R. D., kitiems atsakovams taikytinos civilinės atsakomybės pagrįstumo, bus svarstomi tik sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, nagrinėjant bylą iš esmės. Nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas vadovavosi ieškovės teiginiais, kad ieškinio suma yra didelė ir šios aplinkybės pagrindu darė išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Kaip jau minėta, viena būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareikštu ieškiniu reikalaujama priteisti solidariai iš atsakovų 49 081,45 Lt sumą (b.l. 2-3). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas yra fizinis asmuo, o neginčijamų duomenų apie savo finansinę būklę S. K. apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl preziumuotina, kad reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra pakankamai didelė. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui patenkinus ieškinį, prašomos priteisti skolos išieškojimas galimai užsitęstų, o įvertinus, jog ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalies nuostatos numato ribotus likvidavimo terminus, uždelstas skolų išieškojimas gali pažeisti visų bankrutavusios įmonės kreditorių interesus. Be to, bankroto bylose teismas turi ginti viešąjį interesą, todėl privalo užtikrinti išieškojimo galimumą ir nesant ieškovės prašymo, t.y., savo iniciatyva (CPK 144 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja jog vien teismo įsitikinimas, kad egzistuoja reali grėsmė, kad šalis gali perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti išieškojimą, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl paminėto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Atsakovui išaiškintina, jog siekiant disponuoti tam tikru areštuoti turtu, asmuo, kurio turto atžvilgiu taikomas areštas, gali pasinaudoti jam įstatymo suteikiamomis teisėmis - prašyti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ar panaikinti, įmokėjus į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikus laidavimą ar įkeitus turtą, nurodyti materialų turtą, kuris gali būti areštuojamas, taip pat prašyti galimų nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo, o atmetus ieškinį, ir nuostolių atlyginimo (CPK 146 str., 148 str., 149 str.).

Dėl paminėtų motyvų, naikinti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė